Vyriausybė patikslino restruktūrizavimo ir bankrotų tvarką

Suskleisti...

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patikslino įmonių restruktūrizavimo ir asmenų bankrotų reglamentavimą.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, taip siekiama didinti šių procesų efektyvumą.

„Pagrindiniai įstatymo pakeitimai apima šiuos aspektus – papildomos juridinio asmens vadovo pareigos, esant nemokumo tikimybei, nustatomi privalomo nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo procese atvejai, sudaroma galimybė restruktūrizavimo planą patvirtinti be juridinio asmens dalyvavimo ar be kreditorių pritarimo“, – posėdyje teigė ministrė.

Anot jos, taip pat stiprinama sandorių ginčijimo apsauga restruktūrizavimo procese, be to, siūloma nustatyti darbuotojų reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo. Tam, „Sodros“ skaičiavimu, papildomai reikėtų apie 1 mln. eurų.

Siūloma nustatyti, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, jam negali būti taikomi draudimai užsiimti individualia, ūkininko ar kita veikla, draudimai naudotis valstybės teikiamos pagalbos verslui priemonėmis ar kiti apribojimai.

Finansų ministerija Vyriausybei teikė Juridinių asmenų nemokumo, Fizinių asmenų bankroto, Garantijų darbuotojams ir jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymų bei Darbo kodekso pakeitimus, siekiant perkelti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-patikslino-restrukturizavimo-ir-bankrotu-tvarka.d?id=86559171

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Vilčinskas: Pagalbos verslui fondas šiemet tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų

Suskleisti...

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA), valdančios vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą, vadovas sako, kad fondas šiemet didelėms bei vidutinėms įmonėms tikisi paskolinti 200-300 mln. eurų.

Dainiaus Vilčinsko teigimu, dabar fondas nagrinėja 170 mln. eurų vertės paraiškas, iš kurių 61 mln. eurų vertės projektai jau yra patvirtinti, laukiama Briuselio išvados.

„Kai pasibaigs valstybės rėmimas per subsidijas, tikėtina, pamatysime tikrą vaizdą, kurios įmonės ir kiek nukentėjo, ir pamatysime tikrą bankrotų skaičių, nes pernai jis buvo rekordiškai žemas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo D. Vilčinskas.

Pasak D. Vilčinsko, įvairios valstybės pagalbos priemonės – mokesčių atidėjimai, subsidijos ir kitos priemonės – suteikė įmonėms likvidumo, todėl jos kaupė lėšas sąskaitose, mokėjo paskolas, bet nesiskolino iš bankų.

VIVA vadovo nuomone, didelis likvidumas rinkoje lėmė, kad įmonės daug mieliau rinkosi subsidijas, o ne skolinosi ar kitaip pritraukė investicijų.

„Tas likvidumas neretu atveju virto indėliais bankų sąskaitose arba išmokėtais kreditais bankams ir bankinis sektorius nebuvo išnaudotas, kaip kitose šalyse, kad prisidėtų prie verslo įmonių kreditavimo šituo sudėtingu laikotarpiu. Siūlytos priemonės ne iki galo Lietuvoje sėkmingai suveikė“, – kalbėjo fondo vadovas.

Pasak jo, Estijoje bankų paskolų portfelis per pandemiją augo, tuo metu Lietuvoje „drastiškai krito“.

„Dviženklis kritimas per vienerius metus yra super reikšmingas“, – teigė D. Vilčinskas.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

„Visi rodikliai rodo, kad ne tik bankiniame sektoriuje, apskritai – tiek namų ūkių sąskaitose ir visur kitur indėliai didėja, turime istoriškai aukštą indėlių augimą tiek įmonių, tiek fizinių asmenų sąskaitose. Mokestiniai atidėjimai, subsidijos ir lengvatinė parama nusėda įmonių sąskaitose“, – komitete sakė M. Jurgilas.

Pasak jo, per pigus finansavimas keičia verslo sveikatą ir motyvaciją: „Matome atsirandančias paskatas išlikti ar atsirasti feniksams.“

Kaip ir D. Vilčinskas, jis atkreipė dėmesį į faktą, kad 2020 metais buvo itin mažai bankrotų.

„Bankrotai akumuliuosis ateityje. Ir ši visa našta guls valstybei ant pečių ir realizuosis našta ateities kartoms“, – kalbėjo M. Jurgilas.

Be kita ko jis pabrėžė, kad tokia situacija gali turėti įtakos šalies fiskaliniam tvarumui, todėl M. Jurgilas siūlo „labiau išnaudoti ne skolines, o kapitalo rinkos priemones“.

Pagalbos verslui fondas iki šiol padėjo dviem įmonėms – biomasės katilines gaminančiai „Enersteną“ ir didžiausiai kelionių organizatorei Baltijos šalyse „Novaturas“.

D. Vilčinsko teigimu, įmonių gelbėjimui skirtos lėšos pradės grįžti jau kitais metais.

„Jau 2022 metais, 2023 metais tikrai fondas pradės susigrąžinti reikšmingesnes sumas“, – teigė VIVA generalinis direktorius.aldybos narys Marius Jurgilas taip pat sakė, kad valstybės pagalbos priemonės išstumia privatų finansavimą.

Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1351360/vilcinskas-pagalbos-verslui-fondas-siemet-tikisi-paskolinti-200-300-mln-euru

Karantinas Vilniuje / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Rodyti daugiau...

Agnė Grigaliūnienė: Vyriausybė perėmusi renginių sektoriaus veiklą visus įsipareigojimus įžūliai paliko privačiam verslui

Suskleisti...

Renginių industrijos asociacija (RIA) 2021-02-18, ketvirtadienį, 15 val., kartu su advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ teisininkais pakvies savo narius bei renginių sektoriaus profesionalus į virtualų seminarą „PASIRUOŠIMAS NEMOKUMUI IR BANKROTUI. Ką turi žinoti renginių sektoriaus įmonių savininkai ir vadovai?“

Po šimtų RIA išsiųstų raštų valdžios institucijoms bei daugybės valandų, praleistų susitikimuose su įvairių sričių ministrais, viceministrais ir ministerijų atstovais, renginių industrijai vis dar konkrečiai neatsakyta nei į vieną keliamą klausimą dėl veiklos atlaisvinimo plano ir efektyvios valstybės pagalbos plano renginių verslui, kol veikla draudžiama, rašoma pranešime spaudai. Atsakymų ir pagalbos nebuvimas greitu laiku gali sukelti rimtas ir ilgalaikes pasekmes visiems industrijos dalyviams: įmonių bankrotai, neatsiskaitymas su kreditoriais, negrąžinti pinigai už bilietus vartotojams, atleisti darbuotojai, nesumokėti mokesčiai, negrąžintos paskolos.

„Manau, kad dauguma renginių industrijos įmonių iki šiol neturėjo patirties su nemokumu ir bakroto procedūra. Bet pandemija ir to pasekoje pritaikyti veiklos ribojimai dramatiškai paveikė renginių verslą – renginių draudimai griežčiausi ir taikomi ilgiausiai. Jau beveik metus negalime pilnai dirbti ir gauti pajamų. Kol kantriai ir naiviai laukiame pagalbos iš valstybės, konstruktyvaus veiklos atlaisvinimo plano, tikėtina, jog didelė dalis organizatorių pagal įstatymus jau turi prievolę restruktūrizavimui ir bankrotui. Jei vadovas praleidžia tokią prievolę – atsako savo asmeniniu turtu, rizikuoja savo ir jau savo šeimos gerove. Šis seminaras yra būtinybė dabartinėje situacijoje padėti asociacijos nariams ir industrijos kolegoms priimti tinkamus sprendimus,“ – kalbėjo RIA valdybos pirmininkas Valdas Petreikis

Efektyvios valdžios pagalbos ir dialogo trūkumas šiandien skatina renginių verslo atstovus atsakingai įvertinti įmonės finansinę situaciją ir atsakyti į klausimą – ar jau metas bankrotui? Kaip tinkamai jam pasiruošti?

RIA organizuojamo seinaro metu advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokatė Laura Baranauskienė ir teisininkas Egidijus Šleinius aptars klausimus, susijusius su įmonių bankroto procedūromis, įmonių nemokumu ir su tuo susijusiomis pasekmėmis bei atsakomybėmis. Pasak advokatės Lauros Baranauskienės, antrojo karantino metu advokatai sulaukia vis daugiau klausimų iš klientų, kurių veikla draudžiama ar ribojama, o valstybės pagalba nepakankama – kaip elgtis su darbuotojais, ką daryti su atidėtais mokesčiais valstybei ar skolomis partneriams. 2020 m. pasibaigė, tačiau įmonių finansiniai rodikliai ir besitęsianti nežinia verčia įmones įvertinti visus scenarijus.

„Svarbu pabrėžti, kad nemokumas ir bankrotas – ne tik ekonominis, bet ir teisės aktais griežtai reglamentuotas procesas. Be abejo, šie klausimai yra sudėtingi ir jautrūs, tad kiekvienu atveju kliento situaciją vertiname individualiai, tačiau, kalbant apskritai, įmonės, patiriančios finansinius sunkumus, vadovas turi žinoti įstatymų reikalavimus, savo pareigas ir atsakomybę ir priimti reikiamus sprendimus laiku“.

„Net jei mūsų sektorius dėl savo kūrybingumo ir geba vis dar kvėpuoti - laiko daugeliui įmonių liko nedaug. Ypač jei valdžios institucijos ir toliau taip formaliai ir vangiai reaguos į mūsų problemas. Jei valstybė šiuo sunkiu laikotarpiu nepadės renginių sektoriui, tai paveiks ir daug kitų renginius aptarnaujančių verslų. Liūdna, kuomet kokybiška ir kultūringa pramoga reikalinga tik geruoju valstybės gyvavimo metu. Mes ne tik suteikiame kokybišką poilsį ir geras emocijas koncertų, teatro, sporto renginių lankytojams ar įmonių komandoms. Mes jungiame verslą su menu, papildomai įdarbindami ne tik renginius aptarnaujančias įmones, mes papildomai, ne „valdiškais“ honorarais įdarbiname ir meno žmones.

Kai tiek laiko dirbi, moki mokesčius ir teiki paslaugą, kuri tiesiogiai susijusi su taip svarbia emocine žmonių sveikata, o Tavęs, uždraudus Tavo veiklą - niekas negirdi - sunku. Mes puikiai suprantame sudėtingą situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau manome, kad Vyriausybė privalo atsakyti už mūsų veiklos draudimus ir pateikti aiškų atlaisvinimo ir pagalbos planą mūsų sektoriui. Toks nekonkretumas, koks yra šiadien, priimtinas nėra. Juk Vyriausybė, uždrausdama mūsų ir ne tik sektorių veiklas, iš esmės perėmė mūsų verslus, o atsakomybes pamiršo.“ – kalbėjo RIA valdybos narė, renginių organizatorė Agnė Grigaliūnienė.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/veidai/muzika/agne-grigaliuniene-vyriausybe-peremusi-renginiu-sektoriaus-veikla-visus-isipareigojimus-izuliai-paliko-privaciam-verslui.d?id=86505467

Rodyti daugiau...