Restruktūrizacija – ar misija įmanoma?

Suskleisti...

Pastarieji metai rinkoje – vieni sudėtingesnių ir sunkiai prognozuojamų. Nors 2020 m. įmonių bankrotų fiksuota mažiau nei ankstesniais metais, valstybės pagalbos priemonėms pasibaigus jų skaičius gali smarkiai išaugti.

Vis tik, laiku įvertinus mokumo ir finansų galimybes bei pasitelkus reikiamas priemones verslą galima išgelbėti. Viena naujausių ir visų dėmesį atkreipusi restruktūrizavimo byla – „Virgin Australia“ inicijuotas procesas, pradėtas 2020 m. kovą, kilus pirmajai COVID -19 pandemijos bangai. Viena pirmųjų šiuo laikotarpiu pradėjusi restruktūrizavimą kompanija išvengė nemalonumų su kreditoriais, atsisakė dalies kaštų, bet tuo pačiu pritraukė išorinį kapitalą iš JAV rizikos kapitalo fondų ir tų pačių metų lapkritį sėkmingai užbaigė šį procesą.

Lietuvoje bankrotas visgi dažnai suprantamas kaip neišvengiama verslo žūtis, nors laiku pasikonsultavus su specialistais ir priėmus tinkamus sprendimus apie 70% įmonių, kurios kreipėsi dėl bankroto, būtų galima išgelbėti.

Verslo problemos gali kilti ir dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, nepatenkinant klientų poreikių ar konkurentų pranašumo. Tokiu atveju geriau išsamiau paanalizuoti rinką, persvarstyti, kokia klientams sukuriama pridėtinė vertė, ką galima pakeisti ir padaryti kitaip, nei tik investuoti, tikintis išspręsti problemas. Tokios aklos investicijos prilygsta pinigų metimui į ugnį.

O siekdami užgesinti vieną gaisrą, atsiskaitydami su aktyvesniu kredotoriumi ar tiekėju, savininkai sužadina kitų partnerių norą susigrąžinti lėšas, kol galiausiai vieną dieną baigiasi ištekliai. Tuomet atsiranda nesutarimai su kreditoriais, o nelikus apyvartinių lėšų padėtis tampa nebevaldoma.

Bet yra kitas kelias – restruktūrizavimas. Kolega iš Lenkijos – „Konieczny Wierbicki“ advokatas ir restruktūrizavimo ekspertas Mariuszas Purgalas kaip pavyzdį pateikia 2018-2020 m. laikotarpį, kuomet Lenkijoje pradėta virš 1.500 restruktūrizavimo procesų ir kone 30% jų buvo sėkmingi.

Vokietijoje, pasak advokatų kontoros, „Muller-Heydenreich Bierbach & Kollegen“, vykdančiojo partnerio Alexo Bierbacho, šis rodiklis gerokai didesnis ir siekia apie 75% visų pradėtų restruktūrizavimo bylų.

Restruktūrizavimo procesą reikia taikyti tuomet, kai įmonė turi apčiuopiamos pridėtinės vertės, jos veikla nenutraukta. Advokatas M. Purgalas priduria, jog tapus nemokiu pasidaro sunku gauti ir papildomų finansinių išteklių.

Tuo tarpu anot A. Bierbacho, pagal Vokietijoje galiojančius teisės aktus, čia yra veikiantys draudimo fondai, kurie užtikrina darbo užmokesčio mokėjimą už tris mėnesius iki pradedant nemokumo procedūrą, leidžia užtikrinti nepertraukiamą veiklos tęstinumą. Be to, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais yra ir šaltinių, kurie teikia papildomą finansavimą įmonėms mainais už dalį įmonės nuosavybės.

„KAB Consulting“ taip pat pradėjo megzti glaudesnius ryšius ir su finansiniais parneriais, kurie įmonės vykdomuose mokumo atstatymo projektuose norėtų ir galėtų prisidėti finansiniais ištekliais. Vienas naujausių tokių projektų – „Infosys Limited“ kompanijos, kurios akcijomis prekiaujama Niujorko biržoje, padalinio steigimas Lietuvoje. Mūsų komandos užduotis – suformuoti administracinę struktūrą ir paruošti įmonę veiklai.

Šaltinis: https://www.vz.lt/izvalgos/2021/03/22/restrukturizacija--ar-misija-imanoma

Rodyti daugiau...

Egidijus Langys. Bankrotas – šalia: kaip vadovui nesėsti į kalėjimą?

Suskleisti...

Jau ne tik ekonomistai skambina pavojaus varpais apie artėjančią ekonomikos griūtį, o tai reiškia, kad reikšminga įmonių dalis jeigu ir nebankrutuos, tai atsidurs labai arti šios subtilios procedūros. Ruošiantis savo vadovaujamos įmonės ar partnerių bankrotui, vertinant galimas pasekmes ir planuojant tolesnius veiksmus – kurie vadovų sprendimai yra lemiami?

Jei įmonė tampa nemoki, įstatymas numato pareigą vadovui nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius galės reikalauti atsiradusios žalos atlyginimo iš bankroto proceso laiku nepradėjusio įmonės vadovo. Be to, tokiam vadovui gresia ir teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimas iki 5 metų.

1 patarimas – vykdykite verslo partnerių monitoringą

Kokie ženklai rodo apie artėjantį jūsų verslo partnerio bankrotą? Staigus daugelio bendrovės darbuotojų atleidimas. Kreipimasis dėl force majeure sąlygų taikymo siekiant būti atleistiems prievolių vykdymo. Įstatinio kapitalo mažinimas. Vengimas atsiskaityti, nebendradarbiavimas, kontaktų nutraukimas. Prašymas dėl mokėjimų atidėjimo suformavimo. Reorganizavimas atskyrimo būdu. Piktybinis restruktūrizavimo proceso inicijavimas.

Jeigu įmonė tapo nemoki, nedelsiant kreipkitės dėl bankroto ar restruktūrizavimo inicijavimo. Delsimas yra nenaudingas nei bendrovei, nei kreditoriams. O įmonė laikoma nemokia, jeigu negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir/ar įsipareigojimai viršija turto vertę.

2 patarimas – atlikite bendrovės inventorizaciją ar auditą

Norėdami bendrovės apskaitoje matyti realų įmonės turtą turėtumėte atlikti bendrovės inventorizaciją, auditą ar imtis kitų veiksmų, kad visi dokumentuose užfiksuoti duomenys atitiktų realią padėtį.

Realus bendrovės turtas, deja, neretai neatitinka apskaitoje užfiksuotų duomenų. Dėl to nemokumo administratorius vėliau gali reikalauti atlyginti žalą dėl jam neperduoto turto, kuris apskaitytas, tačiau realiai neegzistuoja, arba atvirkščiai – egzistuoja, tačiau yra neapskaitytas ar neteisingai apskaitytas.

3 patarimas – neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų

Bendrovei tapus nemokia ar susidūrus su finansiniais sunkumais, neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų. Tai ne tik nepadeda išvengti atsakomybės, bet priešingai – didina riziką.

Kai vienai bendrovei iškeliama bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus, tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiu, galinčiu reikšti ne tik civilinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Todėl krizinėje situacijoje, prieš pasirenkant būsimos veiklos modelį, dėl šios rizikos būtinai pasitarkite su profesionalais.

4 patarimas – neskubėkite inicijuoti nemokumo (bankroto) proceso

Delsti negalima, tačiau ir skuboti bei desperatiški sprendimai gerų rezultatų neduoda. Jeigu bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, konsultuokitės su panašių situacijų patirtį turinčiais teisininkais, jie įvertins platesnį kontekstą.

Bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali būti, kad ji nėra būtina, o pagal esamą situaciją puikiai tiktų restruktūrizavimas arba derybos su kreditoriais dėl piniginės prievolės išdėstymo. Jei teismas nustatys, jog juridinis asmuo, visgi, yra nemokus, jis atsisakys kelti restruktūrizavimo bylą ir kels bankroto bylą. Todėl restruktūrizavimo procesui reikia pasiruošti ir parengti situacijai tinkantį bei realiai įgyvendinamą planą.

5 patarimas – bendraukite su kreditoriais ir skolininkais

Tik su kreditoriais ir skolininkais aktyviai bendraujantis juridinis asmuo turi didžiausią kiekį reikalingos informacijos sprendimams priimti. Įsidėmėkite, kad vienas pagrindinių pavojaus signalų ir paskata kreditoriui imtis teisinių veiksmų yra tas skolininkas, kuris visai vengia kontakto ir nebendradarbiauja.

Sudaryti taikos sutartį su kreditoriais bankroto procese galima tik jei visi kreditoriai tam pritaria. Be pasitikėjimo atmosferos ir gerų santykių su kreditoriais tai bus nepaprastai sunku. Todėl šiuo sunkiu metu patartina, kiek tai įmanoma, palaikyti konstruktyvius ir bendradarbiaujančius santykius nepriklausomai nuo užimamos pozicijos – kreditoriaus ar skolininko.

Vietoj pabaigos

Gali skambėti nuvalkiotai, tačiau būtent bankroto atveju visi svarbesni vadovo veiksmai (arba priešingai – neveikimas) turi būti derinami su teisininkais, kurie yra patyrę ir jau praktiškai valdę įvairias kylančias rizikas. Priešingu atveju gresia aukščiau išvardintos, labai apčiuopiamos ir asmeniškai skausmingos pasekmės.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/1365714/egidijus-langys-bankrotas-salia-kaip-vadovui-nesesti-i-kalejima

Rodyti daugiau...

Išskirtinė krizė – nemokių verslų pernai sumažėjo, tačiau ar šiemet neatsiris bankrotų banga?

Suskleisti...

Paprastai prasidėjus krizei negalinčių atsiskaityti ir veikti verslų iš karto padaugėja. Taip nutiko ir 2007–2009 metais, kai bankrutavo beveik pusantro karto daugiau verslų nei įprastai. Tačiau vadinamo vadinamojo „didžiojo uždarymo“ – COVID-19 pandemijos – metu, matoma atvirkštinė tendencija: bankrutuojančių verslų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc. Kodėl taip yra? Ar neužilgo sulauksime bankrotų antplūdžio, ar vis dėlto to pavyks išvengti?

Visuotinei pandemijai pasaulyje trunkant jau ilgiau nei metus vis netyla kalbos, kad kai kurių sektorių verslininkai gali bankrutuoti. Akivaizdu, jog vienas verslo šakas pandemija ir karantinas paveikė labiau nei kitas. Kitiems ši pandemija tapo aukso amžiumi. Nepaisant to, daugumoje išsivysčiusiųjų šalių 2020 m. buvo fiksuotas Bendrojo vidaus produkto susitraukimas.

Tačiau šiai dienai, neatsižvelgiant į kai kuriuos sektorius (turizmą, apgyvendinimą), Lietuvoje bankrotų kol kas nematyti. Atvirkščiai, nors 2020 m. buvo susitraukimo metas daugeliui verslų, nemokių bendrovių tik sumažėjo.

Tiek Europos Komisija savo naujausiose ekonominėse prognozėse, tiek Tarptautinis valiutos fondas pažymi, jog paprastai negalinčių atsiskaityti ir veikti verslų padidėja iš karto prasidėjus krizei.

Taip nutiko ir 2007–2009 m., kai uždarė savo veiklą ir bankrutavo beveik pusantro karto daugiau verslų nei įprastai. Tačiau šį kartą matoma atvirkštinė tendencija – bankrutuojančių verslų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc.

Kodėl taip yra?

Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas pastebėjo, jog svarbiausi faktoriai, nulėmę ir galintys turėti įtakos bankrotams buvo ir yra keturi: aktyvi valstybių pagalba labiausiai nukentėjusiesiems subsidijomis ar kitokiais mechanizmais, mokesčių „atostogos“, bankrotų moratoriumai ir kiek ilgai galios suvaržymai.

Tam tikra valstybių pagalba gali lemti, kad pagalbai pasibaigus verslai, siekdami išsilaikyti, gali imti didinti savo paslaugų kainas, kas turėtų įtakos visuotiniam kainų didėjimui. Be to, valstybių teikiama pagalba neleidžia tinkamai įvertinti esamos situacijos versle ir galimas atotrūkis tarp dabartinių optimistiškų ekonomikos vertinimų ir realios padėties.

Lietuvoje – dar mažiau bankrotų

Lietuvoje nemokumo procesų kiekis jau kurį laiką turėjo ir turi tendenciją mažėti, o 2020 m. pradėtų nemokumo procesų kiekis sumažėjo 40–50 proc. lyginant su 2019 m.

Lietuvoje, geresnę situaciją lėmė ne tik panašios priežastys, tačiau ir pasikeitęs verslininkų požiūris į sunkumų patiriančius verslo partnerius bei nuo 2020 m. pasikeitęs reguliavimas.

Kalbant apie Lietuvos bent laikiną pergalę prieš bankrotus, visų pirma didžiausią įtaką turėjo valstybės pagalba, kuri be abejonės prisidėjo prie didelio kiekio nemokių verslų išvengimo. Svarbu paminėti dar 2020 m. kovo mėnesį Seimo priimtą įstatymą, kuris iš esmės laikinai beveik eliminavo galimybę iškelti nemokumo bylas savo skolininkams.

Institucijos, renkančios biudžetą, taip pat suteikė „atostogas“ verslams, o tai turėjo neabejotinos įtakos šiuo metu esančiai situacijai.

Negalima gailėti pagyrų ir Lietuvos verslams – dauguma Lietuvos verslų sugebėjo operatyviai persiorentuoti, ieškoti naujų rinkų, klientų, pardavimo kanalų ir mažiau laiko skyrė bankrotų bylų kėlimui savo nemokiems partneriams.

Be to, nuo 2020 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas nemokumo reguliavimas, kuris davė įrankių skolininkams pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis bei derėtis su kreditoriais iki kreipimosi į teismą. Teko atstovauti ne vienam klientui, kuris buvo paveiktas pandemijos, tačiau pasinaudojant naujo reguliavimo suteiktais įrankiais buvo kreiptasi į kreditorius ir surastas abiems šalims tinkantis variantas (pvz. skolų dalinis ar visiškas apmokėjimo atidėjimas, mokesčių už paslaugas pakeitimas ar kt.).

Kita vertus, pasikeitus reguliavimui, nors ir sumažėjo naujai bankrutuojančių verslų kiekis, iš esmės nepakito verslų, kurie siekia restruktūrizuotis, kiekis. Būtent restruktūrizavimas yra puikus įrankis pandemijos paveiktiems verslams nežlugti, kadangi restruktūrizavimo metu yra sudaromas grafikas, kada per kelerių metų laikotarpį yra būtina atsiskaityti su kreditoriais. O tai suteikia galimybę verslams išgyventi.

Tad, ar Lietuvoje sulauksime bankrotų antplūdžio? Nemokių verslų kiekio didėjimas be jokios abejonės priklausys nuo Lietuvos taikomos pagalbos verslams tęstinumo, mokesčių atostogų ir kiek laiko tęsis suvaržymai atitinkamiems verslo sektoriams. Be to, kalbant apie Lietuvos situaciją būtina suprasti, kad vieniems sektoriams ši pandemija yra daug skaudesnė nei kitiems.

Todėl, be jokios abejonės, labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose (apgyvendinime, turizme, aviacijoje, laisvalaikio (pvz. sporto klubų veikloje, kino teatrų sektoriuje) nesant ribojimų panaikinimo ar papildomos pagalbos, šįmet galime pamatyti nemokių bendrovių šuolį į viršų.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/isskirtine-krize-nemokiu-verslu-pernai-sumazejo-taciau-ar-siemet-neatsiris-bankrotu-banga-663-1465812

Rodyti daugiau...