VšĮ bankrotas: vadovo pareigos ir atsakomybė už (ne)tinkamą grėsmių vertinimą

Suskleisti...

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-10-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, dar kartą patvirtino, jog, nepaisant viešosios įstaigos, kaip vienos iš juridinio asmens formų, paprastumo, VšĮ vadovai ir dalininkai privalo vertinti grėsmes juridinio asmens mokumui. Nustatę viešosios įstaigos nemokumą, jie privalo nedelsiant kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priešingu atveju už netinkamą tokių grėsmių vertinimą, vadovas / dalininkai gali atsakyti savo turtu. Minėtoje byloje kaip tik ir buvo išnagrinėtas bankrutuojančios VšĮ bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam VšĮ vadovui ir dalininkui dėl žalos – neįvykdytų VšĮ kreditorinių įsipareigojimų sumos, priteisimo. Nutartyje kasacinis teismas tuo pačiu pateikė keletą svarbių išvadų, kurios gali būti aktualios ne tik minėtos bylos ir ne tik VšĮ kontekste.

Nemokumo momentas. Nagrinėtoje byloje žemesnės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad VšĮ nemokumas kilo tuomet, kai buvo išduotas teismo vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš įstaigos turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su tokia teismų pozicija nesutiko nurodydamas, kad vykdomasis dokumentas yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas. Tuo tarpu materialusis teisinis reikalavimas, dėl kurio priimamas vykdytinas sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, egzistuoja dar iki kreipimosi į teismą momento. Vadinasi, siekdami nustatyti nemokumo momentą tiek teismai, tiek ir potencialūs VšĮ vadovai / dalininkai privalo vertinti realų nemokumo atsiradimo momentą, o ne tik remtis formaliu teismo sprendimo ir/ar vykdomojo rašto išdavimo faktu.

Atsakomybės atsiradimo momentas. Kadangi vadovo ir dalininko teisinis statusas skiriasi, tuo pačiu skiriasi ir atsakomybės už delsimą kreiptis dėl įstaigos nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo momentas. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, VšĮ vadovas, būdamas už kasdienę veiklą atsakingu įstaigos valdymo organu, informaciją apie įstaigos finansinę būklę sužino iš esmės realiuoju laiku. Tuo tarpu VšĮ dalininkas, jeigu jis aktyviai nedalyvauja įstaigos valdyme, apie nemokumą gali sužinoti tik visuotinio dalininkų susirinkimo, kuriame būna tvirtinami finansinės atskaitomybės dokumentai, metu. Tai reiškia, kad viešosios įstaigos dalininkams pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kyla praėjus protingam vieno mėnesio terminui nuo eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo. Pastarasis turi įvykti per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos.

Žalos dydis. Bankroto administratorius reikalavo priteisti bendrą nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumą. Tuo tarpu kasacinis teismas savo nutartyje akcentavo, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju padaryta žala kreditoriams laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įstaiga jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams. Taigi, žala laikytina ne visa patvirtinta kreditorinių įsipareigojimų suma, o tik ta jos dalis, kuri susidarė vadovui / dalininkui laiku nesikreipus dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Atsakomybės solidarumas. Bankroto administratorius reikalavo žalą priteisti solidariai tiek iš VšĮ vadovo, tiek iš dalininko. Pirmosios ir apeliacinės instancijos tokį reikalavimą patenkino. Tuo tarpu kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl skirtingų juridinio asmens vadovo ir dalyvio funkcijų jų atsakomybė, kylanti laiku neinicijavus bankroto bylos, paprastai negali būti solidari. Solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės atveju taikoma tik tada, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkrečiam atsakovui. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra.

Šaltinis: https://sc.bns.lt/view/item/402917

Rodyti daugiau...

Prieš „dieną X“ Lietuvos įmonės stengiasi mažinti įsiskolinimus, kitos toliau grimzta į skolas

Suskleisti...

Paskutinius mėnesius tolydžio augusi Lietuvos įmonių skola „Sodrai“ spalį susitraukė 1,2 proc., sumažėjo ir „Sodrai“ skolingų įmonių skaičius, tačiau vidutinis įsiskolinimas ūgtelėjo kone 10 proc., rašoma pranešime.

„Jau visai čia pat „diena X“, kuomet „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija sakosi griebsiančios į nagą įmones, neatsiskaitančias su valstybe, – teigia įmonių rizikingumą vertinančios tarptautinės bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – tad gal ir dėsninga, kad prieš tai įmonių skola „Sodrai“ ėmė ir užuot augusi pasuko atgal. Panašu, kad ūkio subjektai stengiasi mažinti savo mokestinius įsipareigojimus dar iki tol, kai valstybiniai mokesčių prievaizdai ims taikyti inkasinius nurodymus ir pinigus nusiims pačios. Tiesa, nemažai skolininkių ir toliau grimzta į skolų liūną.“

Bendra skola mažyn

Kaip rodo spalio 18 d. Sodros duomenys (o kaip tik apie šią datą kiekvieną mėnesį fiksuojamas įsiskolinimų pikas), bendra Lietuvos įmonių ir Lietuvoje reziduojančių užsienio subjektų skola „Sodrai“ siekė 216,3 mln. eurų ir per mėnesį susitraukė -1,2 proc. Tiesa, lyginant su sausiu, įmonių našta vis dar didesnė 22,7 proc.

Sumenko ir „Sodrai: įsipareigojimų nevykdančių ūkio subjektų: jei rugsėjį jų būta 36 192, spalį jų liko 35 210. Įdomu, kad, lyginant su sausiu, taipogi turime net 4,2 proc. mažėjimą. Aptirpo netgi didžiausia suma, kurią „Sodrai“ skolingas ūkio subjektas, o štai vidutinė skola ūgtelėjo nuo 6 118,94 Eur iki 6 143,52 Eur. Jei imsime sausio mėnesio vidutinę skolą, ji per dešimt mėnesių išsipūtė daugiau nei ketvirtadaliu – 28,6 proc. Panašu, kad tos skolininkės, kurios greitai neišsikapanojo iš skolų, tik dar toliau augina skolų kuprą ir Sodrai bei VMI sugriežtinus elgesį su skolininkėmis, taps pirmosiomis jų aukomis.

Žinoma, reikia nepamiršti, kad nemažai (tačiau ne visos) skolininkės yra sutarusios su „Sodra“ dėl skolos mokėjimo atidėjimo. Per paskutinį mėnesį tokių įmonių taip pat sumažėjo nuo 6 261 iki 5 973, arba 7,7 proc., bet atidėtos skolos suma susitraukė tik 0,6 proc. Čia irgi stebime vidutinės skolos didėjimą, kuris, lyginant su rugsėju, sudarė 7,7 proc., o vidutinė skola, kurios „Sodra“ sutiko palaukti, dabar siekia 27 103,42 Eur.

Ta pati tendencija ir atskiruose sektoriuose

„Džiuginančią skolos „Sodrai“ tendenciją fiksuojame daugumoje ūkio sektorių, – pastebi Saulius Žilinskas, – iš devyniolikos stambiųjų ūkio šakų skola ūgtelėjo tik keturiuose, taip pat keturiuose padaugėjo skolingų įmonių. Bet tai ne labiausiai nuo pandemijos nukentėję transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo, meninės, pramoginės ar poilsio organizavimo veiklos sektoriai. Atidėtų skolų Sodrai srityje situacija dar optimistiškesnė – skolos traukėsi visuose sektoriuose. Tai taipogi liudija, kad naujos skolų atidėjimo sutartys daugiau nesudaromos.“

Tačiau, kaip ir bendrai visame šalies ūkyje, pūtėsi vidutinė verslo skola „Sodrai“. Iš jau minėtų devyniolikos stambiausių sektorių skolos socialinio draudimo fondui vidurkis neaugo tik šešiuose.

„Iš vienos pusės, dabartinė įmonių įsiskolinimų „Sodrai“ tendencija džiugina, tačiau atsižvelgiant į įvairias išorines ir vidines grėsmes, visai gali būti, kad įmonių skolos „Sodrai“ mažėjimas yra laikinas reiškinys, – mano bendrovės „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – matau riziką, kad ketvirtą šių metų ketvirtį gali kiek padidėti įmonių skolos „Sodrai“ gamybos sektoriuje.

Rizika tame, kad euro zonos pramonės apsukos lėtėja, tam tikrų neigiamų aspektų galima pamatyti ir Lietuvos pramonės statistikoje: blogėja situacija popieriaus, plastikų, auto dalių, mašinų ir įrenginių segmentuose. Komponentų iš Azijos trūkumas, kylančios energetinių išteklių kainos apsunkino ES pramonės situacija, kas gali atsiliepti ir Lietuvos pramonei per kontraktinių užsakymų prizmę. Atitinkamai, atskiruose Lietuvos gamybos segmentuose įmonių skolos Sodrai gali augti.“

Šiokių tokių rizikų A. Izgorodinas mato ir vidaus vartojimo srityje. Įvedus Galimybių pasą, Lietuvos gyventojų srautas į prekybos tinklus sumažėjo. Jeigu iki Galimybių paso įvedimo žmonių srautas į prekybos tinklus Lietuvoje buvo toks pat kaip ir prieš pandemiją, šiuo metu jis yra apie 15 proc. mažesnis nei iki „Covid-19“ viruso. Tai atitinkamai reiškia mažesnes ne maisto prekių mažmeninės prekybos apsukas ir riziką dėl augančių įmonių skolų Sodrai.

„Apskritai, bendrai paėmus, laikas griežčiau vertinti įmonių skolas „Sodrai“ ir VMI iš valstybės pusės pasirinktas gana rizikingai, – teigia „Brandonomika“ ekonomistas, – situacijai išorės rinkose blogėjant, taip pat blogėjant „Covid-19“ situacijai Lietuvoje, galbūt kaip tik vertėtų toliau lanksčiai žiūrėti įmonių skolų valstybei grąžinimą – labai tikėtina, kad ketvirtą ketvirtį verslo situacija Lietuvoje ne pagerės, bet kaip tik pablogės.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pries-diena-x-lietuvos-imones-stengiasi-mazinti-isiskolinimus-kitos-toliau-grimzta-i-skolas.d?id=88558089

Rodyti daugiau...

Tūkstančiams gyventojų sumokėti liko tik ši savaitė: VMI įspėja apie pasekmes nesumokėjus

Suskleisti...

Nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės ir gyventojai, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, nepriemoką, susidariusią iki rugpjūčio 31 d., dar gali sumokėti be delspinigių iki šių metų spalio 31 d., primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tokių gyventojų yra daugiau kaip 100 tūkst. Nesumokėjus skolos, jų laukia nemalonumai.

Pasitikrinti savo mokesčių nepriemoką ir ją sumokėti galima prisijungus prie Mano VMI, o tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas susiduria su finansiniais sunkumais, jis turėtų kreiptis į VMI su prašymu sudaryti mokestinės paskolos sutartį su palūkanomis.

Šiuo metu mokesčių nepriemoką, kuriai dar taikomos mokestinės pagalbos priemonės, turi 9 tūkst. įmonių (39,6 mln. eurų), 14 tūkst. gyventojų vykdančių individualią veiklą (4,3 mln. eurų) ir 87 tūkst. – gyventojų nevykdančių veiklos (11,5 mln. eurų). Maždaug 49,5 tūkst. gyventojų, nevykdančių veiklos, nepriemoka sudaro iki 20 eurų.

„Apie mokesčių sumokėjimo terminus VMI primena asmeniškai per Mano VMI ar automatiniais skambučiais“, – pranešime cituojama VMI Nepriemokų administravimo direktorė Irina Gavrilova.

Ji pažymi, kad dalis mokesčių mokėtojų kurie prieš mėnesį sulaukė VMI priminimų, sureagavo į jį ir 15,4 mln. eurų nepriemoką sumokėjo arba išdėstė, o likusieji turėtų tai padaryti šią savaitę.

Laiku nesumokėjus turimos mokestinės nepriemokos, taip pat nesikreipus dėl mokestinės paskolos sudarymo su palūkanomis, po spalio 31 d. bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, vykdomos standartinės išieškojimo procedūros.

Tai gali būti ir pinigų nuskaitymas nuo banko sąskaitos ar turto areštas.

VMI duomenimis, daugiausia skolingų gyventojų yra didžiųjų miestų savivaldybėse – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.

Susidarius mokestinei nepriemokai turtas gali būti areštuojamas, jeigu: mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų; arba VMI priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ar su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Nurodymas kredito įstaigoms, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) taikoma, jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoje.

Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstanciams-gyventoju-sumoketi-liko-tik-si-savaite-vmi-ispeja-apie-pasekmes-nesumokejus-n1121117

Rodyti daugiau...