Įsigaliojo nemokumo įstatymo pakeitimai: kas keičiasi?

Suskleisti...

Liepos 15 d. įsigalioja Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) pakeitimai, kuriais padidinta vadovų pareigų apimtis, palengvintas restruktūrizacijos procesas ir įteisinti nauji instrumentai, kuriais tikimasi padidinti restruktūrizavimo patrauklumą. Šie įstatymo pakeitimai buvo priimti įgyvendinant 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1023.

Vadovų pareigos

Direktyva (ES) 2019/1023 ir ją įgyvendinančiu JANĮ siekiama, kad iškilus nemokumo tikimybei įmonės galėtų pasinaudoti prevencinio restruktūrizavimo sistema. Kuo ji bus patraukli? Ši sistema leis verslui restruktūrizuotis, užtikrinti jo gyvybingumą, užkirsti kelią nemokumui ir taip išsaugoti darbo vietas bei išlaikyti verslą.

Naujais JANĮ pakeitimais padidinta vadovų atsakomybė įmonei, kol ji dar nėra nemoki: numatoma, kad vien esant įmonės nemokumo tikimybei, vadovas turi nedelsdamas informuoti jos dalyvius apie tokią tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, taip pat vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus įmonės gyvybingumui.

Taigi, įmonės vadovai yra įpareigojami nuolat stebėti ir vertinti įmonės finansinę būklę, o iškilus nemokumo tikimybei – greitai reaguoti bei inicijuoti reikalingų sprendimų priėmimą. Šių pareigų nevykdymas gali lemti įmonės vadovo finansinę atsakomybę įmonės ir (ar) jos kreditorių atžvilgiu, jeigu teisme bus įrodyta, kad įmonės vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė JANĮ įtvirtintas pareigas.

Galima pastebėti, kad „nemokumo tikimybė“, „įmonės gyvybingumas“ yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, o kai kurios įmonės vadovo pareigos (pavyzdžiui, pareiga imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti) yra neapibrėžtos, todėl įmonės vadovo veiksmų teisėtumo vertinimas didele dalimi priklausys nuo to, kaip šių sąvokų ir pareigų turinys bus aiškinamas teismų praktikoje.

Pokyčiai restruktūrizavimo procese

Dar viena JANĮ naujovė yra esminės sutarties įtvirtinimas. Esminė sutartis yra įmonės ir kito subjekto sudaryta sutartis, kuri būtina įmonės veiklos tęstinumui užtikrinti ir kurią nutraukus įmonė nebegalėtų vykdyti ūkinės komercinės veiklos. Esminė sutartis yra reikšminga tuo, kad įmonės kreditoriai iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos negalės nutraukti esminės sutarties arba keisti jos sąlygų įmonės nenaudai, o tai, tikėtina, leis užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės veiklos tęstinumą. Tiesa, yra numatyta ir išimtis: kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti šio draudimo nuostatų, jeigu vykdant esminę sutartį būtų nepagrįstai pažeidžiami kreditoriaus interesai.

Direktyva (ES) 2019/1023 ir ją įgyvendinančiu JANĮ taip pat siekiama sudaryti sąlygas nemokumo problemų turinčiai įmonei gauti naują arba tarpinį finansavimą, kuris gali būti labai reikalingas tiek vystant derybas, tiek ir įgyvendinant restruktūrizavimo planą. Dėl šios priežasties JANĮ pakeitimuose įtvirtinama, kad sandoriai, kuriais įmonei suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais, išskyrus atvejus, kai jie buvo sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule. Taip pat numatoma, kad kreditoriui, suteikusiam naują finansavimą ir (ar) tarpinį finansavimą, negali būti taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė remiantis argumentu, kad toks finansavimas sukelia neigiamų pasekmių visų kreditorių interesams.

Dar vienas pokytis – lengvesnis restruktūrizavimo plano patvirtinimo procesas. Iki šiol teismas restruktūrizavimo planą galėjo tvirtinti tik esant įmonės akcininkų ir kreditorių grupių pritarimui, nuo šiol toks planas tam tikrais atvejais galės būti tvirtinamas teismo, net jei įmonės akcininkai ar šio plano paveikiami kreditoriai nepritars. Taigi įsigaliojus JANĮ pakeitimams turėtų sumažėti galimų restruktūrizavimo plano tvirtinimo trikdžių. Tai didelis pranašumas, nes akcininkų ir kreditorių nuomonės dėl tvirtinamo plano dažnu atveju nesutampa, o tokie nesutarimai trukdo įgyvendinti sprendimus, kuriuos reikia priimti siekiant atkurti įmonės veiklos tęstinumą ir mokumą.

Priimtų naujovių perspektyvos

Aptarti JANĮ pakeitimai bent jau teoriškai įtvirtina direktyvoje (ES) 2019/1023 deklaruojamus tikslus – prevencinio restruktūrizavimo sistemą, kuri sumažintų nemokumo tikimybę ir padėtų išlaikyti verslą.

Visgi dar per anksti teigti, kad šie JANĮ pakeitimai iš tiesų paskatins įmones inicijuoti savalaikius finansinių problemų sprendimus ar padidins restruktūrizavimo bylų skaičių. Tačiau galima numanyti, kad įvykus blogiausiam scenarijui – įmonės bankrotui – šie pakeitimai sukurs papildomą teisinį pagrindą nemokumo administratoriams ar kreditoriams inicijuoti žalos atlyginimo bylas vadovams, kurie nevykdys ar netinkamai vykdys ankstyvosiose nemokumo stadijose JANĮ įtvirtintas pareigas.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/isigaliojo-nemokumo-istatymo-pakeitimai-kas-keiciasi-663-1535836

123RF.com nuotr. / Eurai

Rodyti daugiau...

Daugiau atsakomybių vadovui ir paprastesnė įmonių restruktūrizacija: kaip atrodys nemokumo įstatymo pakeitimai?

Suskleisti...

Nuo liepos 15 dienos įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) pakeitimai išplės vadovų atsakomybes ir paskatins savalaikį mokumo problemų sprendimą. Nors tokius pokyčius galima vadinti pozityviais, visgi, dar yra keli aspektai, dėl kurių kyla klausimų.

Išaugs vadovo atsakomybė

Dėl įsigaliosiančių JANĮ pakeitimų, šis įstatymas visiškai atitiks Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1023 nuostatas. Lietuvoje pritaikyta geroji Europos Sąjungos teisinė praktika turėtų padėti pagerinti prastoje finansinėje padėtyje atsidūrusių juridinių asmenų galimybes išvengti bankroto. Visgi dėl šių pokyčių visų pirma išaugs Lietuvoje veikiančių įmonių vadovams tenkanti atsakomybė.

Žiūrint plačiau, įmonės vadovas turės vengti tyčinių ir didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus jo valdomo juridinio asmens gyvybingumui. Dėl kažkokių priežasčių atsiradus nemokumo tikimybei, apie tai jis turėtų nedelsiant informuoti įmonės akcininkus, dalininkus ar narius. Tuo pačiu – siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą. Įmonei artėjant prie nemokumo būsenos, įmonės vadovas privalės imtis veiksmų apsaugoti kreditorių interesus – laikytis mokėjimų eiliškumo kreditoriams ir nesuteikti pirmenybės nei vienam iš jų.

Dėl šių pokyčių, tikėtina, taikant JANĮ teismuose atsidurs ne viena nemokumo administratoriaus ar kreditoriaus įmonės vadovo atžvilgiu inicijuota byla, kurios metu bus vertinama, kaip buvo veikta ir kokie veiksmai atlikti atsiradus įmonės nemokumo tikimybei. Jei bus pripažinta, kad vadovas nevykdė savo pareigų, jam gali kilti teisinė atsakomybė atlyginti žalą įmonei ir jos kreditoriams. Todėl augant vadovo atsakomybei ir būtinoms kompetencijoms, vienintelis kelias išvengti bylinėjimosi dėl galimos žalos yra nuolat sekti jo valdomos įmonės mokumo būklę, operatyviai reaguoti į jos sutrikimus ir laiku priimti sprendimus.

Visgi verta užsiminti ir apie išimtis. Priklausomai nuo veiklos specifikos, kai kuriose įmonėse nuolat ženkliai svyruoja pajamų srautai ir daugeliu atvejų ji formaliai gali atitikti artėjančio nemokumo kriterijus. Tad ypač svarbu išlaikyti balansą. Net ir tada, kai įmonė artėja prie nemokumo būsenos ar jau yra nemoki, dažnai egzistuoja pagrįstas vadovo tikėjimas, kad gavus naujų užsakymų, atgavus skolas ar kitokiais būdais pavyks atkurti įmonės mokumą.

Restruktūrizaciją atlikti taps lengviau

Žvelgiant į JANĮ pakeitimus ir jau suformuotą teismų praktiką, akivaizdu, kad tai turėtų paskatinti savalaikius mokumo problemų sprendimus. Vienas jų, kol įmonė dar gyvybinga – restruktūrizavimo procesų iniciavimas, ką pradėti nuo šiol bus kur kas lengviau. Tai gali būti juridiniai veiksmai kaip įmonės skaidymas ar susijungimas, turto perleidimas ar įsigijimas ir ūkinės veiklos pakeitimas. Taip pat – gamybos modernizavimas ir darbo reorganizavimas.

Šiems pokyčiams įmonės viduje nebebus reikalingas visų akcininkų pritarimas, restruktūrizacijos planas kreditorių siūlymu gali būti patvirtinimas tik teismo. Tokios galimybės teismui suteikiamos net tada, kai planui kreditoriai nepritarė balsuodami grupėse. Kitaip sakant, sumažėja priemonių, kurios galėtų užkirsti kelią būtinam restruktūrizacijos procesui.

Džiugu, kad įstatyme taip pat numatyti būtini saugikliai ir apsauga efektyviai restruktūrizuotis siekiančiai įmonei. Kone svarbiausias pokytis – atsiradusi esminė sutartis, kuriai galėtų būti priskirta iš esmės bet kuri su kreditoriumi sudaryta ir reikšmingą įtaką ūkinei komercinei veiklai turinti įmonės sutartis. Esminės sutarties kreditorius negali nutraukti iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, iki tol neįmanoma pakeisti ir sutarties sąlygų juridinio asmens nenaudai.

Šią naujovę reikėtų vertinti teigiamai, kadangi restruktūrizuojama įmonė neatsidurs blogesnėje padėtyje dėl galimai prastos reputacijos. Visgi, būtina paminėti, kad kreditoriaus prašymu teismas gali leisti netaikyti nurodytų apsaugų, jei vykdant esminę sutartį pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nepaisant šių niuansų, pats įstatymas yra palankus, nes įmonės skatinamos pradėti restruktūrizaciją, kai vis dar gyvybinga įmonė patiria finansinius nuostolius.

Yra taisytinų vietų

Anksčiau aptarti pokyčiai dėl teikiamų galimybių turėtų palengvinti įmonių restruktūrizavimą ir pagerinti visuomenės požiūrį į jį, o išaugusi vadovų atsakomybė paskatins savalaikį problemų sprendimą. Tad egzistuoja tikimybė, kad įsigaliojus JANĮ pakeitimams, Lietuvoje pradės augti restruktūrizavimo procesų skaičius. Visgi, nepaisant būsimos naudos, dar yra koreguotinų vietų.

Pavyzdžiui, restruktūrizavimo byla pagal JANĮ gali būti keliama tik gyvybingai įmonei, tačiau praktikoje kyla nemažai klausimų, kaip ši sąvoka turėtų būti aiškinama. Šiuo metu laukiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamų, tad įstatymas galėtų būti patobulintas detalizuojant neapibrėžtas sąlygas ir remiantis jau suformuota teismų praktika.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymu taip pat siekiama operatyvių, konstruktyvių skolininko ir kreditoriaus derybų bei susitarimo dėl pagalbos sudarymo. Tačiau jie sudaromi retai, nes įstatyme numatyta „ikiteisminė“ stadija iki nemokumo proceso inicijavimo vertinama kaip būtinas formalumas neturint tikslo išties sutarti ir turint neapibrėžtų baimių. Todėl įstatyme galėtų būti įtvirtintos konkrečios naudos, kurias skolininkas bei kreditorius gautų sudaręs susitarimą dėl pagalbos. Visa tai lemtų didesnį verslų, susiduriančių su laikinais finansiniais sunkumais, atkūrimą.

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Greta Kubiliūnaitė

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/389035

Rodyti daugiau...

Tūkstančiams įmonių skamba „Sodros“ žadintuvas – metas mokėti skolas: kai kurios turės grąžinti milijonus

Suskleisti...

Dėl pandemijos metu taikytos pagalbos, „Sodra“ išieškojimo veiksmų netaikė 4 tūkstančiams įmonių. Kai kurios jų sukaupė milijoninius įsiskolinimus. Dalis jų žada įsiskolinimą padengti greičiau nei numatytus 5 metus, kitiems šios pagalbos iš valstybės dar reikės. „Sodra“ įspėjo, kad kapsi 30 dienų laikotarpis kreiptis dėl skolų atidėjimo.

Karantino metu „Sodra“ teikė mokestinę pagalbą tam verslui, kurio veikla buvo apribota ir įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. Įmonės, esančios VMI sąraše, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų, galėjo nemokėti įmokų.

Šiuo metu išieškojimas netaikomas 4 tūkst. įmonių. Jų planuojamų atidėti įmokų suma siekia 61,8 mln. eurų, informavo „Sodra“. Jos turėtų paskubėti.

„Karantinui pasibaigus, šios įmonės gali pateikti prašymą „Sodrai“ dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka. Tam jos turi 30 dienų. Taigi, tik po šio termino matysime, kiek įmonių kreipėsi dėl atidėjimo, kokiam laikotarpiui išdėstė skolą ir kokia bendra įsipareigojimų suma. Pirmojo karantino patirtis parodė, kad karantinui pasibaigus didelė dalis įmonių, kurios naudojosi galimybe laikinai nemokėti įmokų, viską susimokėjo“, – teigia „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Malgožata Kozič.

Bendra karantino paveiktų įmonių skola „Sodrai“, įskaitant ir įsiskolinimą, susidariusį pirmojo karantino metu, siekia 182,2 mln. eurų, iš jų atidėta skola – 110 mln. eurų.

Bankrutuojančių įmonių skola „Sodrai“ šiuo metu sudaro 31,8 mln. eurų. Ji mažėja: 2021 metų sausį siekė 33 mln. eurų, o 2020 m. sausį – 41,1 mln. eurų.

Daugiausia atidėtų skolų yra apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Įmokas atidedant supaprastinta tvarka neskaičiuojamos palūkanos bei nereikia pagrįsti mokumo.

Įmonės gali įmokas atidėti ir susikaupusių įsipareigojimų nemokėti iki vienerių metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus. Tad iš viso skolas tektų grąžinti ne ilgiau nei per 5 metus. Iki liepos 30 dienos prašymo nepateikus, įmokos galės būti atidedamos įprastomis sąlygomis –pagrindžiant galimybę skolą grąžinti, taip pat būtų taikomos palūkanos.

Po liepos 30 dienos „Sodra“ atnaujins priverstinio skolų išieškojimo procedūras – bandys skolas nurašyti, o nepavykus skolos perduodamos išieškoti antstoliui, gali būti areštuojamas turtas arba taikoma priverstinis įkeitimas.

Tarp didžiausių skolininkių – ir Gedimino Žiemelio įmonės

Tarp labiausiai „Sodrai“ įsiskolinusių veikiančių įmonių – garsūs vardai, dalijasi įmonių rizikingumą vertinanti tarptautinė bendrovė „Creditreform Lietuva“.

Daugiausiai, 2,5 mln. eurų, „Sodrai“ dar nesumokėjo Gedimino Žiemelio valdomos „Avia Solutions Group“ grupės įmonė „FL Technics“, užsiimanti orlaivių techniniu aptarnavimu.

Antroje vietoje – įstaigų ir prekybos įmonių baldus gaminanti bendrovė „Metalas ir mediena“, jos skola sudaro 1,6 mln. Eur.

1,4 mln. Eur skolų turi personalo nuoma užsiimanti įmonė „Biuro“.

Ketvirtoje vietoje – 1,3 mln. eurų turinti G. Žiemelio kontroliuojama baldų gamybos ir interjero sprendimų įmonė „Fitsout“.

Penktą vietą užėmė metalo konstrukcijas montuojanti bendrovė „Montuotojas“ (1,3 mln. Eur).

Toliau rikiuojasi UAB „Lelija“ (1,1 mln. eurų), AB „Lytagra“ (1 mln. eurų), UAB „Kosmelita“ (1 mln. eurų), UAB „Delano“ (0,9 mln. eurų) ir UAB „Humana LT“, turinti 0,8 mln. eurų skolą.

„Antrasis ir kol kas ilgiausias modernios Lietuvos istorijoje karantinas šį ketvirtadienį taps istorija. Vis labiau karpomi apribojimai jau ir iki šiol leido tirpti įmonių skoloms „Sodrai“, tiesa, tirpsmo tempai buvo dar nedrąsūs, o vidutinė skola – netgi ūgtelėjo. Jei metų pradžioje vienai iš 36 748 skolingų „Sodrai“ įmonių teko 4779 Eur skola, tai birželio 17 d. ji sudarė jau 4981 Eur, tačiau skolingų įmonių sumažėjo iki 33 653, arba 8,4 proc.“, – vertino „Creditreform Lietuva“ verslo analitikė Alina Bočkienė.

Pasak jos, įmonės – skolininkės su problemomis gali susidurti jau netrukus, jei valstybinės pagalbos priemonės bus užbaigtos ar kreditoriams bus leista tvarkytis su skolininkais kaip iki karantino. Iki karantino didžiausios bankrotų iniciatorės buvo „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Žada grąžinti greičiau nei per 5 metus

„Delfi“ pakalbintos didžiausias skolas turinčios įmonės pastebi gerėjančią situaciją, dalis jų ketina skolas grąžinti anksčiau.

„Labai sunkūs metai buvo. Visų pirma tai įmonė labai stipriai nukentėjo nuo COVID-19, ir mums, balandį gegužę, berods, teko atleisti apie 400 darbuotojų, ir situacija tikrai buvo labai sudėtinga. Teko perorganizuoti įmonės veiklą, pakeisti procesus, pereiti prie skaitmenizavimo, ir tas pradėjo kažkokį rezultatą duoti. Metu gale jau pradėjo augti pajamos. Tas mokesčių atidėjimas leido užtikrinti pirmiausia įmonės finansinį stabilumą, o antra, vėlgi, mes įdarbiname labai daug žemesnės kvalifikacijos darbuotojų ir žmonės labai prašė ankstesnių mokėjimų – dar dalis šito atidėjimo buvo panaudota ir iki šiol naudojama galimybėms visiems darbuotojams gauti atlyginimą kartą per savaitę, o ne kartą per mėnesį“, – teigia UAB „Biuro“ valdybos pirmininkas Valdas Strazdas.

Įmonė „Biuro“ esamą skolą ketina grąžinti pagal grafiką, o jei leis galimybės – išmokėti anksčiau.

„Kalbant apie ateitį, kaip skola bus sumokama – yra sudarytas grafikas, mes jau ir pradėjome mokėti pagal šį grafiką. Bet turime svarstymų – vertinant šių metų rezultatus, jei jie bus tokie stabilūs, tenkintini, bus apyvartinių lėšų, iš ko galima grąžinti, svarstoma grąžinti anksčiau“, – patikina V. Strazdas.

Įmonės „Fitsout“ vadovas Jonas Stragis patikina, kad skolos susidarymą tiesiogiai lėmė pasaulinė pandemija.

„Mūsų gaminama produkcija yra ypač sudėtingi baldai ir interjero sprendimai parduotuvėms, viešbučiams ir viešosioms erdvėms visame pasaulyje. Prasidėjus pandemijai dauguma parduotuvių ir viešbučių buvo uždarytos, klientų plėtros planai drastiškai pasikoregavo, to pasekoje bendrovės apyvarta ženkliai nukrito. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti įmonės gyvybingumą ir išsaugoti darbo vietas, esant neapibrėžtai rinkos situacijai ir dideliam operacinių lėšų deficitui. Mes aiškiai suvokėme kad pandeminė situacija laikina ir rinkos poreikis atsistatys iš karto po viruso suvaldymo“, – pasakoja J. Stragis.

Anot jo, paskutiniai veiklos mėnesiai jau buvo labai sėkmingi, o tai taipogi siejama su karantino apribojimų atlaisvinimu skirtingose pasaulio šalyse, taip pat dėl prasidėjusių kelionių.

„Vykstančios diskusijos su klientais ir pasirašomos naujos sutartys leidžia prognozuoti labai gerus ateinančius 2022 metus. Jeigu trečioji pandemijos banga nepakoreguos dabartinių mūsų klientų planų manome kad rinkos bandys atstatyti prarastas apyvartas, kas leis mums sparčiai augti. Po pirmojo karantino sudarėme 574 432 EUR mokestinės paskolos sutartį su „Sodra“, tai buvo labai ženkli pagalba leidusi mums tęsti veiklą. Tikimės sudaryti tokią pačią sutartį ir po antro karantino mažesniam nei 5 metų laikotarpiui“, – sako J. Stragis.

Jis mano, kad pasaulinėje konkurencinių lenktynių aplinkoje laimės tos šalys kurios sugebės paremti ir išsaugoti eksportuojančius, kuriančius aukštos pridėtinės vertės produktus verslus: „Neabejojame, kad atsakingos mūsų valstybės tarnybos sukurs tinkamus pagalbos instrumentus padėsiančius Lietuvai laimėti popandeminėje konkurencinėje kovoje, ir fokusuosis į įmones, kuriančias inovacijomis pagrįstas, aukštos pridėtinės vertės produktą ir paslaugas“.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/tukstanciams-imoniu-skamba-sodros-zadintuvas-metas-moketi-skolas-kai-kurios-tures-grazinti-milijonus.d?id=87670783

Nuotr.: © Karolis Kavolėlis

Rodyti daugiau...