„Coface“: 35-iems sektoriams – pirmosios optimistinės prognozės, tekstilės pramonei Europoje – prastesnės perspektyvos

Suskleisti...

Tarptautinė prekinio kredito draudimo bendrovė „Coface“ pristatė naujausią pasaulio ekonomikos būklės vertinimą (Barometer Q1) pagal regionus ir verslo sektorius.

Augant nuo koronaviruso paskiepytų gyventojų skaičiui, jau 2021 m. vasarą pradės atsigauti JAV ir dalies Europos šalių ekonomikos;

Dėl spartesnio JAV ūkio atsigavimo „Coface“ puse nuošimčio – iki 5,1 proc. – pagerino šių metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę;

Spartesnis nei tikėtasi JAV ūkio atsigavimas suteikia pagrindo pagerinti 35 verslo sektorių prognozes, tačiau vienintelė šaka, kuriai perspektyvos bloginamos, yra tekstilės pramonė Vidurio ir Rytų Europoje.

„Ilgai laukta pozityvi žinia yra ta, kad net 35 verslo sektoriai pasaulyje sulaukė palankesnių prognozių, kurios gali reikšti pasaulio ekonomikos atsigavimo pradžią, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Tačiau neramina, jog bloginamos prognozės Vidurio ir Rytų Europos tekstilės industrijai, o Lietuvai tai yra suklusti verčianti žinia.“

M.Štareika atkreipia dėmesį, kad tekstilės pramonė yra itin svarbi Lietuvos ūkio šaka, kurioje iki pandemijos darbo vietų nuolat daugėjo ir jos siekė 28 tūkstančius. Tačiau jau šių metų pradžioje dirbančiųjų šiame verslo sektoriuje sumažėjo iki 24 tūkstančių.

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, Lietuvos tekstilės gaminių sektoriuje labiausiai nukentėjo drabužių siuvimo įmonės – pernai jose, palyginti su 2019 m., pardavimų pajamos vidutiniškai krito 15 proc., dešimtadaliu smuko nuosavybės ir turto santykis. Nors Lietuvoje pandemijos paveiktoms įmonėms taikomos įvairios paramos priemonės, šių metų pradžioje drabužių siuvimo srityje veikė 607 įmonės, kai prieš metus jų buvo 620.

Bendrovės „Coface“ ekspertų vertinimu, tekstilės sektoriaus atsigavimo ženklų dar nematyti, o Vidurio ir Rytų Europoje šis sektorius, kaip ir daugumoje kitų pasaulio regionų, iš aukštos rizikos klasės perkeltas į itin aukštos rizikos klasę.

LR Statistikos departamento duomenimis, pernai lietuviškos kilmės tekstilės gaminių eksportas krito apie 12 proc. ir sudarė 548 mln. Eur. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacija (LATĮA) anksčiau skelbė, kad iki pandemijos net 83 proc. Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo eksportuojama.

Gerinama prognozė – pasaulio ekonomika šiemet augs 5,1 proc.

Tačiau daugeliui kitų sektorių „Coface“ po ilgos pertraukos siunčia pirmuosius optimizmo signalus. Ekspertų vertinimu, didžiausios įtakos verslo atsigavimui turi vakcinavimo greitis. Manoma, kad atsigavimas įgaus pagreitį nuo 2021 m. vasaros, kai bus paskiepyta pakankamai didelė Jungtinių Valstijų ir Europos gyventojų dalis. Dėl spartesnio nei tikėtasi JAV ūkio augimo, „Coface" puse nuošimčio – iki 5,1 proc. – gerina pasaulio ekonomikos augimo prognozę.

Analizuodami skirtingų sektorių perspektyvas visame pasaulyje, „Coface“ analitikai pagerino šių verslo šakų perspektyvas: informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriaus Azijoje; chemijos pramonės ir didmeninės prekybos Šiaurės Amerikoje; metalo, popieriaus ir farmacijos sektorių Vakarų Europoje. Situacijos pagerėjimo ženklų kol kas nematoma Lotynų Amerikoje, o Vidurio ir Rytų Europa tapo vienintelis regionas, kuriame pabloginta tekstilės pramonės perspektyva.

JAV ekonomika pereina į „aukštos įtampos“ režimą, o Europoje gausu nematomų bankrotų

„Coface“ ekonomistų vertinimu, greitesnį JAV ekonomikos atsigavimą lemia kelios priežastys. Šių metų kovą JAV vyriausybės priimtas 1,9 trilijonų dolerių paramos paketas sieks 27 proc. šalies BVP – tai yra ženkliai daugiau, nei bet kurioje kitoje valstybėje.

Skirtingai nei kitos valstybės, JAV beveik netaikė gyventojų judėjimo ribojimų, didžiulį dėmesį skyrė vakcinavimo greičiui. Šiomis priemonėmis siekiama išvesti JAV ekonomiką į „aukštos įtampos“ režimą ir paskatinti grįžti į aktyvią veiklą žmones, kurie buvo netekę darbo dėl pandemijos.

Vertindami euro zonos šalių ekonomikos būklę, „Coface“ analitikai BVP grįžimą į prieškrizinę būklę anksčiau nei 2022 m. įvardija kaip mažai tikėtiną. Jei pagrindiniai judėjimo apribojimai bus panaikinti iki vasaros pabaigos, tuo pačiu metu laipsniškai mažės parama verslui, o tai gali sukelti nedarbo augimą. Toliau nuo suvaržymų kenčia verslai, kuriuose būtinas tiesioginis kontaktas su klientais – turizmas, apgyvendinimas, maitinimas ir paslaugos.

Ekonomistai pastebi, kad iki šiol pagrindinės 2020 m. įgyvendintos vyriausybių paramos priemonės dar nėra atšauktos. Nepaisant stabilizuojančio valstybių pagalbos poveikio, 2020 m. įmonių finansinė būklė labai pablogėjo, o tai veikiausiai turėtų lemti nemokumo atvejų augimą. „Coface" duomenimis, nemokumas 2020 m. Ispanijoje turėjo padidėti 19 proc., Italijoje – 7 proc., Prancūzijoje ir Vokietijoje – 6 proc. „Coface" taip pat apskaičiavo, kad pernai nematomų bankrotų skaičius Prancūzijoje siekė 44 proc., Italijoje – 39 proc., Ispanijoje – 34 proc., Vokietijoje – 21 proc., palyginti su 2019 m. minėtose šalyse užfiksuotais nemokumo atvejais.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/coface-35-iems-sektoriams-pirmosios-optimistines-prognozes-tekstiles-pramonei-europoje-prastesnes-perspektyvos-663-1497244

Arno Strumilos / 15min nuotr. / Lauko kavinės

Rodyti daugiau...

Labiausiai įsiskolinusios Europos šalys nėra pasirengusios rinkos realybei

Suskleisti...

Aktyvėjant skiepijimui nuo „Covid-19“, šviesėjanti Europos ekonominė perspektyva taip pat vis sparčiau juda naujo pavojaus link.

Ruošdamiesi ekonomikos augimui, investuotojai taip pat ruošiasi neišvengiamai jo pasekmei: Europos centrinio banko nepaprastosios padėties finansavimo atšaukimui. Labiausiai įsiskolinusioms regiono ekonomikoms, įskaitant nuo seno šlubuojančią Italiją, tai reiškia akistatą su rinkos jėgomis, kurių jos nepajėgs suvaldyti. „Citigroup Inc.“ jau nuo birželio ruošiasi silpnėjančiam obligacijų pirkimui, o „M&G Investments“ teigia, kad metas pradėti trumpinti periferines skolas.

Dėl dramatiškų ECB priemonių per pastaruosius metus euro zonos skolinimosi išlaidos dar niekada nebuvo taip atribotos nuo rizikos. Didžioji regiono dalis išgyvena giliausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, deficitas išaugo, o skolos siekia dar neregėtą lygį.

Tačiau investuotojas, skolinantis Italijai pinigų dešimties metų laikotarpiui, gali tikėtis tik maždaug 0,75 proc. palūkanų normos. Graikijos obligacijų, kurias visos trys pagrindinės kredito reitingų agentūros laiko nepageidaujamomis, palūkanų normos yra mažesnės nei 1 proc.

Prieš dešimtmetį euro zonos skolų krizė padidino jų pajamingumą iki 40 proc. su kaupu.

„Kredito riziką Europos šalyse laikinai pašalinsite tik tada, kai atsidursite krizėje, – sakė Ericas Lonerganas, „M&G“ pinigų valdytojas. – Problema ta, kad kai krizė pasibaigia, jūs grįžtate prie rinkos jėgų savo obligacijų rinkoje ir kai kurie iš tų skaičių atrodo tikrai labai prastai. Ironiška, bet atsigavimas Europai kelia grėsmę.“

Euro zonos skolų ralis ėmė mažėti daugiausia dėl ECB pandeminės 1,85 trln. eurų obligacijų pirkimo programos, kuri padėjo papildyti investuotojų kišenes. Vien per pastaruosius metus Italijos obligacijų turėtojai uždirbo daugiau nei 10 proc., rodo „Bloomberg Barclays Indices“. Per dešimtmetį jie savo pinigus beveik padvigubintų.

„Dėl ECB šalis gali refinansuoti skolas su daug mažesniu pajamingumu, taigi krizė Italijai buvo netikėtai geras dalykas, – teigia Hendrikas Tuchas, „Aegon Asset Management“ fiksuotųjų pajamų vadovas. – Mažas Italijos valstybės obligacijų pajamingumas ir spredai patvirtinami ne Romoje, bet Briuselyje ir Frankfurte, ir tai yra pagrindinė ilgalaikės Italijos valstybės obligacijų perspektyvos problema.“

Nors ECB pirmininkė Christine Lagarde šią savaitę sakė, kad dar „per anksti“ kalbėti apie paramos mažinimą, sparčiai artėja diskusijos apie tai, ką ir kada daryti. Kai kurie politikos formuotojai birželio mėnesio susitikime yra pasirengę tvirtinti, kad pandemijos pirkimų programa turėtų būti pradėta švelninti jau trečiąjį ketvirtį, penktadienį pranešė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais, kurie yra susipažinę su vidiniais svarstymais.

Nepaisant raminančių Ch. Lagarde žodžių, tokios kalbos atkreips investuotojų dėmesį. Nebegaunant paramos, vėl bus atsigręžta į skolas Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje, kurios 2020 m. toliau augo dėl būtinųjų sveikatos ir krizės išlaidų, svarstant, ar jas kada nors bus galima suvaldyti. „PGIM Fixed Income“, valdančio apie 968 mlrd. dolerių, pasaulinių obligacijų vadovas Robertas Tippas palaiko periferinių obligacijų tendenciją, kurią stebėjo nuo praėjusios valstybių skolų krizės, tačiau jau pradeda nerimauti dėl jų perspektyvos sumažėjus paramai.

„Kyla rizika, kad perėjimo iš šios aktyvaus stimuliavimo aplinkos atgal į fiskalinį teisingumą procesas bus sudėtingas, – sakė jis. – Kai kurių iš šių šalių pagrindai yra klibantys.“

Kol kas Europos Sąjungos valstybės narės rengiasi leisti pinigus, gautus iš bloko atkūrimo fondo, kadangi apytikriai metų viduryje bus pradedami išmokėti grynieji. Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, buvęs ECB prezidentas, kuriam atiteko laurai už euro išgelbėjimą per paskutinę skolų krizę, daugiau nei 200 milijardų eurų lėšų planuoja skirti Italijos ekonomikos pertvarkymui.

Nors šis stimulas padės šaliai atsigauti, vis dėlto kyla klausimas, ar jis sužadins pakankamai tvarų augimą, kad padėtų atsikratyti milžiniškos Italijos skolų krūvos, šiuo metu sudarančios apie 160 proc. ekonominės produkcijos. „Fitch Ratings“ šį mėnesį perspėjo, kad Graikijos skolos ir BVP santykis šiemet išliks didesnis nei 200 proc., o nesugebėjus jo sumažinti, šalies reitingai gali būti neigiami.

Kitas svarbus klausimas – kada ES iš naujo įves fiskalines taisykles, kurios buvo sustabdytos pandemijos metu, ir kokia bus jų forma. Nors kai kurių šalių fiskalinę situaciją būtina skubiai spręsti, pernelyg griežti tikslai, pavyzdžiui, deficito klausimais, gali padaryti daugiau žalos nei naudos nustekendami ekonomikas.

„Saxo Bank A/S“ – vienas iš pagrindinių Europos periferijos pražūties pranašų – perspėja, kad artėja antroji valstybės skolų krizė, kuri prasidės užsienio investuotojų pasitraukimu iš Graikijos, kur jiems priklauso 90 proc. skolos. „Saxo“ nerimauja, kad JAV obligacijų pajamingumui esant 60 bazinių punktų aukštesniam nei metų pradžioje, o valiutų apsidraudimo lygčiai tampant vis palankesnei, investuotojai mieliau nukreips pinigus tenai, o ne į aukštesnio pajamingumo Europos obligacijas.

ECB ši dilema dar kartą lems kovą su įprastu euro zonos iššūkiu: kaip nustatyti pinigų politiką 19 šalių, kurių ekonominė, infliacijos, nedarbo ir skolų situacija yra visiškai skirtinga. Jei jis pradės griežtinti politiką, pralaimės periferinės šalys, o didžiulį jų deficitą bus dar sunkiau finansuoti.

„Labai sunku numatyti ką nors kito, išskyrus fiskalinį taupymą, – teigia E. Lonerganas iš „M&G“. – Nežinau, kada tai įvyks, bet manau, kad jūsų šansai bus tikrai dideli, jei dabar pažvelgsite į pažeidžiamiausias Europos obligacijų rinkos dalis.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/labiausiai-isiskolinusios-europos-salys-nera-pasirengusios-rinkos-realybei.d?id=87042803

Nuotr.: © AFP / Scanpix

Rodyti daugiau...

Valstybės kontrolė: pernai bankrotų sumažėjo 51 proc., šiemet jų gali daugėti

Suskleisti...

Dėl valstybės pagalbos pernai bankrutavo 51 proc. įmonių mažiau nei 2019-aisiais, tačiau neatmetama, kad pasibaigus pagalbai bankrotų skaičius gali didėti, skelbia Valstybės kontrolė.

Pasak jos, pernai pradėti 786 bankroto procesai, daugiausia jų (176, 2019 metais – 445) buvo prekybos ir automobilių remonto sektoriuose, toliau sekė statyba (atitinkamai 153 ir 279), apdirbamoji gamyba (90 ir 138), transportas (66 ir 164), bei apgyvendinimas ir turizmas (61 ir 103).

Daugiausia naujai bankrutuojančių įmonių pernai buvo Vilniaus (37,8 proc.), Kauno (26,6 proc.) ir Klaipėdos (14,8 proc.) apskrityse, mažiausia – Tauragės (1,9 proc.), Telšių ir Utenos (po 2 proc.) apskrityse.

Be to, pernai inicijuotas 26 įmonių restruktūrizavimas (2019 metais – 33).

Šiemet iki balandžio 12-osios jau pradėti 162 įmonių bankroto ir keturių įmonių restruktūrizavimo procesai.

Valstybės kontrolės COVID darbo grupės auditoriai analizuoja jau antrą kartą skelbia, kaip įgyvendinamos Vyriausybės patvirtintos priemonės įmonių likvidumui palaikyti ir nuo pandemijos nukentėjusiai ekonomikai skatinti.

Analizė atskleidė, kad 14-kai pagalbos verslui priemonių 2020-2021 metais skirta 887 mln. eurų, iš jų panaudota 41 proc. Be to, atidėta 529 mln. eurų mokesčių VMI ir „Sodrai“, o šią pagalbos priemonę gavo 49 tūkst. įmonių ir kitų mokesčių mokėtojų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/valstybes-kontrole-pernai-bankrotu-sumazejo-51-proc-siemet-ju-gali-daugeti.d?id=87064553

© DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...