Nors pernai daugiausiai verslo nesėkmes patyrusių verslų reitingo viršūnėje – nedidelės ir aktyviu bei skaitlingu verslu negalinčios pasigirti savivaldybės, tačiau ir daugumoje didmiesčių bei kurortų situacija su verslą persekiojusiomis problemomis nėra blizganti.
„Pernai metai buvo kiek optimistiškesni, nei 2019-ieji – sulaukėme COVID-19 vakcinos, įsibėgėjo valstybės pagalbos priemonės, o antroji metų pusė praėjo be karantino ir net vienu metu ėmė atrodyti, kad jau grįšime prie normalaus gyvenimo, tačiau, kaip rodo mūsų sudarytas verslo nesėkmių reitingas, skaudžiausiai pandemijos užkabinti sektoriai ir toliau jaučiasi ne itin gerai.
Šiemet jau tradiciškai suskaičiavome verslui, veikiančiam kiekvienoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, pernai tekusius bankrotus, įregistruotus turto areštus ir personalą praradusias įmones. Kiekvienai iš šių verslo negandų pritaikėme skirtingą svertinę reikšmę: bankrotams didžiausią, o areštams – mažiausią. Skaičiavome verslo negandų santykį šimtui konkrečioje savivaldybėje metų pradžioje veikusių įmonių.
Tokiu būdu susidėliojo bendras Lietuvos verslo nesėkmių 2021 m. reitingas, kurio pradžioje – mažiausią, o pabaigoje – didžiausią verslo nesėkmių koncentraciją turėjusios savivaldybės“, – sako tarptautinės kreditų rizikos valdymo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
Reitingo lyderiai ir autsaideriai
Paaiškėjo, kad menkiausia verslo nesėkmių koncentracija buvo Varėnos, Druskininkų ir Kėdainių savivaldybėse, o didžiausia Kalvarijos, Radviliškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tačiau tai nereiškia, kad didieji miestai ar kurortai, kuriuos pandemija prispaudė skaudžiausiai, gali pasigirti maža verslo nesėkmių koncentracija.
Tik du didmiesčiai pateko tarp regionų, kur įmonių nesėkmių procentas buvo mažiausias (Panevėžys – 14 vieta, Šiauliai – 18 vieta), trys atsidūrė už raudonos linijos, t.y. arčiau labiausiai nuskriaustų Lietuvos regionų (Kaunas – 48, Klaipėda – 54, Vilnius – 56). Vilniuje, Kaune turime didžiausią įvairių verslų sankaupą, didžiausią konkurenciją ir didžiausią apetitą rizikai, tad didelis verslo nesėkmių procentas nestebina.
Iš kurortų geriausiai sunkius metus atlaikė jau minėti Druskininkai (2 vieta), Neringa atsidūrė arčiau reitingo vidurio (25 vieta), o Palangoje (44 vieta) ir Birštone (53 vieta) verslas patyrė gerokai daugiau problemų.
„Pastebėtina, kad Druskininkai ir ankstesnių metų verslo nesėkmių reitinguose pasirodydavo gerai. Vienas iš paaiškinimų – jau ganėtinai susiformavę ir nusistovėje verslai (nedidelis naujų verslų atsiradimo procentas, apie kurį toliau šiame tekste), taip pat nedidelė sezoniškumo įtaka (žmonės čia važiuoja ne tik vasarą, kaip į kurortus prie jūros).
Nereikia atmesti ir išaugusios gydymo bei atstatymo paslaugų paklausos iš asmenų, persirgusių COVID-19. Prastesnis Neringos rezultatas galėtų būti aiškinamas ryškiu sezoniškumu ir tuo, kad šis poilsiamiestis sulaukė nedaug užsieniečių, kurie paprastai būdavo pagrindiniai kurorto verslų maitintojai. Palanga visuomet pasižymėjo didesniu vietinių verslų rizikingumu, tuo pačiu metu aiškiai išreikštu sezoniškumu ir tuo, kad šis kurortas pozicionuojamas kaip mažesnių (nei Neringa) kainų vieta.
Tarp kurortų paskutinė Birštono vieta gali būti paaiškinama dar nenusistovėjusiais miesto verslais (kurortas dar tik auga) ir mažesnėmis galimybėmis čia išleisti pinigus ne sezono metu. Tikėkimės, kad ilgainiui, Birštonas dalinsis pakankamai aukšta vieta reitinge kartu su Druskininkais“, – komentuoja S. Žilinskas.
Lyderiai atskirose nesėkmių rungtyse
2021-aisiais įmonių, kurios pasiskelbė ar buvo paskelbtos bankrutuojančiomis, vis dar yra mažiau nei nepandeminiais metais. Kaip rodo surinkta informacija, mažiausiai bankrotų (o tiksliau – nei vieno) fiksuota Biržų, Joniškio bei Lazdijų savivaldybėse.
Geriausia situacija su bankrutuojančiomis įmonėmis iš kurortų buvo Druskininkuose (8 vieta), Palangos padėtis prastesnė (21 vieta), visi kiti kurortai atsidūrė jau raudonojoje zonoje (41-60 vietos). Birštone fiksuota didžiausia rinką paliekančių verslų koncentracija. Didmiesčiuose padėtis su rankas iškėlusiomis kompanijomis taip pat nelabai gera – visi didmiesčiai, išskyrus Šiaulius (31 vieta), atsidūrė raudonojoje zonoje.
Įmonių, kurioms pernai metais registruoti turto areštai, mažiausiai buvo jau minėtoje Biržų, o taip pat Varėnos ir Šilalės savivaldybėse. Kurortų grupėje geriausiai pasirodė jau minėtas Birštonas (9), Druskininkai (11), Palanga pateko į rajonų, kur areštų koncentracija didžiausia, grupę. Visi didmiesčiai taipogi įsitaisė už raudonos linijos (41-60 vietos), tik Šiauliai užėmė 10 vietą žaliojoje zonoje.
2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 5 tūkstančiai įmonių, kurios samdė vieną ar daugiau darbuotojų, tačiau metų pabaigoje visą personalą prarado. Panašu, kad ir jas galime laikyti verslo nesėkmių aukomis ir vadinti ištuštėjusiomis įmonėmis. Tokių įmonių dalis buvo didžiausia Kazlų Rūdos, Šilalės ir Šiaulių rajonuose.
Iš kurortų prasčiausia padėtis susiklostė Birštone (57), Palangoje (54). Druskininkai (14) ir Neringa (5) įsitaisė mažai tokių verslo negandų patyrusių savivaldybių grupėje. Iš didmiesčių labiausiai įmonių tuštėjimo virusas buvo įsisukęs į Vilniaus (50 vieta), Kauno (46) ir Klaipėdos (42) verslus. Daug geriau padėtis atrodo Šiauliuose (15) ir ypač Panevėžyje (6). Tiesa, Panevėžys gerokai atsilieka pagal kitą svarbų parametrą, kurį pristatysime šio teksto pabaigoje.
Tarp įsiskolinusių dominuoja kurortai
„Šalia tradicinių verslo nesėkmių „Creditreform Lietuva“ ekspertai analizavo ir situaciją regionuose su atidėtomis įmonių skolomis Sodrai. Mat kuo didesnė kad ir atidėtų skolų kupra, tuo sunkiau tokia įmonei krutėti ir dargi bandyti augti, juk ir atidėtą skolą reikės kažkada grąžinti, o dar einamieji mokėjimai“, – teigė S. Žilinskas.
Kaip parodė analizė, visi kurortai šįkart atsidūrė raudonojoje zonoje. Didžiausią įmonių, kurios skolingos Sodrai (bet skola atidėta) koncentraciją užfiksavome Birštone (60 vieta), Palangoje (57), Druskininkuose (56), kiek geriau – Neringoje (49). Įdomu, kad draugiją kurortams sudarė ir Zarasų (58) bei Ukmergės (59) bei Kauno miesto (55) savivaldybės.
Išeinančias keičia naujokės
Tačiau turime ir džiuginančių naujienų. Kaip paaiškėjo, bankrutuojančias ir ištuštėjusias įmones jau yra kuo pakeisti. Visose 60-yje Lietuvos savivaldybių naujų įmonių, įsteigtų pernai metais, skaičius gerokai viršijo bankrutavusių ir ištuštėjusių skaičius. Rekordininkė buvo Akmenės rajono savivaldybė, kur šimtui 2021 m. pradžioje veikusių verslų teko per 20 naujų. Gerai pasirodė Kauno (18,8) ir Prienų (18,7) rajonai.
Deja, prasčiausiai su verslumu buvo Tauragės rajone (7,7), taip pat Druskininkuose (6,7) ir Panevėžyje (6,5). Tarp kurortų aktyviausiai verslus kūrė Birštono (18,3 įmonės šimtui veikiančių), Palangos (18,1) gyventojai. Tikriausiai nesunku bus atspėti, kad didmiesčių grupėje geriausia padėtis su verslumu buvo Vilniuje, kur šimtui veikiančių verslų pernai teko 18,1 naujos įmonės. Toliau miestai išsirikiavo lygiai taip pat, jei juos rikiuotume pagal gyventojų skaičių – nuo didžiausio iki mažiausio.
Kaip spėja ekspertai, 2022-aisiais laukiama „piktesnių“ kreditorių ir atitinkamai daugiau nemokumo, bankroto bylų bei turto areštų, kurių paprastai teismo prašo kreditoriai, siekiantys apsaugoti savo interesus. Kylančių kainų ir problemų su eksporto rinkomis fone, metams pasibaigus, tikėtina, turėsime gerokai pasikeitusį vaizdą su verslo nesėkmių lyderiais ir autsaideriais.
Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kurio-lietuvos-regiono-verslai-pernai-patyre-daugiausiai-ir-maziausiai-nesekmiu.d?id=89191241
Nuotr.: © Shutterstock
Rodyti daugiau...
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus per karantiną gautų subsidijų inventorizavimą ir tūkstančiams įmonių nurodžius sugrąžinti ne pagal paskirtį išleistus pinigus, dalis verslo bendruomenės piktinasi tokiais VMI veiksmais.
