Vilniuje bankrutuoja inžinerinių sistemų bendrovė: atleidžia visus darbuotojus

Suskleisti...

Bankrutuoja finansinių sunkumų patyrusi Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“. Ji Užimtumo tarnybai pranešė atleidžianti visus 23 darbuotojus.

Vilniaus apygardos teismas kovo 14 dieną „Fazės“ darbuotojo Vladislavo Šapelio prašymu bendrovei iškėlė nemokumo bylą, areštavo jos turtą ir bankroto administratoriumi paskyrė įmonę „Emodus“.

„Atsakovė („Fazė“ – BNS) yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog ji yra gyvybinga. Be to, bendrovės vadovas (vienintelis akcininkas Tomas Bareika – BNS) neprieštarauja nemokumo bylos iškėlimui, priešingai, prašė šį klausimą nagrinėti kuo anksčiau“, – rašoma teismo nutartyje.

„Fazė“ teismui teigė, jog dėl finansinių sunkumų ji vėluoja atsiskaityti su kreditoriais bei darbuotojais. 

Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipęsis V. Šapelis teismui teigė, kad „Fazė“ yra nesumokėjusi jam atlyginimo už du mėnesius, taip pat neapmokėjusi išlaidų už kurą. Bendrovės skola jam siekia 4,5 tūkst. eurų.

Nutartyje rašoma, kad „Fazė“ taip pat dalyvauja teisminiame ginče dėl 2,3 tūkst. eurų skolos. Be to, bendrovės darbuotojams neišmokėtas darbo užmokestis siekia 83,5 tūkst. eurų, o skola tiekėjams – 261,7 tūkst. eurų

Rekvizitai.lt duomenimis, „Fazės“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) siekia 6,7 tūkst. eurų, skola „Sodrai“ – 45,2 tūkst. eurų. Vien pernai rugsėjo pabaigoje „Fazė“ VMI buvo skolinga beveik 54 tūkst. eurų.

Remiantis teismui pateiktu įmonės balansu, „Fazė“ praėjusių metų pabaigoje turėjo 243 tūkst. eurų vertės turto.

Užimtumo tarnyba BNS informavo, jog dėl „Fazės“ bankroto darbo neteks 10 santechnikų, trys darbų vadovai ir kiti darbuotojai.

Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, jog įmonė pernai patyrė 950,2 tūkst. eurų grynojo nuostolio, kai 2023 metais ji uždirbo 12,5 tūkst. eurų grynojo pelno, bendrovės pajamos mažėjo 2,5 karto iki 1,5 mln. eurų (2023 metais – 3,7 mln. eurų).

100 proc. „Fazės“ akcijų priklauso bendrovės vadovui T. Bareikai, rodo Registrų centro duomenys.

Šaaltinis: https://madeinvilnius.lt/verslas/vilniaus-rinka/vilniuje-bankrutuoja-inzineriniu-sistemu-bendrove-atleidzia-visus-darbuotojus/

Rodyti daugiau...

Uždaryti du „Drama Burger“ restoranai: vadovas kalba apie bankrotą

Suskleisti...

Nuo penktadienio Vilniuje uždaryti du „Drama Burger“ restoranai – Gedimino pr. 31 ir Verkių g. 31. Šią informaciją portalui „Delfi“ patvirtino restoranus valdančios įmonės UAB „Septyni mėsainiai“ vadovas Vygantas Makselė. 4

„Situacija liūdna“, – pokalbio pradžioje patikino įmonės vadovas. Bendrovės, kaip teigia, laukia bankrotas.

„Sodra“ už koronaviruso skolas paskelbė inkasacinį laikotarpį ir negalime vykdyti veiklos. Su „Sodra“ kol kas nepavyksta susitarti ir, iš konteksto panašu, kad nepavyks“, – komentavo jis.

Tai reiškia, kad jei įmonė turi skolų „Sodrai“, ši imasi priverstinio išieškojimo, kad atgautų nesumokėtas įmokas.

Tačiau vadovas sakė, jog vienu kartu sumokėti susikaupusius mokesčius galimybės nėra. Buvo bandyta susitarti dėl atidėtų mokesčių dalimis, tačiau nesėkmingai.

„Sodra“ dalimis nesutinka todėl, kad paskelbė inkasacinį už einamųjų mokesčių sumokėjimo pavėlavimą. Parašė, kad tuo mes pažeidėme atidėjimo sutartį ir nemato jokio teisinio pagrindo bei galimybės tai atitaisyti“, – komentavo V. Makselė.

„Sodros“ duomenimis, įmonėje UAB „Septyni mėsainiai“ nuo metų pradžios dirbo 23 apdraustieji darbuotojai.

Portale „Rekvizitai.lt“ skelbiama, kad skola „Sodrai“ siekia beveik 8 tūkst. eurų, o Valstybinei mokesčių inspekcijai pradelsta nepriemoka iš viso siekia beveik 5,2 tūkst. eurų.

2020 m. ir 2021 m. bendrovė dirbo nuostolingai, tačiau 2022 m. ir 2023 m. duomenys rodo, kad grynasis pelnas siekė 28 082 Eur ir atitinkamai 61 658 Eur.

„Delfi“ dėl šios konkrečios situacijos kreipėsi į „Sodrą“, tačiau patikinta, kad pasidalinti draudėjo informacija negali.

„Konkretaus draudėjo skolos išieškojimas nėra vieša informacija, todėl išsamiai komentuoti šios situacijos negalime.

Galime patvirtinti, kad įmonė pažeidė sprendime dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo nustatytas sąlygas, todėl sprendimas dėl skolos atidėjimo neteko galios“, – komentavo „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.

Skaičiuojama, kad pasibaigus karantinui, 6 000 įmonių atidėjo skolas „Sodrai“.

Bendra atidėtų skolų suma buvo 124 mln. eurų. Šiuo metu atidėtą skolą turi 2 388 draudėjai, kurių bendra atidėta skola yra 18,16 mln. eurų. Tai reiškia, kad šiandien dauguma įmonių jau yra grąžinusios savo įsipareigojimus, kitos moka skolas pagal suderintą grafiką.

Statistiškai apie 10 proc. visų skolas atidėjusių įmonių nesilaiko terminų ir pažeidžia sutarties sąlygas.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, „Sodra“ gali atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir „Sodros“ suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.

Dažniausiai pasirenkamas maksimalus įsiskolinimo sumokėjimo terminas, tai yra metams atidedamas mokėjimas ir įsipareigojama sumokėti skolą per 4 metus (iš viso 5 metai)“ – priminė „Sodros“ atstovė.

Atkreipiamas dėmesys, kad atidėtas skolas įmonės turi sumokėti iki šių metų rugsėjo.

„Kreipdamasi dėl skolos atidėjimo, įmonė turi pateikti motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą. Draudėjo finansiniai įsipareigojimai turi būti mažesni už jo turtą arba jo įsiskolinimo „Sodrai“ sumokėjimas visiškai užtikrintas hipoteka (įkeitimu), laidavimu ar garantija.

Atidėjus skolų sumokėjimą, svarbiausia laikytis atidėjimo sąlygų. Jos yra dvi esminės: mokėti skolą pagal grafiką ir mokėti einamąsias įmokas. Šios sąlygos išdėstytos sprendime dėl skolos sumokėjimo atidėjimo ir su šiomis sąlygomis draudėjas sutinka pasirašydamas atidėjimo sutartį. Pavėlavus mokėti įmokas daugiau nei 30 dienų, sprendimas netenka galios. Pakartotinai kreiptis dėl skolos sumokėjimo dalimis galima tik praėjus metams po sutarties nutraukimo“, – teigė M. Kozič.

Kaip teigta, jei draudėjai nepaiso priminimų ir raginimų, vengia sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas ir nesusitaria dėl skolų atidėjimo, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros – teikiami mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms, vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui. Gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinė hipoteka/įkeitimas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/uzdaryti-du-drama-burger-restoranai-vadovas-kalba-apie-bankrota-120101585

Rodyti daugiau...

„Naftos grupei“ iškelta bankroto byla

Suskleisti...

Teismas iškėlė bankroto bylą naftos produktų ekspedijavimo bendrovei „Naftos grupė“, kurios vadovai ir akcininkai nuteisti didelės vertės turto pasisavinimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo baudžiamojoje byloje.

Klaipėdos apygardos teismas kovo 19 dieną tenkino nuteisto buvusio „Naftos grupės“ generalinio direktoriaus Antano Urbučio prašymą iškelti įmonei bankroto bylą, rašoma teismo nutartyje.

„Visas bendrovės turtas ir atsiskaitomosios sąskaitos yra areštuotos antstolių, todėl bendrovė neturi galimybės toliau vykdyti veiklą. Įmonės įsipareigojimai žymiai viršija turto vertę“, – teismui nurodė A. Urbutis.

Pasak jo, pernai liepą teismas nurodė „Naftos grupei“ Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) sumokėti 7,9 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių skolų. Įmonės įsipareigojimai siekia 8,2 mln. eurų, o jos turtas – tik 1,1 mln. eurų.

Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovės skola VMI šiuo metu siekia 5,6 mln. eurų, o „Sodrai“ – 2,9 mln. eurų.

„Naftos grupės“ bankroto administratore teismas paskyrė bendrovę Projektų plėtros biuras, o iki nutarties galutinio įsiteisėjimo teisėjas Aurimas Brazdeikis nurodė areštuoti „Naftos grupės“ turtą ir turtines teises.

BNS anksčiau rašė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasarį galutinai kaltais pripažino „Naftos grupės“ savininkus ir vadovus brolius Artūrą ir Antaną Urbučius bei dar keturis kaltinamuosius.

„Naftos grupės“ akcininkui Arturui Urbučiui skirtas laisvės atėmimas 6 metams, bausmė atidėta trejiems metams, Antanui Urbučiui – 4 metų įkalinimas, kuris atidėtas dvejiems metams, o buvusiam „Klaipėdos naftos“ komercijos direktoriui Ričardui Milvydui – trejų metų laisvės atėmimas, įpareigojant jį nedelsiant išleisti iš Kauno kalėjimo bei atidėti bausmę trejiems metams.

LAT tuomet pripažino, kad R. Milvydas, būdamas valstybės kontroliuojamos „KN Energies“ (tuometinės „Klaipėdos naftos“) komercijos direktoriumi atstovavo ne jos, o „Naftos grupėms“ interesams, todėl iš Arturo Urbučio gavo daugiau nei 3 mln. eurų kyšį.

Žemesnės instancijos teismai pripažino, kad Arturas Urbutis buvo pagrindinis nusikaltimų – daugiau nei 12 mln. eurų „Naftos grupės“ turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto beveik 11 mln. eurų turto legalizavimo, netikrų dokumentų pagaminimo, klastojimo, apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo bei didelės vertės pelno mokesčio išvengimo – organizatorius ir koordinatorius.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2532348/naftos-grupei-iskelta-bankroto-byla

Rodyti daugiau...