Creditreform News

Mažųjų ir smulkiųjų vežėjų gretos ir toliau retėja, per metus neliko 152 įmonių

Nepaisant to, kad Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, bet augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Pilną tekstą skaitykite čia.

Kurio Lietuvos regiono verslai pernai patyrė daugiausiai ir mažiausiai nesėkmių?

Nors pernai daugiausiai verslo nesėkmes patyrusių verslų reitingo viršūnėje - nedidelės ir aktyviu bei skaitlingu verslu negalinčios pasigirti savivaldybės, tačiau ir daugumoje didmiesčių bei kurortų situacija su verslą persekiojusiomis problemomis nėra blizganti. 

„Pernai metai buvo kiek optimistiškesni, nei 2019-ieji – sulaukėme COVID-19 vakcinos, įsibėgėjo valstybės pagalbos priemonės, o antroji metų pusė praėjo be karantino ir net vienu metu ėmė atrodyti, kad jau grįšime prie normalaus gyvenimo, tačiau, kaip rodo mūsų sudarytas verslo nesėkmių reitingas, skaudžiausiai pandemijos užkabinti sektoriai ir toliau jaučiasi ne itin gerai, - sako tarptautinės kreditų rizikos valdymo bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - šiemet jau tradiciškai suskaičiavome verslui, veikiančiam kiekvienoje iš 60-ies Lietuvos savivaldybių, pernai tekusius bankrotus, įregistruotus turto areštus ir personalą praradusias įmones. Kiekvienai iš šių verslo negandų pritaikėme skirtingą svertinę reikšmę: bankrotams didžiausią, o areštams – mažiausią. Skaičiavome verslo negandų santykį šimtui konkrečioje savivaldybėje metų pradžioje veikusių įmonių. Tokiu būdu susidėliojo bendras Lietuvos verslo nesėkmių 2021 m. reitingas, kurio pradžioje – mažiausią, o pabaigoje – didžiausią verslo nesėkmių koncentraciją turėjusios savivaldybės.“

Reitingo lyderiai ir autsaideriai

Paaiškėjo, kad menkiausia verslo nesėkmių koncentracija buvo Varėnos, Druskininkų ir Kėdainių savivaldybėse, o didžiausia Kalvarijos, Radviliškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse. Tačiau tai nereiškia, kad didieji miestai ar kurortai, kuriuos pandemija prispaudė skaudžiausiai, gali pasigirti maža verslo nesėkmių koncentracija (žr. infografiką). Tik du didmiesčiai pateko tarp regionų, kur įmonių nesėkmių procentas buvo mažiausias (Panevėžys – 14 vieta, Šiauliai – 18 vieta), trys atsidūrė už raudonos linijos, t.y. arčiau labiausiai nuskriaustų Lietuvos regionų (Kaunas – 48, Klaipėda – 54, Vilnius – 56). Vilniuje, Kaune turime didžiausią įvairių verslų sankaupą, didžiausią konkurenciją ir didžiausią apetitą rizikai, tad didelis verslo nesėkmių procentas nestebina. Iš kurortų geriausiai sunkius metus atlaikė jau minėti Druskininkai (2 vieta), Neringa atsidūrė arčiau reitingo vidurio (25 vieta), o Palangoje (44 vieta) ir Birštone (53 vieta) verslas patyrė gerokai daugiau problemų.

Pastebėtina, kad Druskininkai ir ankstesnių metų verslo nesėkmių reitinguose pasirodydavo gerai. Vienas iš paaiškinimų – jau ganėtinai susiformavę ir nusistovėje verslai (nedidelis naujų verslų atsiradimo procentas, apie kurį toliau šiame tekste), taip pat nedidelė sezoniškumo įtaka (žmonės čia važiuoja ne tik vasarą, kaip į kurortus prie jūros). Nereikia atmesti ir išaugusios gydymo bei atstatymo paslaugų paklausos iš asmenų, persirgusių COVID-19. Prastesnis Neringos rezultatas galėtų būti aiškinamas ryškiu sezoniškumu ir tuo, kad šis poilsiamiestis sulaukė nedaug užsieniečių, kurie paprastai būdavo pagrindiniai kurorto verslų maitintojai. Palanga visuomet pasižymėjo didesniu vietinių verslų rizikingumu, tuo pačiu metu aiškiai išreikštu sezoniškumu ir tuo, kad šis kurortas pozicionuojamas kaip mažesnių (nei Neringa) kainų vieta. Tarp kurortų paskutinė Birštono vieta gali būti paaiškinama dar nenusistovėjusiais miesto verslais (kurortas dar tik auga) ir mažesnėmis galimybėmis čia išleisti pinigus ne sezono metu. Tikėkimės, kad ilgainiui, Birštonas dalinsis pakankamai aukšta vieta reitinge kartu su Druskininkais.

Lyderiai atskirose nesėkmių rungtyse

2021-aisiais įmonių, kurios pasiskelbė ar buvo paskelbtos bankrutuojančiomis, vis dar yra mažiau nei nepandeminiais metais. Kaip rodo surinkta informacija, mažiausiai bankrotų (o tiksliau – nei vieno) fiksuota Biržų, Joniškio bei Lazdijų savivaldybėse. Geriausia situacija su bankrutuojančiomis įmonėmis iš kurortų buvo Druskininkuose (8 vieta), Palangos padėtis prastesnė (21 vieta), visi kiti kurortai atsidūrė jau raudonojoje zonoje (41-60 vietos). Birštone fiksuota didžiausia rinką paliekančių verslų koncentracija. Didmiesčiuose padėtis su rankas iškėlusiomis kompanijomis taip pat nelabai gera – visi didmiesčiai, išskyrus Šiaulius (31 vieta), atsidūrė raudonojoje zonoje.

Įmonių, kurioms pernai metais registruoti turto areštai, mažiausiai buvo jau minėtoje Biržų, o taip pat Varėnos ir Šilalės savivaldybėse. Kurortų grupėje geriausiai pasirodė jau minėtas Birštonas (9), Druskininkai (11), Palanga pateko į rajonų, kur areštų koncentracija didžiausia, grupę. Visi didmiesčiai taipogi įsitaisė už raudonos linijos (41-60 vietos), tik Šiauliai užėmė 10 vietą žaliojoje zonoje.

2021 m. pradžioje Lietuvoje buvo daugiau kaip 5 tūkstančiai įmonių, kurios samdė vieną ar daugiau darbuotojų, tačiau metų pabaigoje visą personalą prarado. Panašu, kad ir jas galime laikyti verslo nesėkmių aukomis ir vadinti ištuštėjusiomis įmonėmis. Tokių įmonių dalis buvo didžiausia Kazlų Rūdos, Šilalės ir Šiaulių rajonuose. Iš kurortų prasčiausia padėtis susiklostė Birštone (57), Palangoje (54). Druskininkai (14) ir Neringa (5) įsitaisė mažai tokių verslo negandų patyrusių savivaldybių grupėje. Iš didmiesčių labiausiai įmonių tuštėjimo virusas buvo įsisukęs į Vilniaus (50 vieta), Kauno (46) ir Klaipėdos (42) verslus. Daug geriau padėtis atrodo Šiauliuose (15) ir ypač Panevėžyje (6). Tiesa, Panevėžys gerokai atsilieka pagal kitą svarbų parametrą, kurį pristatysime šio teksto pabaigoje.

Tarp įsiskolinusių dominuoja kurortai

 „Šalia tradicinių verslo nesėkmių „Creditreform Lietuva“ ekspertai analizavo ir situaciją regionuose su atidėtomis įmonių skolomis Sodrai, - sako S.Žilinskas, - Mat kuo didesnė kad ir atidėtų skolų kupra, tuo sunkiau tokia įmonei krutėti ir dargi bandyti augti, juk ir atidėtą skolą reikės kažkada grąžinti, o dar einamieji mokėjimai. Kaip parodė analizė, visi kurortai šįkart atsidūrė raudonojoje zonoje. Didžiausią įmonių, kurios skolingos Sodrai (bet skola atidėta) koncentraciją užfiksavome Birštone (60 vieta), Palangoje (57), Druskininkuose (56), kiek geriau - Neringoje (49). Įdomu, kad draugiją kurortams sudarė ir Zarasų (58) bei Ukmergės (59) bei Kauno miesto (55) savivaldybės.

Išeinančias keičia naujokės

Tačiau turime ir džiuginančių naujienų. Kaip paaiškėjo, bankrutuojančias ir ištuštėjusias įmones jau yra kuo pakeisti. Visose 60-yje Lietuvos savivaldybių naujų įmonių, įsteigtų pernai metais, skaičius gerokai viršijo bankrutavusių ir ištuštėjusių skaičius. Rekordininkė buvo Akmenės rajono savivaldybė, kur šimtui 2021 m. pradžioje veikusių verslų teko per 20 naujų. Gerai pasirodė Kauno (18,8) ir Prienų (18,7) rajonai. Deja, prasčiausiai su verslumu buvo Tauragės rajone (7,7), taip pat Druskininkuose (6,7) ir Panevėžyje (6,5). Tarp kurortų aktyviausiai verslus kūrė Birštono (18,3 įmonės šimtui veikiančių), Palangos (18,1) gyventojai. Tikriausiai nesunku bus atspėti, kad didmiesčių grupėje geriausia padėtis su verslumu buvo Vilniuje, kur šimtui veikiančių verslų pernai teko 18,1 naujos įmonės. Toliau miestai išsirikiavo lygiai taip pat, jei juos rikiuotume pagal gyventojų skaičių – nuo didžiausio iki mažiausio.

Kaip spėja ekspertai, 2022-aisiais laukiama „piktesnių“ kreditorių ir atitinkamai daugiau nemokumo, bankroto bylų bei turto areštų, kurių paprastai teismo prašo kreditoriai, siekiantys apsaugoti savo interesus. Kylančių kainų ir problemų su eksporto rinkomis fone, metams pasibaigus, tikėtina, turėsime gerokai pasikeitusį vaizdą su verslo nesėkmių lyderiais ir autsaideriais.

Kas su valstybe atsiskaito anksčiau, o kas toliau skęsta mokestinėse skolose

Jau yra įmonių, atsiskaičiusių ar atsiskaitančių už skolas, atidėtas pandemijos metu. Tačiau dar didesnio skaičiaus įmonių siuacija toliau komplikuojasi. UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus ir kitų rinkos dalyvių nuomonę rasite čia.

Prieš Kalėdas toliau tirpo Lietuvos įmonių skolos Sodrai

Nors dangus virš Lietuvos ekonomikos vis labiau niaukstosi, įmonių skola Sodrai toliau tęsia savo tirpsmą, teigia tarptautinės įmonių kreditingumo bendrovės „Creditreform Lietuva“ analitikai.

„Užsienio politikos sprendimai, į Lietuvą besismelkianti Omicron atmaina, augančios žaliavų ir energijos nešėjų kainos neleidžia verslui atsipalaiduoti net prieš didžiąsias metų šventes, - sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, - tačiau, kaip rodo viešai prieinama statistika, įmonės nepamiršta pasirūpinti ir savo įsipareigojimais „Sodrai“. Nuo rugsėjo bendra jų skola verslui susitraukė 11,9 mln. eurų, arba 5,4 proc. Socialinio draudimo fondui įsiskolinusių ūkio subjektų sumažėjo 236-iais arba 0,7 proc. 292,08 euro sumažėjo vidutinė ūkio skola „Sodrai“. Dabar ji sudaro 5826,86 Eur. Tačiau iki šių metų sausio lygio dar toloka – tuomet vienam skolininkui teko tik 4788,93 Eur.“

Susitraukė ir atidėtos įmonių skolos. Lyginant su rugsėju, atidėtų skolų suma nukrito beveik trylika milijonų eurų (12,9 mln. Eur), arba 7,8 proc., įmonių, kurių įsiskolinimo sumokėjimo „Sodra“ sutiko palaukti, tapo mažiau 10,5 proc., arba 657-iomis. Tiesa, jau įsiskolinusių našta (vidutinė atidėta skola) padidėjo 3,1 proc. - iki 27 304 Eur.

Dabartiniu metu daugiausiai „Sodrai“ įsiskolinusios yra apdirbamosios gamybos įmonės (42,9 mln. Eur), antri pasiliko didmenininkai (33,2 mln. Eur), treti – apgyvendinimo ir maitinimo veikla (31,3 mln. Eur) užsiimantys verslininkai. Tiesa, didžiausias skolos, tenkančios vienam skolininkui, vidurkis fiksuotas finansinėje ir draudimo veikloje (20 475,43 Eur), o daugiausiai įsiskolinusių Socialinio draudimo fondui yra didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Antri pagal įsiskolinusių gausą buvo statybininkai, trečios – apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos. Didžiausia skola – beveik 5 mln. Eur - gruodžio 17 d. slėgė orlaivių technine priežiūra užsiimančią bendrovę „FL Technics“. Tiesa, šios skolos mokėjimą „Sodra“ yra atidėjusi.

Situacija Lietuvoje su verslo skolomis ima vis labiau kaisti

Nors bankrutuojančių įmonių ir turto areštų skaičiai kol kas rekordinėse žemumose, tačiau kreditorių nepasitenkinimas, jei žvelgsime į teismų posėdžių dėl pirkėjo nemokumo gausėjimo tendencijas, vis pastebimesnis. Tokias įžvalgas pateikia Lietuvos verslo informacijos portalo CR.lt specialistai.

„Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros pranešimai, kad jau tuoj imsis griežtų priemonių prieš skolininkus, veikia ir kitus kreditorius rinkoje, - teigia bendrovės „Creditreform Lietuva“, kuriai priklauso CR.lt, direktorius Saulius Žilinskas, - negerus pokyčius stebime ir turto areštų srityje: registruotų turto apribojimų skaičius auga keturis mėnesius iš eilės. Lapkritį turime 508 įregistruotus areštus, kai 2020 m. tokių būta tik 470. Kai kuriuose sektoriuose lapkritį fiksuota daugiausiai areštų per visus šiuos metus: statyboje – 126, prekyboje – 99.“

Tiesa, bankrutuojančių įmonių skaičiai kol kas nekelia susirūpinimo, lapkritį tokiomis įmonėmis paskelbti 64 juridiniai asmenys, kai metų rekordas siekė 75. Tačiau bankrutuojančių įmonių statistika - stipriai vėluojantis problemų versle indikatorius, kuris paprastai ima aktyviau reaguoti po keliolikos mėnesių nuo areštų skaičiaus šoktelėjimo. Tikėtina, kad dėl vis dar besitęsiančios pandemijos ir dviejų alinančių karantinų, išsėmusių sukauptus rezervus, areštus patyrusių ir galiausiai bankrotais tapusių įmonių procentas gali būti didesnis nei iki pandemijos, - prognozuoja S.Žilinskas, - dėl šios priežasties kviečiame visus verslininkus, įdėmiau sekti savo partnerių būklę ir daugiau domėtis nemokumo proceso reglamentavimu, kuris pastaruoju metu gerokai keitėsi, kad nuostoliai, kuriuos galite patirti, būtų kuo mažesni.“

Atlikus specialų tyrimą suskaičiuotas jautriau į kaistančią situaciją su skolomis reaguojantys teismų pranešimų apie nagrinėsimas įsiskolinimo ir nemokumo bylas kiekiai. Paskutinį mėnesį tokių pranešimų turėjome daugiausiai šiemet – 98. Rekordiškai daug naujų pranešimų fiksuota ir trijuose iš penkių apygardos teismų: Kauno (25, iki šiol daugiausiai – 12 – būta liepą), Klaipėdos (30, iki šiol daugiausiai buvo 13 spalį), Panevėžio (7, iki šiol daugiausiai buvo 6 vasarį).

„Deja, daug painiavos į rinkos būklės įvertinimą įneša ir nuo 2020 metų pradžios galiojantis naujas Juridinių asmenų nemokumo įstatymas su dar daugeliui neįprasta nemokumo sąvoka. Šio įstatymo pradinis tikslas - pagreitinti procesą ir daugiau atsakomybės perkelti įmonės vadovui, - UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius, - pastebime, kad į mūsų jau kuris laikas rengiamus nemokumo vertinimo mokymus verslininkai ateina prastai įsivaizduodami galimas šio įstatymo nesilaikymo pasekmes sau ir vadovaujamai įmonei.“