nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Bankrutuoja Aukštaitijos krepšinio mokykla

2024-09-02

VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokykla“ turi daugiau nei 170 tūkst. eurų pradelstų skolų ir įsipareigojimų. Šis skaičius viršija organizacijos turtą, skolos tik didėja, todėl teismas priėmė sprendimą skelbti bankrotą.

Panevėžyje – bankrutuojanti krepšinio mokykla. Tai paaiškėjo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl Aukštaitijos krepšinio mokyklos (AKM) bankroto bylos iškėlimo.

Šių metų pradžioje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti viešajai įstaigai „Aukštaitijos krepšinio mokykla“ nemokumo (bankroto) bylą.

Valstybės įstaiga nurodė, kad AKM tinkamai nevykdė savo prievolių mokėti įmokas už samdomus darbuotojus, dėl ko jai buvo taikytos priverstinio poveikio priemones, t.y. bandyta pinigus atgauti įšaldant atitinkamas sumas įstaigos banko sąskaitose. Nepavykus atgauti skolų tokiu būdu, skolos išieškojimas perduotas antstolių kontorai, tačiau tai taip pat buvo neveiksminga.

AKM direktorius Žydrūnas Kuodis kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bendrovei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2024 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokyklai“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Bauleta“.

Mokyklos direktorius Kuodis šį teismo sprendimą apskundė, tačiau jo skundą atmetė Lietuvos apeliacinis teismas (LAT).

LAT dar kartą patvirtino, kad mokyklos įsipareigojimai kreditoriams viršija turtą ir AKM nepateikė jokių pagrindžiančių dokumentų, kad gali tęsti veiklą.

Teismas nustatė, kad įmonės įsiskolinimas valstybei nuolat auga ir šių metų rugpjūčio 1 d. duomenimis siekė 47,3 tūkst. eurų.

Be to, 82,9 tūkst. eurų skolos išieškojimą vykdo Klaipėdos kredito unija, o 45,2 tūkst. eurų – UAB „Nordstreet“.

Kuodis bankrutuojančią AKM siekė prijungti prie VšĮ „Naujieji projektai“. Teismas šioms įstaigoms susijungti neleido.

Aukštaitijos krepšinio mokykla turėjo dvi Moksleivių krepšinio lygos (MKL) C divizione žaidusias komandas.

VšĮ „Aukštaitijos krepšinio mokykla“ per paskutinį LKF vykdomojo komiteto posėdį pasiprašė pašalinama iš LKF narių. VšĮ „Naujieji projektai“ liko tarp LKF narių.

Įdomu tai, kad nepaisant bankroto bylos, Panevėžyje to paties vadovo, Žydrūno Kuodžio, toliau buriamos vaikų krepšinio grupės. Naujoji organizacija vadinasi „Sports & Education Academy“, jos administracija – tokia pati, kaip buvo AKM. Nurodyti nauji kontaktai, nauji interneto adresai, tačiau feisbuko puslapis vis dar pasiekiamas su galūne „aukstaitijoskm“.

Šaltinis: https://www.basketnews.lt/news-211076-bankrutuoja-aukstaitijos-krepsinio-mokykla.html

Rodyti daugiau...

Išliekant sudėtingoms sąlygoms tekstilės sektoriuje, siuvykla atleidžia 25 darbuotojus

2024-09-02

Pernai apie grupės darbuotojų atleidimą Užimtumo tarnybai pranešusi Ukmergės drabužių siuvėja „Vilkma“ atleidžia dar 25 iš 153 likusių darbuotojų.

Apie atleidimus tarnybą įmonė informavo rugpjūčio 26 d. Ši Eltai nurodė, kad didžioji dalis atleidžiamų darbuotojų – siuvėjos (19), taip pat 4 termoapdailininkės.

Atleidimo priežastis – Darbo kodekso 57 str., sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Praėjusių metų spalį apie ketinimus atleisti 24 darbuotojus paskelbusi Ukmergės įmonė teigė, kad tai nulėmė mažėjančios užsakymų apimtys. Praėjusių metų finansinėje ataskaitoje „Vilkma“ nurodė, kad veiklą sunkina 2022 metų Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dėl sudėtingų rinkos sąlygų mažėjantys pardavimai.

Pastaruosius porą metų „Vilkma“ negavo pelno – pernai nuostolis sudarė 151 tūkst., 2022 m. – 35 tūkst. eurų. 2023 m. pardavimo pajamos mažėjo ir siekė beveik 5,3 mln. eurų, kai 2022 m. – beveik 6,9 mln. eurų.

„Vilkma“ darbuotojus atleidžia antrąjį metų ketvirtį šalies tekstilės sektoriui toliau nerodant atsigavimo ženklų.

Mažėjant užsakymų apimtims, vien rugpjūtį apie dalies darbuotojų atleidimą pranešė Vilniaus drabužių gamintoja „Lelija“ ir padalinį sostinėje uždaranti kojinių siuvykla „Sparta Textile“. Pirmąjį vasaros mėnesį apie atleidimus taip pat informavo siuvykla Kaune „Baltic Sewing Company“ ir Vilniuje įsikūrusi „Oyster & Co“. Gegužę visus darbuotojus dėl bankroto atleidžiančios skelbė siuvykla Radviliškyje „Salvika“ ir Ukmergės „Detexa“.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sunkumus sektoriuje sieja su darbuotojų trūkumu bei Lietuvoje sparčiausiai tarp išsivysčiusių šalių augančiu darbo užmokesčiu.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/isliekant-sudetingoms-salygoms-tekstiles-sektoriuje-siuvykla-atleidzia-25-darbuotojus-120046917

Rodyti daugiau...

Namų ir pirčių gamintoja atleidžia visus darbuotojus: darbo neteks staliai, vadybininkai

2024-08-27

Gargždų rąstinių ir karkasinių namų bei pirčių gamybos bendrovė „Dolena“ atleidžia visus darbuotojus. Atleidimai vyks rugsėjo mėnesį, o kreditoriai susitarė bankroto procesą vykdyti neteismine tvarka. Anksčiau įmonė žiniasklaidai komentavo, kad sustojo paklausa Norvegijoje. 25

Užimtumo tarnyba penktadienį informavo „Delfi“, kad medienos pjaustymo ir obliavimo darbus vykdanti „Dolena“ rugpjūčio 14 dieną pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą.

„Numatoma atleisti visus darbuotojus (41), nes kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka.

Bus atleistas 21 stalius/dailidė, 6 pagalbiniai darbininkai, po 4 vadybininkus ir staklininkus. Atleidimo procesas numatomas nuo rugsėjo 5 dienos iki rugsėjo 16 dienos“, – teigia Užimtumo tarnyba.

Registrų centre patalpintas bendrovės siūlymas kreditoriams vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, pažymint, kad dėl „reikšmingai sumažėjusių užsakymų bendrovės veikla tapo nuostolinga“, bet ji dar nėra nutraukta.

„Operatyviai reaguodami į rinkoje įvykusius pokyčius ir siekdami kaip galima labiau sumažinti mūsų kreditorių galimus nuostolius, bendrovė priėmė sprendimą sustabdyti veiklą (…). Bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės turtą“, – teigiama liepos mėnesiu datuotame dokumente.

„Visi medinių namų gamintojai buvome orientuoti į Skandinaviją. Nemokumo priežastis viena – stojusi paklausa Norvegijoje, kuri buvo viena pagrindinių mūsų eksporto krypčių“, – „Verslo žinioms“ aiškino bendrovės vadovas ir akcininkas Egidijus Norvaišas.

Registrų centrui pateiktoje finansų ataskaitoje nurodoma, kad įmonės pajamos pernai siekė 1,28 mln. eurų, kai 2022 metais jos buvo beveik dvigubai didesnės – 2,45 mln. eurų. 2022 metų grynąjį pelną (71,7 tūkst. eurų) pernai pakeitė grynasis nuostolis (-421,2 tūkst. eurų):

Valstybės duomenų agentūra penktadienį pranešė, kad visos pramonės produkcijos vertė liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 0,7 proc. ir siekė 2,9 mlrd. eurų (tai yra išankstiniai duomenys to meto kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką).

Per mėnesį padidėjo baldų gamybos produkcija (9,1 proc.), niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamybos (7,3 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos (6,8 proc.), kitos gamybos produkcija (6,2 proc).

Palyginti su birželiu, sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija (61,5 proc.), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos (13,5 proc.), drabužių siuvimo produkcija (9,3 proc.).

Per metus – šių metų liepą palyginti su 2023 metų liepa – pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, didėjo 4,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema