„Perlas Energija“ tapo galvosūkiu: turto įšaldymas gali privesti prie bankroto, neįšaldžius – mokėsime visi
2022-08-24
Generalinei prokuratūrai sprendžiant, ar reikia laikinai apriboti „Perlo Energijos“ teisę disponuoti turtu, teisininkas įspėja, kad tai padarius įmonei grėstų bankrotas. Savo ruožtu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius laikosi nuomonės, kad neįšaldžius įmonės turto, nukentės valstybė.
Ketvirtadienį elektros energijos tiekėja „Perlas Energija“ pranešė dėl finansinių sunkumų stabdanti veiklą.
Įmonės vadovo Viliaus Juraičio teigimu, bendrovė ketina realizuoti turimas išvestines priemones, iš kurių tikisi gauti apie 15 mln. eurų ir šiuos pinigus panaudoti grąžinti skolas kreditoriams, partneriams ir gyventojams, mokėdama kompensacijas.
V. Juraičio teigimu, įmonės įsiskolinimai siekia daugiau nei 14 mln. eurų.
Tačiau įmonei gali būti užkirstas kelias pasinaudoti turimu turtu. Dar rugpjūčio 10 d. VERT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ veiksmų vienašališkai keičiant sutarčių su vartotojais sąlygas. VERT taip pat prašė prokurorų laikinai apriboti „Perlo Energijos“ turtą.
LRT.lt kreipėsi į Generalinę prokuratūrą klausdama, ar ši nežada laikinai apriboti „Perlo Energijos“ teisės disponuoti turtu, tačiau prokuratūra tik patvirtino gavusi VERT kreipimąsi ir detaliau situacijos nekomentavo.
„Pranešame, kad pareiškimas yra nagrinėjamas“, – rašoma Generalinės prokuratūros atsakyme.
Įšaldžius įmonės turtą jai grėstų nemokumas
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris advokatas Kazimieras Karpickis sako, kad prokurorai turi teisę apriboti įmonės galimybes naudotis turtu, o tai daroma siekiant, kad turtas būtų panaudotas žaloms padengti.
„Praktikoje prokurorai gali imtis veiksmų ir užšaldyti įmonių turtą. Pavyzdžiui, areštuoti sąskaitas, areštuoti turtines teises, nuosavybes teises, teisę parduoti ir t. t. Tai yra daroma su tikslu užtikrinti, kad ateityje tą turtą būtų galima panaudoti žalai atlyginti.
Vieną vertus, „Perlas Energija“ sako, kad jie turi turto, kad gali jį realizuoti ir padengti tuos nuostolius, jei jie patirti. Tačiau prokuroras gali manyti, kad vien pardavimo veiksmas gali lemti riziką, neva nėra aišku, ar tie pinigai bus panaudoti nuostoliams padengti. Kitą vertus, prokuroras turi protingai įvertinti, ar žala, kurią bandoma įrodyti, egzistuoja ir ar egzistuoja tai, ką būtina užtikrinti“, – svarsto K. Karpickis.
Advokato teigimu, jeigu įmonei bus pritaikytas ribojimas disponuoti turtu, ji nebegalės atsiskaityti su kreditoriais ir jai grėstų bankrotas.
„Įmonei atsiskaityti būti neįmanoma, nes apribojimas reikštų, kad būtų uždrausta naudoti įmonės turtą bet kokiems tikslams. Nebent yra daroma išlyga, kad pinigai bus naudojami atsiskaityti.
Bet jei „Perlas Energija“ sako, kad turi turto, kurį reikia realizuoti norint gauti pinigų, tai tų pinigų įmonė dar neturi. Vadinasi, turto, kurį būtų galima panaudoti žalai padengti, nėra. Prokuroro areštas tokiu atveju apribotų galimybę įmonei realizuoti turtą ir gauti pinigų. Tokiu atveju bendrovė su niekuo negalės atsiskaityti. Turto areštas gali privesti prie nemokumo. (...) Nemokumas reikš bankrotą, o tai reikš, kad įmonės valdymą perims bankroto administratorius, todėl žala gali būti atlygintina po daug metų arba visai neatlyginta“, – sako advokatas K. Karpickis.
Jo pasiteiravus, ar prokurorai gali atsižvelgti į tai, kad įmonė viešojoje erdvėje tikina savo turtą panaudosianti skoloms padengti ir akcininkams nieko nemokėsianti, daro įtaką prokurorų sprendimams, teisininkas mano, kad prokurorams tai nebūtinai argumentas.
„Prokurorai žiūri į bylos tikslą. Jei jie turi tikslą, kad būtų iš ko padengti žalą, jiems tos kalbos bus neįdomios“, – pastebi advokatas.
Valstybė patiria žalą
VERT vadovas Renatas Pocius sako, kad sprendimą, ar reikia įmonei taikyti turto areštą, priims Generalinė prokuratūra, o jis pats abejoja, ar neįšaldžius įmonės turto bus padengti galimi valstybės nuostoliai.
„Tai spręs prokuratūra. Tačiau tai, ką kalba įmonė, yra viena. Klausimas, kaip įmonė su tuo turtu elgsis, kaip bus traktuojami kreditoriai. Mes turime pagrįstų abejonių, kad nuostoliai, kurie galimai dėl įmonės veiklos atsiras ateityje, gali būti perkelti ant valstybės ar kitų ūkio subjektų pečių.
Klausimas, ar nebus taip, kad įmonės akcininkai susidėlios arba perskirstys gautas pajamas iš to turto taip, kad bus atsiskaityta su visais kreditoriais, visa našta liks valstybei ir kitiems rinkos dalyviams, o įmonė baigs veiklą neprisiimdama jokios finansinės atsakomybės“, – svarsto R. Pocius.
Už įmonės nesėkmes sumokės mokesčių mokėtojai
LRT.lt primena, kad tiekėjui „Perlas Energija“ stabdant veiklą, pirmo ir antro etapo įmonės klientai iki rugpjūčio 28 d. gali sudaryti sutartis su nauju tiekėju, o to nepadarę iki spalio 1 d. pateks į garantinį elektros tiekimą.
Tokiame tiekime įprastai atsidūrę klientai moka daugiau. Jiems elektros kaina apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25.
Pavyzdžiui, rugpjūtį garantinio tiekimo kaina su kompensacija siekė 48 ct/kWh. Vis dėlto, šiuo atveju nuo „Perlo Energijos“ nukentėjusiems klientams paslaugos kaina bus ne padidinta, kaip įprasta, o artima visuomeninio tiekimo kainai. Skirtumą tarp garantinio ir visuomeninio tiekimo kainos vartotojams kompensuos valstybė.
Tai reiškia, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nuo „Perlo Energijos“ nukentėjusiems klientams patirtą žalą padengti mokesčių mokėtojų pinigais.
Šiuo metu visuomeninio tiekimo kaina po kompensacijos siekia 24 ct/kWh.
Energetikos ministerijos teigimu, nuo spalio 1 d., priėmus įstatymų pataisas, visi pirmojo ir antrojo etapo „Perlo Energijos“ klientai iki Naujųjų metų gaus visuomeninio elektros tiekimo paslaugą. Per tą laiką jie galės pasirinkti kitą tiekėją.
„Perlas Energija“ turėjo apie 180 tūkst. klientų.
Rodyti daugiau...
Kauno apygardos teismas ketvirtadienį priėmė milijoninių skolų slegiamos Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą.
