Šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ prispausta sunkumų: „Negalime gauti paramos, nes akcininkas – rusas“

Suskleisti...

Alytuje veikiančiai šaldytuvų gamybos bendrovei „Snaigė“ – sunkūs laikai. Įmonė patiria finansinių problemų, tačiau paramos gauti negali, nes ją netiesiogiai valdo Rusijos grupė „Polair“. Pastarajai nėra taikomos sankcijos, tačiau „Snaigės“ vadovas Mindaugas Sologubas sako, kad dėl šių ryšių Lietuvos institucijos atsisako teikti paramą, bendradarbiauti nenori ir bankai. Jis Seimo Ekonomikos komiteto nariams trečiadienį plačiau pristatė įmonės situaciją.

„Snaigės“ vadovas komiteto nariams trečiadienį sakė, kad įmonė per metus vien „Sodrai“ sumoka 1,5 mln. eurų mokesčių, iš viso – 3 mln. eurų. Jie, pasak M.Sologubo, mokami laiku.

„Kas atsitiko – turime akcininką rusą, deja. Jis nesankcionuotas, bet tai nelabai ką keičia. Dėl karo sustojo viena iš rinkų ir aptarnaujantys bankai atsisako bendradarbiauti, valstybinės įmonės, pavyzdžiui, „Ignitis“, reikalauja nepagrįstų sąlygų. Dėl to įmonė pradėjo restruktūrizavimo procesą. Tai nebūtų problema, bet „Sodra“ ir teismas blokuoja restruktūrizavimo planą. Toks sprendimas nesuprantamas“, – situaciją komitete nupasakojo M.Sologubas.

Šiuo metu įmonėje dirba 344 darbuotojai.

Pats teismas, anot jo, konstatuoja, kad įmonė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo plano nepatvirtinimas iš esmės gali lemti bankroto paskelbimą.

„Tai uždaro galimybę įmonei toliau dirbti, mokėti mokesčius ir apskritai veikti“, – sakė jis.

„Snaigė“, prasidėjus karui Ukrainoje, bandė kreiptis į „Invegą“ dėl paramos, tačiau paraiška, anot M.Sologubo, buvo atmesta. Naujų kreipimųsi valstybės institucijoms bendrovė šiuo metu nėra pateikusi.

„Karui prasidėjus bandėme kreiptis, bet dėl akcininko formaliai viskas buvo atmesta. Labai aiškiai neoficialiuose pokalbiuose buvo pasakyta, kad kol akcininkas rusas, tol jokių sandorių nebus. Tai liečia ir „Invegą“, ir Valstybės investicijų valdymo agentūrą. „Invega“ yra atidariusi galimybę įmonėms, nukentėjusioms nuo karo, skolintis apyvartinėms lėšoms, bet formaliai mes negalime net aplikuoti, nes turime restruktūrizavimo statusą“, – kalbėjo „Snaigės“ vadovas.

Jis pridūrė, kad kyla klausimų, ar įstatyme turėtų būti numatyta tokie apribojimai restruktūrizuojamoms įmonėms.

Anot M.Sologubo, sprendimą čia surasti būtų galima – pavyzdžiui, apriboti galimybę mokėti akcininkui iš Rusijos, įkeisti akcijas ar panašiai.

Reaguodamas į pristatytą situaciją Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė, jog komitetas surengs atskirą posėdį šiai problemai aptarti.

Tam pritarė ir komiteto narys socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas. Jam klaustukų kilo ir dėl „Sodros“ pozicijos.

„Sodros“ laikysena yra ypatinga, nes įsipareigojimų ar skolų „Sodrai“ nėra, yra mokami mokesčiai. Bet čia jau ne mūsų sritis. (...) Mano įsitikinimu, „Snaigė“ yra svarbi ne tik regionui, bet ir valstybei įmonė su savo prekės ženklais, tradicija. Pasižiūrėsime, kaip tokie dalykai interpretuojami, kai yra nedraugiškų šalių kapitalas ir ką daryti, jei tai šaliai svarbi įmonė“, – kalbėjo G.Paluckas.

Balandžio 4 dieną Kauno apygardos teismas restruktūrizavimo plano nepatvirtino, nes jam nepritarė dalis kreditorių – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamos įmonės „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ bei „Sodra“.

Tiesa, daugiau nei prieš savaitę BNS pranešė, kad bendrovė nusprendė restruktūrizavimo planą keisti. 

Įmonės nemokumo administratorius Aurimas Valaitis BNS anksčiau sakė, kad esama ir daugiau išeičių, o sprendimai priklausys nuo „Snaigės“ vadovo veiksmų – jis gali tikslinti planą, nutraukti restruktūrizavimo bylą ar eiti dar kitu keliu.

Bendrovės įsigijimu, pasak M.Sologubo, domisi ne vienas Europos buitinės ir kitos technikos gamintojas, o susidomėjusius pirkėjus gali atbaidyti faktas, jog restruktūrizacijos planas nepatvirtintas.

Alytuje veikianti šaldytuvus gaminanti įmonė yra netiesiogiai valdoma Rusijos grupės „Polair“.

2011 metais kontrolinis „Snaigės“ akcijų paketas už 12,799 mln. eurų parduotas Rusijos komercinių šaldytuvų gamintojai „Polair“, kuri, netiesiogiai veikdama per įmonę „Vaidana“, sudarė teisiškai įpareigojančią sutartį su buvusiais „Snaigės“ akcininkais – fondais KJFK, „Amber Trust“ ir „Firebird Avrora“ – dėl 59,8 proc. akcijų ir konvertuojamų obligacijų pardavimo. Vėliau „Vaidana“ supirko dar 31,2 proc. „Snaigės“ akcijų, rašė BNS. 

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/saldytuvu-gamintoja-snaige-prispausta-sunkumu-negalime-gauti-paramos-nes-akcininkas-rusas-663-2041880

Alytaus šaldytuvų gamykla „Snaigė“ / Alytausgidas.lt nuotr.

Rodyti daugiau...

„Snaigės“ administratorius: bankrotas – ne vienintelė išeitis

Suskleisti...

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ vadovui pareiškus, kad teismui nepatvirtinus jos restruktūrizavimo plano įmonei gresia įmonės bankrotas, jos nemokumo administratorius Aurimas Valaitis sako, kad esama ir daugiau išeičių.

„Nutartį galima skųsti, kas šiandien yra sprendžiama – skaitome nutartį, žiūrime, kokiais pagrindais teismas atsisakė tvirtinti restruktūrizavimo planą, ką galima padaryti, ar galime jį tikslinti, ištaisyti kokias klaidas, jeigu jos yra, nes teismas į kai kuriuos momentus atkreipė dėmesį, kad informacijos trūksta, tai tą informaciją galime pateikti“, – trečiadienį BNS sakė A. Valaitis.

Anot jo, tolesni sprendimai priklausys nuo „Snaigės“ vadovo veiksmų.

„Čia vadovo bus sprendimas, ar tikslins, ar tiesiog spręs dėl to, kad restruktūrizavimo byla būtų nutraukta, viskas vadovo rankose. Išeičių tikrai yra, restruktūrizavimo byla nėra nutraukta, tik planas nepatvirtintas, galvojama, kokiu keliu toliau eiti“, – teigė A. Valaitis.

Kauno apygardos teismui antradienį nepritarus „Snaigės“ restruktūrizavimo planui, įmonės generalinis direktorius Mindaugas Sologubas sakė, kad ilgiau nei 50 metų veikianti įmonė nustos egzistavusi, o kreditoriai, kurių reikalavimai neužtikrinami hipoteka, gali neatgauti skolų.

Anot teismo, restruktūrizavimo planas nepatvirtintas, nes jam nepritarė dalis kreditorių – Lietuvos skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ kontroliuojamos įmonės „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ bei „Sodra“.

„Teismas sprendė, kad pateiktas „Snaigės“ restruktūrizavimo planas neatitinka jam nepritarusių kreditorių išreikštos valios bei įstatymo keliamų reikalavimų“, – balandžio 4-ąją nutarė teismas.

Nutartyje nurodoma, kad planui nepritarusių įmonių ir „Sodros“ netenkino tai, kad jame numatoma padengti tik vieną dalį finansinių reikalavimų, o kitai daliai numatytos kreditorių nuolaidos, pažeidžiamos kitos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos.

„Snaigės“ restruktūrizavimo planas numatė, kad skolos „EDS Invest“ ir „EDS Invest 3“ priskiriamos finansiniams reikalavimams, užtikrinamiems įkeitimu ar hipoteka, – skola joms siekia 10,2 mln. eurų, iš jų 9,6 mln. eurų būtų tenkinami pirmuoju etapu.

A. Valaičio teigimu, šie kreditoriai papildomus reikalavimus pateikė likus dienai iki plano tvirtinimo teisme ir realiai į juos atsižvelgti buvo beveik neįmanoma.

„Procesinė padėtis tokia, kad kai paskutinę dieną pateikia kažkokias pastabas, pastebėjimus, kritikuoja planą ir sako, kad viskas blogai, tai nei įmonė, nei administratorius neturi jokių galimybių per kelias valandas tą planą patvirtinti, juolab kad pakeitimui reikalingas ne tik kreditorių apsvarstymas, reikalingas akcininkų pritarimas, o su akcininku yra kebloka situacija“, – trečiadienį BNS sakė A. Valaitis.

Jis mano, kad šie kreditoriai nesiekia trukdyti įmonės restruktūrizavimui.

„Su hipotekiniais kreditoriais buvo diskutuota, kalbėta, jie nėra taip griežtai nusiteikę dėl restruktūrizavimo užbaigimo, bent jau man asmeniškai taip atrodo“, – sakė A. Valaitis.

Teisę reikalauti skolą iš „Snaigės“ bendrovė „Easy Debt Service“ perėmė iš Italijos bankininkystės grupės „UniCredit Bank“. „Snaigės“ vadovas M. Sologubas anksčiau BNS patvirtino, kad šis įsiskolinimas – tai dalis neišmokėtos paskolos.

Nutartyje nurodoma, kad „Sodros“ Kauno skyriaus reikalavimas – 63,1 tūkst. eurų, iš jų beveik visi grąžinami pirmuoju etapu. Visų reikalavimų suma siekia 17,4 mln. eurų.

Restruktūrizavimo byla „Snaigei“ Kauno apygardos teisme iškelta pernai rugsėjį, o sausį A. Valaičio prašymu jis pratęsė restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą iki kovo 20 dienos – tai buvo būtina „Easy Debt Service“ perėmus reikalavimus iš „UniCredit Bank“.

Anksčiau kreditorių patvirtintame „Snaigės“ restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad pertvarkos metu kreditoriams planuojama grąžinti 9,2 mln. eurų. Pernai gegužės 18 dieną visi bendrovės įsipareigojimai siekė 20,8 mln. eurų.

Pagal šį projektą bendrovė per ketverius metus turėtų išspręsti sunkumus, kilusius dėl žaliavų krizės, energetinių išteklių brangimo bei karo Ukrainoje.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1956674/snaiges-administratorius-bankrotas-ne-vienintele-iseitis

AB „Snaigė“ / BNS nuotr.

Rodyti daugiau...

Ministrų kabinetas spręs, ar keisti nemokumo administratorių atrankos taisykles

Suskleisti...

Finansų ministerijai siekiant nuo liepos teisingiau paskirstyti nemokumo administratoriams darbo krūvį, Vyriausybė trečiadienį spręs dėl jų atrankos taisyklių pokyčių.

Šiuo metu juridinio administratoriaus darbo krūvis apskaičiuojamas darbuotojų krūvių sumą padalijant iš darbuotojų, turinčių darbo krūvį įmonėje, skaičiaus. Finansų ministerija siūlo šį skaičiavimą keisti, kad nebūtų galima dirbtinai sumažinti juridinio administratoriaus darbo krūvio laikinai įdarbinant darbuotojus.

Taip pat siūloma nulinio darbo krūvio nebepriskirti naujai įsteigtam juridiniam administratoriui, jeigu jo vadovas ar darbuotojas tuo metu jau bus paskirti administruoti bent vieną bankroto procesą kitoje įmonėje.

Nemokumo administratorių rūmų nuomone, siūlomas pakeitimas iškreips konkurenciją ir ribos įsidarbinimą, tuo metu Nemokumo ir verslo administratorių asociacija mano, kad siūlomas reguliavimas yra teisingesnis, užtikrinantis lygiavertę visų nemokumo administratorių konkurenciją.

Ministerija teigia, kad dabar steigiant neribotą skaičių juridinių nemokumo administratorių, jų vadovui padidinama tikimybė asmeniškai laimėti atranką atstovaujant kuriai nors įmonei.

„Vadovas, atstovaudamas naujai įsteigtiems juridiniams administratoriams jų pirmosiose atrankose, de jure įgyja nulinį darbo krūvį, nepaisant to, kad tuo pačiu metu jam faktiškai priskirtas darbo krūvis kituose juridiniuose administratoriuose“, – nurodo ministerija.

Ministerijos teigimu, laikinai įdarbinant darbuotojus siekiama dirbtinai sumažinti įmonės darbo krūvio reikšmę.

„Laimėjęs norimas atrankas, juridinis administratorius atleidžia naujuosius darbuotojus, o visų jiems priskirtų bankroto procesų administratoriumi tampa likę, nuolatiniai darbuotojai, dažniausiai vadovas“, – teigia ministerija.

Gruodžio pabaigos duomenimis, 21,5 proc. nemokumo administratorių, galėjusių vadovauti įmonei, vienu metu vadovavo 2-14 juridinių administratorių. Šiai daliai vadovų iš viso priklausė 55,2 proc. visų juridinių administratorių.

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/ministru-kabinetas-spres-ar-keisti-nemokumo-administratoriu-atrankos-taisykles-n1219688

Vyriausybės pastatas (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.)

Rodyti daugiau...