Lietuvos banko ir Konkurencijos tarnybos ekspertų analizė parodė, kad dar iki pandemijos 2019 m. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) paskolų srautas, lyginant su 2016–2017 m. laikotarpiu, smuko trečdaliu, o viena pagrindinių priežasčių – nepakankamas užstatas paskolai gauti.
„Kažkas tuo metu vyko ir aliarmo lemputė įsižiebė ne veltui“, – pristatydamas tyrimą trečiadienį žurnalistams sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas.
„Užstato problema aktuali iki šiol“, – pridūrė G. Šimkus.
Anot jo, gauti paskolą SVV reikalingas užstatas, ir tai pagrindinė kliūtis, kurią nurodė SVV Lietuvoje, o kaip rodo Europos Komisijos tyrimas, ši kliūtis buvo didžiausia ES šalyse.
„Mūsų tyrimas rodo, kad valstybės garantijos neturi didelio poveikio užtikrinant užstatą, todėl darytina išvada, kad valstybės pagalbos priemonės nėra pakankamai efektyvios“, – žurnalistams sakė Šarūnas Keserauskas, Konkurencijos tarybos (KT) pirmininkas.
V. Šimkaus teigimu, 2019 m. atmetamų SVV paraiškų skaičius kredito įstaigose išaugo iki 60%, nors prieš dvejus metus tokių buvo tik dešimtadalis. Sunkiau pasiskolinti tapo mažiau darbuotojų turinčioms ar neturinčioms ilgalaikių santykių su kredito įstaigomis įmonėms, taip pat NT, statybų versle veikiančioms įmonėms. Be to, atsirado ES mobilumo paketas, o tai lėmė prastesnį transporto sektoriaus įmonių vertinimą.
VŽ šiandien taip pat rašo, kad mažų ir vidutinių įmonių vadovai, savininkai iki šiol, užėję į banką paskolos, namo dažnai sugrįždavo tuščiomis. Tačiau Europos investicijų fondo (EIF) garantijos tokiam verslui praveria plačiau kreditorių duris.
LB taip pat skelbia, kad 2021 m. trečiąjį ketvirtį verslo paskolų portfelis augo sparčiau nei gyventojų kreditavimas, įskaitant būsto paskolas. Ne finansų bendrovės suteiktos paskolos per metus padidėjo 1,2% ir rugsėjo pabaigoje buvo 8,424 mlrd. Eur, gyventojams suteiktų paskolų portfelis išaugo 9,2%, iki 11,733 mlrd. Eur. Per trečią ketvirtį ne finansų bendrovės suteiktų paskolų portfelis padidėjo 4,4%, gyventojų – 2,6%.
Krizės laukimas malšino apetitą skolinti
LB ir KT tyrimas atskleidė, kad skolinimosi apimtys dar iki pandemijos 2018–2019 m. krito ir dėl išaugusios rizikos netolerancijos bankuose.
„2018–2019 m. buvo toks laukimas, kada atsitiks kita krizė. Svarstyta, kad gali grėsti perkaitimas, tai todėl kai kurios kredito įstaigos ėmėsi atsargesnės kreditavimo politikos“, – tęsė LB vadovas.
Bendras dviejų institucijų tyrimas taip pat patvirtino prielaidą, kad labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prie to gali prisidėti ir santykinai mažesnė Lietuvoje veikiančių bankų norima prisiimti rizika.
LB duomenimis, 99% įmonių Lietuvoje yra smulkus ir vidutinio verslas (SVV), apibrėžiamas kaip įmonės iki 250 darbuotojų, iš jų 80% sudaro mažos bendrovės iki 10 darbuotojų.
SVV įdarbina tris ketvirtadalius visų darbuotojų Lietuvoje.
Kitos neskolinimo priežastys
Tarp priežasčių, kodėl mažėjo SVV finansavimas kredito įstaigose, nurodoma ir tai, kad SVV įmonės dažniausiai finansavimo kreipiasi tik į vieną ar dvi kredito įstaigas, dažniausiai bankus (tokių yra 82%), tad retai išnaudojamos kitos alternatyvos.
„Jei atmetama paraiška, tai ta įmonė greičiausiai pasitraukia iš kelio gauti finansavimą iš kredito įstaigų“, – aiškino G. Šimkus.
Jo teigimu, tai galėtų keisti susisteminta informacija viename tinklapyje apie visas finansavimo alternatyvas ir galimybes.
Skolintis SVV taip pat trukdo ir žemas nuosavo kapitalo lygis: tyrimas parodė, kad penktadalio įmonių nuosavas kapitalas buvo neigiamas, t. y., jos galėjo būti nemokios arba veikė neskaidriai. Apie trečdalis besikreipusių finansavimo nepateikė ataskaitų VĮ Registrų centrui.
Be to, daliai SVV sunkiai sekėsi įveikti finansinio raštingumo kliuvinius: netinkamai užpildė paraiškas, nemokėjo tinkamai pasirinkti šaltinio ar valstybės pagalbos priemonių.
Siūlymai gerinti paskolų prieinamumą
Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba rekomenduoja siekiant didesnio kredito prieinamumo ateityje taikliau taikyti valstybės pagalbos priemones, mažinti SVV administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę.
LB ir Konkurencijos tarybos konkrečiai siūlo:
1. Taikliau skirstyti valstybės pagalbos priemones ir efektyvinti nemokumo procesus. Šia kryptimi siekiama plėtoti valstybės pagalbos priemones, kurios reikšmingai mažintų papildomo užstato poreikį skolinantis ar jo visiškai nereikėtų, kartu su finansų įstaigomis peržiūrėti valstybės garantijų teikimą, valstybės pagalbos priemones orientuoti į rinkoje finansavimo negalinčias gauti vidutinės ir didesnės rizikos įmones bei labai mažas įmones. Be to, siūloma įvertinti galimybę nemokumo procedūras pritaikyti prie labai mažų įmonių ypatumų, taip siekiant pagreitinti nemokumo procesą.
2. Mažinti SVV aktualių procedūrų naštą ir didinti įmonių finansinį raštingumą. Šios krypties siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų pernelyg didelis trukdis įmonėms gauti finansavimą. Pavyzdžiui, siekiama, kad būtų vengiama pakartotinio informacijos rinkimo iš įmonių, jei informacija jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siekiama didinti su kreditavimu susijusių valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą ir pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. SVV finansinis raštingumas gali būti didinamas įtraukiant informavimo, konsultavimo, mokymo priemones, pavyzdžiui, organizuojant informacinius seminarus, pasitelkiant finansų įstaigas ir efektyviau koordinuojant skirtingų institucijų iniciatyvas šioje srityje.
3. Didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Siūloma parengti ir aktyviau skleisti SVV įmonėms informaciją apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą finansavimo šaltinių pasirinkimą, tikslingiau koordinuoti skirtingų institucijų teikiamą informaciją. Ypač svarbu užtikrinti, kad informaciją apie kitus galimus finansuotojus gautų tos SVV įmonės, kurių finansavimo paraiškos yra atmetamos. Tai galėtų būti įgyvendinama pasiekus susitarimą su rinkos dalyviais, kad finansavimo negavusiai įmonei būtų suteikta informacija apie kitus kreditą įmonėms teikiančius rinkos dalyvius.
4. Stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti finansines ataskaitas, nuosekliai informuojant jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes jų nepateikus. Taip pat siekiama sustiprinti neigiamą kapitalą turinčių įmonių teisinio reguliavimo laikymosi kontrolę.
Pranešime taip pat nurodoma, kad Lietuvos bankas sudarys savo veiksmų planą laikotarpiui iki 2025 m. – pagal jį įgyvendins Lietuvos banko kompetencijai priskirtas rekomendacijas ir atliks vertinimų, kurie suteiktų daugiau informacijos, kaip vykdyti kitas rekomendacijas. Lietuvos bankas planuoja prisidėti prie informacinės medžiagos apie SVV finansuotojus rengimo ir sklaidos, įvertinti galimybes suteikti prieigą prie paskolų rizikos duomenų bazės ne kredito įstaigoms. Toliau bus įgyvendinamos tokios iniciatyvos kaip rinkos naujokų programa, kredito unijų sektoriaus stiprinimas, kapitalo rinkos plėtra.
Be to, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, sutarus dėl prioritetinių krypčių, Lietuvos bankas bei Konkurencijos taryba pagal savo kompetenciją įsitrauktų į prioritetinių kitų institucijų kompetencijai priskirtų rekomendacijų įgyvendinimą. Lietuvos bankas numato stebėti rekomendacijų įgyvendinimo pažangą ir aktyviai bendrauti su kitomis institucijomis, siekdamas kuo didesnės pažangos gerinant SVV finansavimo aplinką.
Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2021/12/15/tyrimas-paskolu-srautas-svv-smuko-trecdaliu-pagrindine-priezastis--uzstato-trukumas
Rodyti daugiau...
