nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Vieni sporto klubai bankrutuoja, kiti atsidaro

2021-08-11

Vienas labiausiai nuo pademijos ribojimų nukentėjusių verslų - sporto klubai. Kol vieni jų sako vos suduriantys galą su galu ir net bankrutuojantys, atsidaro nauji ir į verslo perspektyvas žiūri labai optimistiškai.

Sporto klubų verslo senbuviai kaip susitarę vienu balsu kalba, kad dėl pandemijos ribojimų dirba nuostolingai ir net yra ant bankroto slenksčio. Tačiau Klaipėdoje šią vasarą atsidarė du nauji sporto klubai. Jų atstovai tikina, kad nei karantinas, nei sportų klubams nepalankus vasaros sezonas jų nebaugina, ir net turi naujų planų ateičiai.

Planuoja plėtrą

Vingio prekybos pasaže šį mėnesį duris atvėrė naujas sporto klubas „Benefit“. Jis įsikūrė patalpose, kur anksčiau veikė sporto klubas „Apelsinas“.

„Apelsino“ sporto klubo vadovas Tomas Kesminas džiaugiasi, kad jau per pandemiją, nors ir nelabai pelningai, tačiau jam pavyko parduoti vieną iš trijų turėtų sporto klubų. Kaip ir anksčiau, „Apelsino“ sporto klubai veikia „Grandus“ ir „Studlendo“ prekybos centruose.

T. Kesminas mano, kad šiuo metu pradėti sporto klubo veiklą yra labai sudėtinga, ir stebisi tais, kurie tam pasiryžta.

Tačiau Vokietijoje gyvenantis Eduardas Bružis jau antrą savaitę klientus kviečia į naujai atidarytą sporto klubą „Benefit“.

„Sunku daryti apibendrinimus, verslas naujas, tačiau jau pirmą savaitę žmonės ateina į klubą, labai nori sportuoti, nes per pandemiją užsisėdėjo namuose, priaugo svorio“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Bružis. Jis verslo pradžią vertina labai palankiai ir net svarsto apie planus plėstis ir atidaryti dar vieną sporto klubą Klaipėdoje.

„Pasiūlėme aiškią kainų sistemą, mėnesiui abonementas sporto klube kainuoja apie 20-25 eurus, galima naudotis pirtimi, vyksta grupinės treniruotės“, - sako E. Bružis. Anot jo, įranga sporto klubui atvežta iš Vokietijos.

„Manau, kad mūsų požiūris į sporto klubo įrengimą šiek tiek kitoks nei vietinių sporto klubų, turime ir įrengimų, kokių kituose Klaipėdos klubuose nėra“, - mano, kad ras savo vietą uostamiestyje „Benefit“ sporto klubo įkūrėjas.

E. Bružis sako, kad sporto klubą kūrė kaip verslą ir visiškai negalvojo apie pandemiją ir kompensacijas, kurias Vyriausybė moka nukentėjusiems nuo ribojimų per karantiną verslams. „Visiškai nesidomėjau kompensacijų reikalais“, - sako E. Bružis, kuris dar porą savaičių vietoje planuoja kontroliuoti naujo verslo pirmuosius žingsnius, o vėliau išvyks į Vokietiją. Anot jo, nebuvo problemos ieškant ir personalo, ir trenerių. „Šiuo metu dirba trys treneriai, bet jei bus poreikis, ateityje, kai daugės klientų, samdysime jų daugiau“, - sako E. Bružis.

Kiti bankrutuoja

Kol vieni atidaro naujus sporto klubus, kiti nutraukia veiklą. „Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad „Vyturio“ prekybos centre ilgus metus veikęs sporto klubas „Alex gym“ praėjusį mėnesį nutraukė savo veiklą. Tai patvirtino ir „Vyturio“ prekybos centro administratoriai, tačiau, jų teigimu, patalpas iš karto perėmė kiti nuomininkai ir toliau tęsia sporto klubo veiklą.

Šią vasarą į Klaipėdos rinką įžengė ir „Gym+“ sporto klubų tinklas, šiuo metu turintis 12 sporto klubų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Pietinėje miesto dalyje „Gym+“ atidarė visą parą veikiantį sporto klubą, kuris užima 1 500 kvadratinių metrų plotą. Klubas tapo vienu didžiausių sporto klubų Klaipėdoje. Ateidamas į rinką „Gym+“ siūlė ypač patrauklias abonementų kainas. Mėnesinis abonementas, kuris standartiškai kainuoja apie 29 eurus, buvo parduodamas už 10 eurų. Šiuo metu tokios akcijos jau netaikomos.

„Vakarų ekspresui“ nepavyko susisiekti su „Gym+“ atstovais, tačiau „Apelsino“ vadovas T. Kesminas apie „Gym+“ atėjimą į Klaipėdą ir jų verslo strategiją turi savo nuomonę. Jis mano, kad „Gym+“ neatitinka ekonominio modelio. Tokio sporto klubo atidarymas verslo prasme yra pagrįstas tik tuo atveju, jei siekiama sukurti sporto klubų tinklą, atsiriekti rinkos dalį ir vėliau verslą parduoti investuotojams.

„Tai yra verslo strategijos, žaidimo dalis“, - mano T. Kesminas, kuris sako, kad „Gym+“ atėjimas „Apelsino“ veiklai įtakos nepadarė.

Sportuoja namuose

Pats T. Kesminas rudens laukia su nerimu ir mano, kad situacija bus sudėtinga.

„Pandeminiai cirkai tęsiasi. Matome, kad žmonės skiepytis nenori, jei į sporto klubus įleis tik su galimybių pasais, tai bus šakės“, - mano T. Kesminas. Anot jo, akivaizdu, kad sporto klubų verslas patirs nuostolių, kaip tai atsitiko per pirmąsias dvi pandemijos bangas, lėmusias karantiną. Tuomet valstybė kompensavo apie 70 procentų nuostolių.

„Viskas priklausys nuo Vyriausybės žingsnių, nuo subsidijų, nuostolių kompensavimo tvarkos“, - į rudenį žvelgdamas sako T. Kesminas, kuris ateičiai didelio optimizmo neturi, nes yra susikaupusių skolų, klubas dirba nuostolingai. Sporto klubams leido dirbti vasarą, bet sporto klubams vasara yra ne sezono metas, natūralus klientų skaičiaus kritimas yra 30-40 procentų.

„Ypač sumažėjo grupinių treniruočių klienčių skaičius, jos tradiciškai būdavo labai lojalios“, - sako T. Kesminas. Anot jo, čia suveikė ne vien karšta vasara, karantino ribojimai dėl atstumų laikymosi, baimė užsikrėsti, bet ir tai, kad per karantiną žmonės išmoko sportuoti namuose.

Prisipirko treniruoklių, programų, įgavo patirties sportuoti nuotoliniu būdu ir į sporto klubus negrįžta.

„Į minusą dirbam, kiek gali protingas verslininkas taip dirbti“, - retoriškai klausia T. Kesminas. Jis sako, kad dabartinės Vyriausybės darbas nuvylė ir lygindamas dabartinės valdžios darbus su buvusios mano, „kad valstiečiai nebuvo jau tokie blogi“.

Išgyvenimo strategija

„Turime ilgametes tradicijas, esame tinklinis klubas, ne vienas savininkas“, - dalykus, kurie padeda išgyventi sunkų verslo laikotarpį, vardina T. Kesminas. Anot jo, jau kelerius metus „Apelsinas“ parduoda ir atostogų abonementą. Atvykstantieji ilsėtis į pajūrį ar tie, kurie dirba užsienyje ir grįžta čia atostogauti, gali sportuoti „Apelsine“ porą savaičių už 15 eurų. Ši strategija klubui pasiteisina. Šią vasarą treniruoklių, su kuriais sportuojama salėje, „Apelsine“ yra net daugiau nei pernai.

„Pagrindinis dėmesys yra personalui, jis yra mums pirmoje vietoje, o po to - klientai“, - verslo pradžiamokslį aukštyn kojom apverčia T. Kesminas. Jis mano, kad stabilius klientų srautus sporto klubams garantuoja būtent treneriai, kurie tiesiogiai dirba su klientais.

Šaltinis: https://ve.lt/sportas/vieni-sporto-klubai-bankrutuoja-kiti-atsidaro

Rodyti daugiau...

Bus sprendžiama dėl antrinės „Enerstenos“ įmonės bankroto

2021-08-09

Teismas rugsėjį spręs dėl Kauno biokuro katilinių gamintojos „Enerstenos grupės“, pernai gavusios 7 mln. eurų paskolą iš valstybės Pagalbos verslui fondo, antrinės įmonės bankroto.

Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė BNS pranešė, kad dėl įmonės „Enerstena VS“ bankroto bus sprendžiama rugsėjo 6 dieną.

Gavęs įmonės darbuotojo pareiškimą, teismas posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrė liepos 22 dienos nutartimi. M. Bučnytė BNS teigė, kad šiam darbuotojui įmonė skolinga daugiau nei 2,2 tūkst. eurų, iš kurių apie 1,8 tūkst. eurų – darbo užmokestis ir dienpinigiai.

Pati „Enerstena VS“ teismo prašė panaikinti jai pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leisti atsiskaitymus su Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, darbuotojais, tačiau tokį prašymą Kauno apygardos teismas šią savaitę atmetė, įvertinęs, kad tokiu būdu būtų pažeisti kreditorių interesai.

Sunkumų dėl pandemijos patiria visa „Enerstenos grupė“. Bendrovė „Enerstena“ pernai tapo pirmąja šalies įmone, sulaukusia investicijos iš 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondo – jai paskolinta 7 mln. eurų.

„Enerstenos“ vadovas Vytautas Ramanauskas tuomet teigė, kad parengtas ilgalaikis atsiskaitymo su tiekėjais grafikas, sustiprinta įmonės valdyba, parengta ilgalaikė strategija ir detalus ketverių metų veiklos planas.

Fondą valdančios Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) vadovas Dainius Vilčinskas sakė, kad paskola padės išsaugoti perspektyvią įmonę bei išlaikyti daugiau kaip 200 žmonių darbo vietas.

Iš „Enerstenos grupės“125,4 tūkst. eurų skolą bei 6 proc. palūkanas siekia prisiteisti „Swedbank“. Banko reikalavimo užtikrinimui teismas birželį areštavo dalį grupės turto.

„Enerstena VS“ užsiima gamybos ir technologinių procesų automatizavimu. Praėjusiais metais ji gavo 3,569 mln. eurų pajamų ir uždirbo 430 tūkst. eurų grynojo pelno.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/bus-sprendziama-del-antrines-enerstenos-imones-bankroto.d?id=87893961

Rodyti daugiau...

„Fitsout“ vadovas: įmonė gyvybinga, bankrotas jai negresia

2021-08-05

Teismui šią savaitę nepatvirtinus aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ savininko Gedimino Žiemelio valdomos Kauno baldų gamintojos „Fistout“ restruktūrizavimo plano ir ketinant nagrinėti bankroto bylos kėlimą, jos vadovas teigia, kad įmonė yra gyvybinga ir bankrotas jai negresia.

Smulkusis „Fitsout“ akcininkas ir vadovas Jonas Straigis teigia, kad įmonė patyrė sunkumų dėl pandemijos, tačiau juos jau sugebėjo suvaldyti. Anot jo, Vilniaus apygardos teismo sprendimą „Fitsout“ skųs Apeliaciniam teismui.

„Bankroto klausimas net nesvarstytinas, tai neįmanomas scenarijus. Be abejonės, mes kreipsimės į Apeliacinį teismą“, – BNS sakė J. Straigis.

„Šiam momentui vertiname įmonės situaciją kaip labai gerą, kitų metų planai yra absoliučiai fantastiniai. Šiuo metu vyksta eilė derybų, planuojame apie 20 mln. eurų apyvartą kitiems metams, tai kalbėti apie galimybę bankrutuoti yra nei tikslinga, nei savalaikiška“, – pabrėžė jis.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį atmetė „Fistout“ pertvarkos planą, nutraukė restruktūrizavimo bylą ir paskyrė posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo.

„Bendrovė nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos nemoka mokesčių, kas yra pagrindas priimti nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano. Bendrovė, turėdama pareigą įrodyti, kad einamuosius mokesčius moka, šios aplinkybės neįrodė, taigi, teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad tolesnis restruktūrizavimo procesas galėtų būti veiksmingas“, – BNS pranešė teismas.

J. Straigis BNS teigė, kad sprendimas jį labai nustebino, nes teismas neįsigilino į argumentus, vadovavosi formaliais kriterijais bei neatsižvelgė į įmonės dėl pandemijos patirtus sunkumus. Be to, teismo atmestą restruktūrizavimo planą patvirtino dauguma įmonės kreditorių.

„Mums turbūt nesunkiai pavyks argumentuoti Apeliaciniame teisme, kad teiginys, jog mokesčiai nėra mokami, nėra teisingas. Pandemijos laikotarpiu bendrovė vien Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo apie 600 tūkst. eurų“, – sakė jis.

Anot „Fitsout“ vadovo, siekiama einamąją skolą išdėlioti per ilgesnį laiką – dėl to tebevyksta derybos su VMI, kuriai bendrovė dar tebėra skolinga apie 300 tūkst. eurų.

„Mes prašėme karantino laikotarpiu susidariusius einamus mokėjimus išdėlioti po karantino. Noriu pabrėžti, kad už birželį, kai dar buvo karantinas, mes einamuosius mokėjimus mokėjome, taip pat jau sumokėjome už liepą. Dabar yra tam tikra nedidelė dalis susidariusi pokarantininio laikotarpio, mes esame parašę prašymus VMI ir vedame diskusiją“, – pasakojo jis.

Pasak J. Straigio, jautriausios skolos tiekėjams ir kreditoriams nesiekia 1 mln. eurų.

„Mūsų atveju tai galėtų būti pusės metų sėkmingos veiklos rezultatas, kad padengtume šį įsiskolinimą“, – BNS teigė bendrovės vadovas.

Jo teigimu, „Fitsout“ ketina plėstis bei neatsisako anksčiau skelbtų planų įdarbinti 700-800 žmonių. Anot J. Straigio, bendrovė 2020 metus baigė su pelnu prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), jos apyvarta siekė 9 mln. eurų. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį EBITDA siekė 1 mln. eurų.

Registrų centrui ataskaitos už 2020 metus „Fitsout“ dar nėra pateikusi.

Vilniaus apygardos teismas pernai lapkritį „Fitsout“ suteikė progą išspręsti finansines problemas, kilusias dėl pandemijos, ir iškėlė restruktūrizavimo bylą. Teismas tuomet nustatė, kad bendrovė per tris mėnesius negalės grąžinti pradelstų skolų, tačiau įvertino, jog veikla nėra sustabdyta ir įmonė gauna pajamų.

J. Straigis prieš pandemiją žiniasklaidai teigė, kad bendrovė iki 2022 metų planuoja sukurti apie 800 darbo vietų ir pasiekti 50-60 mln. eurų metinę apyvartą. „Sodros“ duomenimis, „Fitsout“ šiuo metu samdo 209 darbuotojus.

Pasak Registrų centro, 70 proc. „Fitsout“ akcijų valdo Kipre registruota G. Žiemelio įmonė „LFS Holding“, dar po 15 proc. – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius ir J. Straigis.

© DELFI / Andrius Ufartas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/fitsout-vadovas-imone-gyvybinga-bankrotas-jai-negresia.d?id=87870993

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema