Teismas dar kartą sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ bankroto procesą

Suskleisti...

Vilniaus apygardos teismas (VAT) dar kartą laikinai sustabdė Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ neteisminę bankroto bylą. Šį kartą tai padaryta bendrovių „Philip Morris Lietuva“, „Orlen Lietuva ir Lietuvos pašto prašymu.

Teismas ketvirtadienį patenkino bendrovių prašymą dėl laikinųjų priemonių ir sustabdė bankroto procedūras.

„Iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas dėl atitinkamų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, laikinai neapribojus veiksmų, susijusių su tolesniu bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymu, realiai egzistuoja tikimybė, kad pasitvirtinus skunde nurodytoms aplinkybėms tai galėtų sukelti neigiamus materialinius padarinius „Inter RAO Lietuva“ kreditoriams“, – rašoma teismo nutartyje.

Sprendimas per septynias gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Tai jau antras kartas, kai stabdoma birželį pradėta „Inter RAO Lietuva“ bankroto procedūra– liepą VAT įmonės kreditorės – Šveicarijoje ir Vokietijoje veikiančios energijos tiekėjos ir gamintojos „Alpiq“ prašymu trumpam buvo sustabdęs bankroto procedūras, tačiau vėliau kreditorė atsisakė savo prašymo.

Kaip BNS rugsėjo pabaigoje informavo įmonės bankroto administratorius Aurimas Valaitis, apie 2,1 tūkst. „Inter RAO Lietuvos“ kreditorių pateikė maždaug 43 mln. eurų reikalavimų, tačiau kreditoriai kol kas patvirtino daugiau nei 30 mln. eurų.

„Inter RAO Lietuvos“ kreditoriai neteisminį bendrovės bankrotą inicijavo birželio 30-ąją.

Įmonės bankrotas inicijuotas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) kovo viduryje apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas, o gegužę dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu buvo įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos.

Baltijos šalys gegužės 22-ąją sustabdė prekybą „Inter RAO Lietuvos“ tiekiama rusiška elektra, o nuo birželio 1-osios atsisakė sistemos balansavimo paslaugų, kurias teikė „Inter RAO Lietuva“. Tai padaryta po to, kai sprendimą stabdyti prekybos sandorius gegužės 20 dieną priėmė biržos operatorė „Nord Pool“.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) birželio pabaigoje panaikino „Inter RAO Lietuvos“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas.

E.Blaževič/LRT nuotr.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1811231/teismas-dar-karta-sustabde-inter-rao-lietuvos-bankroto-procesa#lg=1811231&slide=1361382

Rodyti daugiau...

Apeliacinis teismas: bankrutuojančio juridinio asmens turtinio komplekso esminė dalis parduota pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatymą

Suskleisti...

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė ieškovės UAB „Belor“ ir atsakovių likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“, UAB „Marijampolės NPK“ (anksčiau – UAB „Antes“), UAB „UHB“ apeliacinius skundus ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo panaikinta bankrutuojančio juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėja UAB „Marijampolės NPK“ įpareigota grąžinti BUAB „Arvi fertis“ gautą turtą, BUAB „Arvi fertis“ – grąžinti UAB „Marijampolės NPK“ 750 000 Eur, gautus kaip avansą pagal juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo–pardavimo sutartį; atsakovei UAB „UHB“ grąžintas 6 750 000 Eur finansinis reikalavimas BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, suteikta teisė įregistruoti turėtas hipotekas ir įkeitimus.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad bankrutuojančio juridinio asmens pardavimas susijęs ne tik su nemokios bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimu, bet ir jos veiklos tęstinumu, darbo vietų išsaugojimu. Dėl to tikslingiausia ir naudingiausia jį parduoti pradinėje bankroto proceso stadijoje, kai jis dar vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi galiojančių sutarčių, dirbančių darbuotojų. Juridinio asmens pripažinimas likviduojamu dėl bankroto nėra kliūtis tęsti ūkinę komercinę veiklą, bet nemokumas apsunkina įsipareigojimų vykdymą. Jeigu juridinį asmenį būtų galima parduoti tik likvidavimo stadijoje, kiltų grėsmė, kad jo veikla dėl lėšų stygiaus, įsipareigojimų, sutarčių nevykdymo gali pasunkėti ar tapti neįmanoma. Parduodant juridinio asmens turtą, negali būti pažeisti rinkos kainos, didžiausios kainos ir turto apyvartos greičio principai.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino BUAB „Arvi fertis“ ir UAB „Marijampolės NPK“ 2021 m. vasario 12 d. juridinio asmens turtinio komplekso esminės dalies pirkimo–pardavimo sutartį nuo sudarymo momento negaliojančia kaip sudarytą dėl piktavališko susitarimo su kita sandorio šalimi.

Apeliacinis teismas pabrėžė, kad nemokumo administratorius savavališkai pakeitė kreditorių susirinkimo nutarime nustatytas sutarties sudarymo sąlygas (nustatė pasiūlymų pateikimo terminą ir nepagrįstai jį susiejo su avanso sumokėjimu), susiaurindamas potencialių pirkėjų galimybes pateikti pasiūlymus ir dalyvauti derybose, taip pat nesiėmė jokių veiksmų, kad apie galimybę įsigyti bendrovę sužinotų kuo daugiau asmenų. Galimybe įsigyti bendrovę susidomėjo trys asmenys, bet nemokumo administratorius neketino su jais derėtis ir suteikė prioritetą išimtinai tik vienam iš jų.

„Bankrutuojančio juridinio asmens esminė dalis parduota pažeidžiant Juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintą didžiausios kainos principą, turint aiškų siekį šią bendrovę parduoti iš anksto pasirinktam pirkėjui. BUAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius veikė ne visų bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesais, bet savo veiksmus suderinęs tik su vienu iš kreditorių ir juridinio asmens pirkėjų. Sutarties šalys skubėjo sudaryti sandorį, taip pašalindamos kitų asmenų galimybę dalyvauti derybose“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.

Juridinis asmuo gali būti parduodamas tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą, jeigu į juridinio asmens turto sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas. Įkaito turėtojas negali kelti sąlygų, neatitinkančių įstatymo nuostatų dėl jam teksiančios kainos dalies, reikalauti nustatyti iš sandorio jam mokėtinos sumos, nesivadovauti įstatyme įtvirtinta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento kreditorės (hipotekos ir įkaito turėtojos) UAB „UHB“, pirkėjos UAB „Antes“ ir pardavėjos BUAB „Arvi fertis“ 2021 m. vasario 18 d. trišalį susitarimą dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo pirkėja įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „UHB“ 6 750 000 Eur už nupirktą BUAB „Arvi fertis“ esminę dalį. BUAB „Arvi fertis“ įskaitė 6 750 000 Eur į nurodytos kreditorės finansinį reikalavimą. Pastaroji, duodama sutikimą parduoti jai įkeistą turtą, neteisėtai nustatė iš sandorio jai mokėtiną sumą. Nemokumo administratorius privalėjo veikti pagal įstatymus, kreditorių susirinkimo nutarimus, bet ne pagal susitarimą. Kreditorių susirinkimas nenustatė gautų lėšų paskirstymo tvarkos, todėl nemokumo administratorius susitarimą pasirašė ir įvykdė viršydamas kompetenciją.

Lietuvos apeliacinis teismas akcentavo, kad pritaikius restituciją ir grąžinus visą parduotą juridinio asmens dalį, likviduojamos dėl bankroto UAB „Arvi fertis“ statusas nesikeičia. Nemokumo administratorius turi pareigą iš naujo spręsti dėl juridinio asmens pardavimo.

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-616-912/2022 įsiteisėja jos paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos ji gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Šaltinis: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/apeliacinis-teismas-bankrutuojancio-juridinio-asmens-turtinio-komplekso-esmine-dalis-parduota-pazeidziant-juridiniu-asmenu-nemokumo-istatyma-234973

Rodyti daugiau...

Pakuočių tvarkymo organizacijai iškelta bankroto byla

Suskleisti...

Dėl beveik milijoną eurų siekiančios skolos Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO) iškelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22-ąją konstatavo, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti įsipareigojimų. Nemokumo bylą įmonei iniciavo PTO vadovas Valentinas Miltienis.

„Atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, todėl keltina bankroto byla“, – rašoma teismo nutartyje.

Rugpjūčio pabaigoje įmonės skolos viršijo 945 tūkst. eurų, o atliekų tvarkymo bendrovei „Ekonovus“ pradėjus išieškojimo veiksmus PTO sąskaitos buvo areštuotos, apribota atsiskaitymų su kreditoriais galimybė.

Be to, Aplinkos apsaugos agentūra panaikino įmonės licenciją toliau užsiimti atliekų tvarkymo veikla, nes iki rugpjūčio 19 dienos PTO jai nepateikė banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties.

Šių metų rugpjūtį Lietuvos apeliacinis teismas nurodė PTO sumokėti „Ekonovus“ 967 tūkst. eurų skolą ir 8 proc. palūkanas.

2020 metais kilus ginčui dėl skolos „Ekonovus“ prašė teismo PTO iškelti bankroto bylą motyvuodama tuo, kad organizacija dėl skolų negali vykdyti įsipareigojimų, tačiau tuomet Vilniaus apygardos teismas prašymą atmetė pareiškęs, kad PTO finansinė būklė gali pasitaisyti.

Registrų centro duomenimis, PTO pajamos pernai augo 26 proc. iki 4,37 mln. eurų pajamų, o pelnas – 2,4 karto iki 469 tūkst. eurų.

„Sodros“ duomenimis, PTO šiuo metu dirba 7 darbuotojai.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1802389/pakuociu-tvarkymo-organizacijai-iskelta-bankroto-byla#lg=1802389&slide=544115

Plastikinės pakuotės / Les routes sans fin(s)/Unsplash nuotr.

Rodyti daugiau...