Transporto įmonių skola „Sodrai“ – didžiausia nuo pandemijos pradžios

Suskleisti...

„Creditreform Lietuva“ analitikų apibendrinti „Sodros“ duomenys rodo, kad 2021 m. rugsėjį transporto licencijas turinčių bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ pakilo į aukščiausią lygį nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios. Tiek bendrai, tiek skaičiuojant vienam šalies vežėjui tenkantį skolos lygį. Tuo tarpu rugsėjį bendra Lietuvos vežėjų skola padidėjo iki 19,646 mln. eurų arba iki 4,5 tūkst. eurų vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei.

Per metus, t.y. lyginant su 2020 m. rugsėju, bendra transporto bendrovių grupės skola „Sodrai“ išaugo dukart, vienai transporto licenciją turinčiai bendrovei padidėjo dešimtadaliu, o vienai bendrovei tenkanti skola per metus išaugo 14,6 proc.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko nuomone, didelės įtakos sparčiam šalies vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ augimui turi valstybės suteiktos galimybės atidėti mokėjimus dėl koronaviruso pandemijos.

„Kol kas Lietuvos viešasis sektorius augina verslo įsiskolinimus, taip pat elgiasi ir „Sodra“. Galima sakyti, kad tai - nauja atsiskaitymų realybė. Tikrąjį vaizdą pamatysime, kai institucijos ims griežčiau elgtis su įsiskolinusiais – tai turėtų įvykti netrukus. Valstybinė mokesčių inspekcija yra paskelbusi, jog prie aktyvaus skolų išieškojimo sugrįš po spalio 31 d., o kada prie to sugrįš „Sodra“ kol kas nėra aišku. Jei „Sodra“ šį rudenį pradės griežčiau reaguoti į įmonių skolas, transporto bendrovių skola gali netgi mažėti dėl priverstinio skolų išieškojimo. Kitas klausimas – kaip tai paveiks verslą“, – sako S. Žilinskas.

Anot „Creditreform Lietuva“ vadovo, valstybės tolerancija verslo įsiskolinimams iš esmės atlieka verslo finansavimo funkciją, kuria naudojasi stambesnis verslas, turintis didelių apskaitos resursų.

„Buvusi galimybė be sąnaudų atidėti įsipareigojimų VMI ir „Sodrai“ vykdymą reiškia, kad atlaisvėja įmonių finansiniai rezervai, apyvartinis kapitalas. Šias lėšas galima panaudoti investuojant į verslo plėtrą. Pavyzdžiui, vienai stambiai transporto bendrovei tenkanti skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 100,826 tūkst. eurų, kai visame sektoriuje vienai bendrovei tenkanti skola - 4,5 tūkst. eurų. Gali būti, kad didesnės bendrovės, atidėdamos įsipareigojimų vykdymą, taip atlaisvina vidinį kapitalą ir jį investuoja į kitus verslo poreikius“, – teigia S. Žilinskas.

Anot „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, pastaruoju metu įtakos vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ prieaugiui galėjo turėti ir pablogėjusi situacija išorės rinkose, nuo kurių stipriai priklauso jų finansų būklė.

„Lietuvos vežėjai yra itin priklausomi nuo eksporto ir, reikia pripažinti, kad rudenį situacija eksporto rinkose blogėjo. Europos Sąjungos regione šiuo metu matome akivaizdų pramonės optimizmo ir gamybos tempų lėtėjimą, nepamirškime ir politinių turbulencijų su Baltarusija ir Kinija. Pavyzdžiui, ES pramonei mažinant apsukas, atitinkamai mažėja ir prekių pervežimų poreikis – šie aspektai yra glaudžiai susiję“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.

A. Izgorodino teigimu, tai, kad vežėjų verslo būklė blogėja, rodo ir Lietuvos statistikos departamento apklausos. Rugsėjį sausumos transporto bendrovių nuomonė apie dabartinę verslo padėtį stipriai pablogėjo ir per vieną mėnesį nukrito į 2021 m. balandžio lygį. Vežėjų nuomonė apie dabartinę verslo padėtį rugsėjo mėnesį blogėjo sparčiausiai nuo antrojo karantino pabaigos. Tai gali signalizuoti apie pablogėjusią užsakymų dinamiką, išaugusį vežėjų nerimą ir neapibrėžtumą.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, įtakos transporto įmonių įsiskolinimų augimui turi ir statistinė bazė – mažėjantis transporto licencijas turinčių bendrovių skaičius nuo pandemijos pradžios.

„Statistika rodo, kad 2021 m. sausį iš prieš pandemiją buvusių 4 577 įmonių Lietuvoje bent vieną darbuotoją turėjo 4 435 bendrovės, turinčios transporto licencijas. Šių metų rugsėjį tokių įmonių skaičius susitraukė iki 4 357 - nuo šių metų pradžios nebeliko 78 bendrovių. Nuo 2021 m. pradžios ženkliai sumažėjo smulkių įmonių, turinčių iki 10 darbuotojų – jei šių metų sausį smulkių transporto bendrovių Lietuvoje buvo 2 684, rugsėjį jų liko 2 584“, – sako Z. Buivydas.

Asociacijos viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu, mažėjant transporto įmonių skaičiui, didėja ir vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“. Pavyzdžiui, smulkių vežėjų grupėje vienai bendrovei tenkanti skola nuo 2021 m. pradžios išaugo 13 proc., – nuo 424 eurų sausį iki 479 eurų vienam vežėjui rugsėjį.

Jo nuomone, smulkių transporto bendrovių skaičiaus mažėjimui įtakos turi transporto verslo kraustymasis į kitas šalis, prastėjanti ekonominė situacija išorės rinkose, vis labiau sutrinkančios tiekimo grandinės.

„Šių metų rugsėjį, lyginant su sausiu, vienam vežėjui tenkanti skola „Sodrai“ išaugo visose įmonių grupėse, išskyrus vidutinio dydžio įmones, kuriose dirba 50-249 darbuotojų. Šios skolos ypač išaugo mažų ir smulkių vežėjų grupėje. Sutrikusios tiekimo grandinės, blogėjanti situacija ES pramonėje, geopolitiniai aspektai – visa tai blogina vežėjų situaciją. Šiuo atveju labai svarbu, kad valstybė adekvačiai reaguotų į kylančias rizikas transporto bendrovėms, kurių pastaruoju metu tik daugėja“, – sako V. Bučinskas.  

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

Šaltinis: https://kreditai.info/pranesimai-spaudai/1937-transporto-imoniu-skola-sodrai-didziausia-nuo-pandemijos-pradzios

Rodyti daugiau...

Artėja bankrotų pikas: vieni mato katastrofą, kiti sako – gelbėti nereikia

Suskleisti...

Pasibaigus valstybės paramos priemonėms verslui, sparčiai auga bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių skaičius. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir „Sodrai“ įsitraukus į priverstinį skolų išieškojimą, rudens pabaigoje, tikėtina, turėsime bankrotų bangą. Kai kurie verslo atstovai mano, kad gelbėti šių įmonių nereikia, mat tai natūralus apsivalymo procesas.

Valstybės kontrolė rudens pabaigoje mato bankrotų augimą

Valstybės kontrolė skelbia, kad lyginant šių metų pirmojo pusmečio statistiką su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, fiksuojama 26,6 proc. mažiau juridinių asmenų bankrotų (per 2021 m. I pusm. – 362, 2020 m. – 493).

Itin žemai bankrotų statistikai įtakos esą turėjo pandemijos metu priimtas teisinis reguliavimas, užtikrinęs galimybę karantino metu ir 3 mėnesius po jo sunkumus patiriančioms įmonėms nepradėti bankroto.

Valstybės kontrolė rudens pabaigoje prognozuoja bankrotų šuolį, kadangi karantinas Lietuvoje atšauktas prieš tris mėnesius.

Kiek įmonių „zombių“ keliaus į kapus?

Kad karantino metu „iš mados išėjo“ bankrotai ir turto areštai, pastebi ir „Creditreform Lietuva“ analitikai. Jų teigimu, bankrotų kiekiai drastiškai sumažėjo ir faktiškai visiškai nerodo verslo sveikatos. Tačiau duomenys rodo, kad bankrotų skaičius šiuo metu po truputį auga ir vejasi priešpandeminį lygį.

„Tik dabar, kai visos nuo pandemijos nukentėjusio verslo paramos programos ir mechanizmai faktiškai jau yra pabaigti, bankrotai ir įmonių turto suvaržymai turėtų kopti aukštyn ir parodyti, kaip iš tikrųjų jaučiasi Lietuvos verslas ir kiek įmonių, pavadintų zombiais, realiai keliaus į kapus“, – vertina analitikai.

Vertinant Registrų centro vykdomą aktyvesnį įmonių išregistravimo procesą, per trečią ketvirtį bankrutuojančių, likviduojamų, išregistruotų ar restruktūrizuojamų įmonių statusą Lietuvoje įgijo 6265 bendrovės, kai antrąjį ketvirtį jų buvo 2765, rodo „Scorify“ duomenys.

Mato realių bankrotų grėsmių

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė rudens pabaigoje mato realią bankrotų grėsmę.

„Mes apie tai kalbėjome, dar pirmo karantino pradžioje, kad reikia stebėti šiuos dalykus. Kelis kartus išaugo įmonių įsiskolinimai. Dabar atėjo nauja banga, galimybių pasai, apribota veikla ir pasibaigusi valstybės parama, mokestinių atostogų laikotarpis. Viskas susidės į vieną vietą, turėsime katastrofišką situaciją, nors ir dabar ją įvardinčiau kaip katastrofišką, ypač regionuose“, – sako ji.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sektoriaus situaciją apibūdina itin sudėtingą.

„Viešbučiuose ir restoranuose pagrindinė problema: kainos viešbučiuose ženkliai nukritusios, restoranuose – apyvartos, o darbuotojų atlyginimai – itin pakilę, apie 10-15 proc. Ekonominė situacija labai sudėtinga, kai dar reikia atiduoti atidėtus mokesčius Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir paskolas“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

Anot jos, po mėnesio ar kelių gali pasirodyti įmonių bankrotų: „Deramės su Mokesčių inspekcija, labai sudėtingas išdėliojimas (skolų – Delfi) penkeriems metams. Metams yra paprasta, o norint išdėlioti penkeriems, reikia užpildyti krūvą įvairių formų, verslo planų ir kt. Labai didelės sumos išeina, o jei per metus viską grąžinti – iš viso neįmanoma. Po vieno kito mėnesio pasirodys bankrotų, dabar dar visi tempia, žiūri, o kai reikės pradėti mokėti, tai matysime tikrą situaciją.“

Pramonininkai: įmonių nuo bankrotų gelbėti nereikia

Tačiau pramonininkai turi kitokią nuomonę apie artėjančią bankrotų bangą. Pasak Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidento Sigito Besagirsko, tai natūralus procesas ir jo stabdyti nereikia. Kaip svarsto, dabar pats laikas nutraukti valstybės paramą.

„Matosi, kad pandemija pabaigos kol kas neturi – atsiranda trečia, ketvirta banga, jų bus daug. Jeigu mes leisime atidėjinėti skolas be galo, atsiranda parazituojanti sistema, kurioje piktnaudžiaujama ir nemokami mokesčiai. Rinkoje paprastai vidutiniškai kas 10 metų atsiranda krizių. Jeigu įmonė per krizę numiršta, visiems skaudu, bet tai yra natūralus apsivalymas, kaip ir gamtoje rudenį nukrenta lapai. Gaila lapų, bet tai nutinka, kad užaugtų kas nors nauja.

Išeina taip, kad įmonės, kurios veiklos realiai nevykdo arba ją vykdo minimaliai, išlaikomos iš tų įmonių, kurios vykdo veiklą. Tai gali tęstis amžinai. Bankrotai yra natūralus procesai, ir jų gelbėti nereikia“, – dėsto S. Besagirskas.

„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas atkreipia dėmesį, kad po bankroto skraiste slypi kur kas daugiau problemų: „Jei visuomenėje norime mažiau įtampų, įmones reikia gelbėti. Už kiekvieno bankroto slypi pakankamai rimtų problemų. Nebūna, kad bankrotas jų nesukeltų. Ir kreditoriams jų kyla, ir darbuotojams.“

Tikėtina, kad bankrotų lygis viršys 2019 m.

„Creditreform“ surinkti duomenys rodo, kad bankrotų skaičius šiuo metu po truputį auga ir vejasi priešpandeminį 2019 m. lygį. Anot vadovo, labai tikėtina, kad jis bus viršytas, kai tik „Sodra“ ir VMI imsis pinigų prievartinio išieškojimo.

„Jeigu kuri nors įmonė turėjo darbuotojų, nesvarbu, kad ji neveikė, kol dar tiems darbuotojams buvo galima gauti poprastovines dviejų mėnesių išmokas, žmonės turėdami viltį, kad dar kaip nors išsisuks, atsigaus, jie kažkaip naujam atsiskaitymų lygyje sukosi. Bet jei jiems iš sąskaitų išims pinigus, nebebus iš ko suktis“, – sako S. Žilinskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prieš pandemiją pagrindiniai bankrotų bylų kėlėjai buvo „Sodra“ ir VMI, dabar – įmonių vadovai. 2020 m. pirmą pusmetį įmonės vadovai iškėlė 19 proc. bankroto bylų, o dabar – 32 proc. „Sodra“ atitinkamai 46 proc. ir 28 proc.

Pasak „Scorify“ verslo sprendimų vadovės Jurgos Tamašauskaitės, įvertinant, jog VMI ir „Sodra“ pagaliau įsijungs į bankroto inicijavimo procesus, tikėtina, kad įmonėms atsirado daugiau priežasčių peržvelgti savo veiklą.

Vertinant Registrų centro vykdomą aktyvesnį įmonių išregistravimo procesą, per trečią ketvirtį bankrutuojančių, likviduojamų, išregistruotų ar restruktūrizuojamų įmonių statusą Lietuvoje įgijo 6265 bendrovės, kai antrąjį ketvirtį jų buvo 2765.

„Tai rodo, kad įmonių būklių pokyčių procesas po truputį įsibėgėja“, – sako ji.

Ypač išaugo likviduojamų įmonių skaičius

Duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ parengta įmonių būklės apžvalga rodo, kad per rugsėjo mėn. itin išaugo likviduojamų įmonių skaičius – iki 800, o trečią ketvirtį tokių įmonių buvo tris kartus daugiau nei antrąjį ketvirtį.

Iš viso per šiuos metus likviduojamų įmonių statusą, t. y. pilnai nutraukiama ir užbaigiama juridinio asmens veikla tiek ir po bankroto procedūros, tiek ir po kitų įmonės savininkų veiksmų, pvz., perkeliant veiklą, imantis kitos veiklos, yra įgijusios beveik 4 tūkst. įmonių.

Daugiausiai jų paslaugų sektoriuje (826), socialinėje veikloje (571), mažmeninėje prekyboje (446) ir didmeninėje (369).

„Vertinant likviduojamos statusą įgijusias įmones, verta atkreipti dėmesį, kad didelė jų dalis nebuvo deklaravę savo veiklos sektoriaus. Todėl tikėtina, kad tai taip veiklos nepradėjusios arba veikusios labai trumpą laikotarpį įmonės“, – pažymi J. Tamašauskaitė.

Analitikai pastebi ir nuosekliai augantį bankrutuojančių statusą įgijusių įmonių skaičių – trečiąjį ketvirtį tokių buvo 198 ir, palyginti su antru ketvirčių, išaugo 8 proc. Bankrutuojančių įmonių, kurioms iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, šiemet fiksuojama beveik keturis kartus mažiau – 535 – nei likviduojamų įmonių.

Daugiausiai tarp bankrutuojančių įmonių – paslaugų sektorius (174), statybų (89), didmeninės prekybos (72), mažmeninės prekybos (53), pramonės ir transporto (po 47). 

Kaip sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė, nors bankrutuojančių statusą įgijusių įmonių skaičius kol kas nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau likviduojamų statusą įgyjančių įmonių skaičius per mėnesį jau visus šiuo metus gerokai viršija 2019 m. lygį, ir, panašu, kad turi tendenciją augti.

„Tikrąją įmonių būklės situaciją pamatysime, kai pasibaigs valstybės paramos programos, o „Sodra“ ir VMI vėl imsis griežtesnės įmonių mokestinės priežiūros. Iki pandemijos pagrindinės įmonių bankrotų iniciatorės buvo šios valstybės institucijos. Be to, Registrų centras jau keli mėnesiai vykdo intensyvius neveikiančių įmonių išregistravimą, taip išvalydamas domenų bazę“, – dėmesį atkreipia „Scorify“ atstovė.

Įmonių skolos po truputį mažėja

Rugpjūtį ir rugsėjį „Creditreform Lietuva“ analitikai fiksavo įmonių skolų „Sodrai“ rekordą. Dabar jos šiek tiek sumažėjusios ir išlieka stabilios. Bendra įmonių skola „Sodrai“ šiuo metu yra 176 mln. Eur, kai rugpjūtį siekė 218,9 mln. Eur, o rugsėjį – 221,5 mln. Eur.

„VMI tiksliai pasakė, kad prievartinio skolų išieškojimo iki spalio 31 d. nedarys, o „Sodra“ neinformavo. Po šio mėnesio 15 dienos matysime, kaip elgsis „Sodra“, – pažymi S. Žilinskas.

Didžiausių rizikų, anot jo, šiuo metu patiria smulkus ir vidutinis verslas, paslaugų

Smulkių ir vidutinių įmonių rizika reikšmingai sumažėjo

Anot „Scorify“ vadovės, išaugusią įmonių bankroto riziką gali rodyti keli elementai: mažėjančios metinės pajamos, įsiskolinimai, mažėjantis darbuotojų skaičius, mažėjantys atlyginimai, nepalankūs susijusių įmonių duomenys ir pan.

Pastebima, kad smulkių ir vidutinių įmonių rizikos lygis mažėja, o tarp didesnių įmonių nerimo ženklų rodo labiausiai pandemijos paveikti sektoriai.

„Matome, kad pandemijos metu didesnių įmonių rizika išaugo labiausiai pandemijos paveiktuose sektoriuose – maitinimo, turizmo, laisvalaikio, sveikatinimo sektoriuose“, – pastebi J. Tamašauskaitė.

Tačiau įmonių rizikos žemėlapis rodo, kad smulkių ir vidutinių įmonių (iki 30 mln. Eur apyvartos) rizikos lygis per metus itin sumažėjo: jeigu pernai beveik dešimtadalis tokių įmonių buvo vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios rizikos, tai šiais metais tokių įmonių sumažėjo iki 4 proc. Žemos ir žemiausios rizikos įmonių šiame segmente šiuo metu yra 76 proc., o pernai tokių buvo 68 proc.

„Nedidelių įmonių atsigavimas po pandemijos įgauna pagreitį, ir jeigu vyriausybės pandemijos valdymo įrankių dėžėje nėra numatytas veiklos ribojimas, tikėtina, kad sektorius ir toliau sėkmingai augs ir pritrauks papildomo finansavimo savo veiklai plėsti“, – vertina „Scorify“ atstovė.

Palyginimui, bendra Lietuvos verslo rizika šiuo metu yra didesnė nei smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių veikloje – bendrai šiuo metu aukšta ir aukščiausia verslo rizika yra priskiriama 12 proc. Lietuvos bendrovių. O žemos ir žemiausios rizikos bendrovių Lietuvoje yra 46 proc. – tai bent trečdaliu mažiau nei tokių įmonių yra tarp smulkaus ir vidutinio verslo.

Valstybės kontrolė skelbia, kad 2020–2021 m. valstybė per įvairias COVID-19 paramos priemones skyrė per 3,6 milijardo eurų, iš jų 3 mlrd. – išsaugoti verslo likvidumą. Paramos priemonėmis pasinaudojo per 58 tūkst. įmonių, iš jų 277-iose pradėtos ar vykdomos nemokumo procedūros. Bendra šių įmonių kreditinių įsipareigojimų valstybei suma (be subsidijų ir garantijų) – daugiau nei 39 mln. eurų.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/arteja-bankrotu-pikas-vieni-mato-katastrofa-kiti-sako-gelbeti-nereikia.d?id=88416193

Rodyti daugiau...

Valstybės kontrolė: 100 daugiausiai paramos gavusių įmonių teko 14,4% bendros paramos verslui

Suskleisti...

2020–2021 m. valstybė skyrė 3 mlrd. Eur paramos išsaugoti verslo likvidumą. Šiomis priemonėmis pasinaudojo per 58.000 įmonių, iš jų 277-iose pradėtos ar vykdomos nemokumo procedūros. 100 daugiausiai paramos gavusių įmonių teko 14,4% visos paramos verslui.

Iš penktosios Valstybės kontrolės parengtos COVID-19 pasekmių valdymo suvestinės matyti, kad didžiausią dalį paramos verslui – 37,8% sudarė subsidijos darbo užmokesčiui – prastovų metu ir po jų. 8,2% – subsidijos, skirtos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. Iš viso subsidijos sudarė 49% visos verslui skirtos paramos, mokestinė pagalba – 27%, paskolos – 16%, garantijos – 8%.

Valstybės kontrolė skelbia ir 100 įmonių, kurios gavo daugiausiai paramos lėšų, sąrašą. Šios 100 bendrovių gavo 14,4% bendros paramos verslui dalį.

Daugiausiai subsidijų suteikta UAB „Amber Food“, UAB „Delano“, „PKC Group Lithuania“.

Daugiausiai paramos paskolų forma suteikta AB „Novaturas“, UAB „Citybee Solutions“ ir UAB „Enerstena“.

Daugiausiai garantijų suteikta kooperatyvui „Agroaves Group“, „Novaturui“, UAB „Ermitažas“.

Daugiausiai mokesčių atidėta UAB „Autobrava“, UAB „FL Technics“, UAB „Amber Distribution Lithuania“.

Bankrotų šuolis – rudens pabaigoje

Kaip nurodo Valstybės kontrolė, iš 58.000 įmonių, kurios pasinaudojo valstybės paramos priemonėmis, 277-iose pradėtos nemokumo procedūros: 226-iose – bankroto, 51- oje – restruktūrizavimo. Bendra šių įmonių kreditinių įsipareigojimų valstybei suma – be subsidijų ir garantijų – daugiau nei 39 mln. Eur.

Auditoriai atkreipia dėmesį, kad šiemet pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu, fiksuojama 26,6% mažiau juridinių asmenų bankrotų – daugiausia logistikos, NT ir kultūros srityse.

„Tačiau itin žemai bankrotų statistikai įtakos turėjo ir pandemijos metu priimtas teisinis reguliavimas, užtikrinęs galimybę karantino metu ir 3 mėnesius po jo sunkumus patiriančioms įmonėms nepradėti bankroto“, — nurodoma Valstybės kontrolės pranešime.

Nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad karantinas Lietuvoje atšauktas prieš tris mėnesius, rudens pabaigoje tikėtinas bankrotų šuolis.

Šaltinis: https://www.vz.lt/smulkusis-verslas/2021/09/29/valstybes-kontrole-100-daugiausiai-paramos-gavsusiu-imoniu-teko-144-bendros-paramos-verslui

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Rodyti daugiau...