Egidijus Langys. Po pandemijos gresia bankrotas? Advokato patarimai įmonės vadovui

Suskleisti...

Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaičius išaugs, nes ne visos bendrovės sugebės atkurti savo gyvybingumą.

Nors nemokumo sąvoka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra labai formali ir jos išplėtimas kelia gana daug rizikų, teismai dėmesį skiria nemokumo vertinimo kriterijų visumai. Vertinamas bendrovės likvidumas, balanso duomenys ir naujas „gyvybingumo“ požymis.

Likvidumo ir balanso testai – kiekybiniai

Bendrovės su nemokumo situacija dažniausiai susiduria, kai fiksuoja apyvartinių lėšų trūkumą – vėluoja finansuoti einamąją veiklą, vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, mokėti darbo užmokestį ir kt. Tai ir yra likvidumo testas – vertinama, kiek įmonė yra pajėgi veikti ir vykdyti įsipareigojimus.

Iki 2020 metų balanso testas buvo pagrindinis kriterijus vertinant bendrovės mokumą. Jis atskleidžia, koks yra įmonės įsipareigojimų ir turimo turto santykis (kiek įsipareigojimai viršija turtą). Anksčiau šis testas buvo taikomas pradelstiems įsipareigojimas, o šiandien vertinami visi įsipareigojimai.

Gyvybingumas – tai galimybė įmonei po pandemijos „atsistoti ant kojų“

Naujas požymis nemokumo sektoriuje – bendrovės gyvybingumas, kuris atskleidžia, kiek įmonė yra pajėgi vykdyti veiklą ir generuoti pelną. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra atskleidęs vertinamuosius gyvybingumo kriterijus: (a) kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas; (b) kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo; (c) kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams; (d) kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan.

Jei įmonė veiklos nevykdo arba numatoma veikla akivaizdžiai neleis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejones dėl įmonės gyvybingumo. Todėl formuojama praktika, kad esant nors menkiausiai galimybei, jei įmonė ateityje gali veikti, teismas bankroto bylos nekelia. Tiesa, tokiu atveju gali būti keliama restruktūrizavimo byla.

Kada po karantino vadovas jau vėluos?

Bankrotas – kraštutinė priemonė. Gali būti, kad pakanka restruktūrizuoti arba derėtis su kreditoriais dėl piniginių prievolių išdėstymo. Visada išliks rizika, kad vadovas nemokumo procesą pradės per anksti. Taip gali nutikti įvertinus tik formalius kriterijus, neturint patirties ar praktikos, vadovaujantis blogąja praktika ar pavyzdžiais, betarpiškai pasitikint savo ar kolegų patarimais, kurie neva „praėjo“ tą patį. Tačiau tokia situacija ne tik įtrauks bendrovę į teisminius ginčus.

Nepradėjus nemokumo proceso gali būti daroma žala bendrovės dalykinei reputacijai, nukentėti santykiai su verslo partneriais, bendrovė gali pateikti į nepatikimų bendrovių sąrašą – nepriklausomai nuo to, ar įmonė yra moki ir vadovas suklydo dėl bendrovės nemokumo.

Kitas kraštutinumas – kai vadovai pervertina savo galimybes ir mano, kad tam tikros aplinkybės bendrovės gyvybingumui įtakos neturės, kad jis deda daug pastangų, bendrovė sunkiai, bet vis dar veiklą vykdo, ir pavėluoja kreiptis į teismą. Jeigu vadovo pastangos buvo nereikšmingos ir įmonei nepavyko tęsti veiklos, vadovo lauks rimtos pasekmės.

Atsakomybė tenka vadovui

Įmonei tapus nemokia įmonės vadovas privalo nedelsiant informuoti akcininkus apie nemokumą, siūlyti spręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo, taip pat nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Matydamas didėjančius nuostolius vadovas negali jų dar labiau didinti ir nepagrįstai delsti tikėdamasis situacijos pagerėjimo. Jei vadovas neįvykdo šios pareigos, jam gresia atsakomybė ir pasekmės: ir žalos atlyginimas, ir teisės eiti vadovaujančias pareigas ar dirbti valdybose (ir viešojo, ir privataus sektoriaus bendrovėse) apribojimas nuo 1 iki 5 metų.

Pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai bankroto administratorius galės reikalauti tokios žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kadangi jo pareiga yra prižiūrėti, kad būtų iškelta bankroto byla ir užkirstas kelias dar didesniems nuostoliams.

Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika yra negailestinga vadovo įdėtoms pastangoms gelbstint ar bandant „įpūsti gyvybingumo“ įmonei. Suprantama, kad vadovas stengiasi, deda pastangas, tačiau bendrovei pasiekus nemokumo slenkstį privalu atlikti tai, kas būtina –inicijuoti nemokumo procesą, informuoti dalyvius.

Neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų

Bendrovei tapus nemokia ar susidūrus su finansiniais sunkumais, neskubėkite keisti vadovo ar perleisti akcijų. Tai ne tik nepadeda išvengti atsakomybės, priešingai – padidina riziką.

Kai vienai bendrovei iškeliama bankroto byla, o naujai įsteigta bendrovė tęsia tokią pačią veiklą, perima sutartis su klientais, samdo tuos pačius darbuotojus, pasitelkia tuos pačius tiekėjus – tai gali būti laikoma tyčinio bankroto požymiais, galinčiais virsti ir civiline, ir baudžiamąja atsakomybe.

Bankrotas ne teismo tvarka – mažiau skausmingas procesas

Bankrotas yra nemalonus procesas. Vadovas netenka įgaliojimų, o jo kurtas veiklos rezultatas perduodamas nemokumo administratoriui. Pastarasis vertina bendrovės sandorius, ginčija tuos, kurie galimai pažeidė bendrovės interesus, taip pat turi teisę reikalauti nuostolių (žalos) atlyginimo iš vadovo ar akcininkų. Negana to, visuomet yra rizika, kad nemokumo administratorius kreipsis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Tačiau bankroto procesas gali vykti ir ne teismo tvarka. Teismo kompetencijai priskiriamus klausimus tokiu atveju sprendžia ir nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Šis kelias yra pigesnis, nei procesas teisme. Kartu tai lankstesnis ir kreditoriams bei bendrovėms labiau priimtinas kelias. Be to, kreditoriams pritarus, bankroto procedūrą, laikui bėgant, gali pakeisti ir restruktūrizavimas.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/egidijus-langys-po-pandemijos-gresia-bankrotas-advokato-patarimai-imones-vadovui.d?id=87399675

Rodyti daugiau...

N.Vyšniauskas: kalbos apie infliaciją ir žaliavų kainų karuselė – signalai Europos verslui neatsipalaiduoti?

Suskleisti...

JAV, vertinant ekonominio ciklo perspektyvą, atrodo gerokai palankesnėje situacijoje nei Europa, tačiau su geresniais ekonominiais rodikliais atsiranda nauji iššūkiai – jau imama kalbėti apie realią infliacijos grėsmę ir palūkanų didinimą, kas turės įtakos ne tik valstybės ekonomikos gaivinimui, bet ir JAV dolerio kursui. Tuo tarpu už išsivysčiusio pasaulio ribų fiksuojami verslo nemokumo rekordai bei toliau išlieka svyruojančių žaliavų kainų tendencijos, grasinančios globalios ekonomikos atsigavimui. Panašu, kad užtikrinto ekonominio stabilumo Europoje ateinančiais metais tikėtis neverta, o tai rodo ne tik pastarieji veiksniai, bet ir besitęsiantys suvaržymai ir lėtai įgyvendinimas ES atsigavimo planas.

ES kursto atsigavimą, bet džiaugtis anksti

„Reuters“ duomenimis, Europos Sąjunga jau pradeda savo 750 mlrd. eurų (917 mlrd. JAV dolerių) ekonominio stabilumo atkūrimo paketo dalybas su pradine 10 mlrd. eurų vertės obligacijų emisija. Prancūzijos Europos reikalų ministro Clemento Beaune'o teigimu, Europos Komisija, pasikviesdama didžiuosius Europos ir tarptautinius bankus, emisijų leidybą pradės nuo birželio 1-osios.

Nors šis žingsnis šiandien laikomas pagrindiniu ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos pinigų šaltiniu, pirmosios emisijos suma – palyginus tik lašas jūroje viso 750 mlrd. programos portfelio atžvilgiu, tačiau tikima, jog dar šiais metais į Europos rinką, siekiant prikelti valstybių narių ekonomikas, bus įnešta daugiau nei 100 mlrd. eurų.

Balandį paliesta tema dėl Didžiojo septyneto (G7) inicijuoto minimalaus pelno mokesčio tarifo kėlimo išlieka aktuali ir toliau. Šiuo metu pastaroji iniciatyva ES viduje vis dar pakibusi ore – priešiškiausia jai išlieka mažų mokesčių politiką taikanti Airija, su mokesčio didinimu sutinka, tačiau jo įgyvendinimui reiklūs bus ir Nyderlandai.

Infliacijos rizika grasina ekonomikos skatinimo priemonėms

JAV ekonomikos gaivinimo atžvilgiu vis dar išlieka Europos priešaky, tačiau ryškėja galimi iššūkiai jos tolesniam augimui – valstybėje jau pradedama kalbėti apie infliaciją ir ypač didelio fiskalinio stimulo padarinius.

Kyla rizika, jog siekiant suvaldyti augančią infliaciją, teks mažinti monetarinį ir fiskalinį gelbėjimo ratą. Pagal blogiausią scenarijų, tai gali įvykti JAV ekonomikai dar pilnai neatsigavus. Toks žingsnis turėtų didelės įtakos ir Europai – tiek verslo paklausos atžvilgiu, tiek euro ir dolerio kurso santykiui, kuomet JAV kursas gali smarkiai sustiprėti, taip atsiliepdamas ir Europos eksporto paklausai.

„Reuters“ informuoja, kad centrinio banko valdyboje iškilo mintis, kad JAV ekonominis stimulas piliečiams – per dosnus ir reikalauja pokyčių. Valstijose dirbančiųjų šiandien skaičiuojama 8,5 mln. mažiau nei prieš pandemiją, tad darbo rinka stagnuoja. Panašu, kad tam įtakos turi ne tik tai, kad daugelis gyventojų išėjo į pensiją, lieka namuose rūpintis šeimos nariais, nerimaudami dėl jų ir savo sveikatos, bet ir kita paskata – net 300 JAV dolerių siekianti papildoma nedarbingumo pašalpa kas savaitę.

Tuo tarpu Europoje, kur ekonominio atsigavimo ir suvaržymų atlaisvinimo greitu metu tikėtis neverta, infliacija pasiekė tikslinį 2 proc. lygį. Tačiau tikėtina, jog tai netaps dideliu galvos skausmu Europos centriniam bankui, jau pripratusiam prie žemesnio už dabartinį infliacijos lygio.

Iš esmės, atlaisvinant ekonomiką ir nekeičiant palūkanų normų bei monetarinės politikos, toks Europos infliacijos rodiklis turėtų silpninti eurą kitų valiutų atžvilgiu ir padėti verslams, eksportuojantiems už euro zonos ribų, bei organiškai skatinti investicijas ir stimuliuoti ekonomiką. Kita vertus, tai gali dar labiau branginti importuojamas prekes ir žaliavas, kurių kainos šiuo metu ir taip auga dėl žaliavų stygiaus ir logistikos sutrikimų.

Kainų stabilumo nenusimato

Nusikeliant į Aziją, „Bloomberg“ skelbia, kad Kinijos sostinė ekonomikos po pandemijos atgaivinimui didino kreditus ir valstybės remiamą statybų imtį, taip pasisavindama ir didžiąją dalį planetos žaliavų. Didžiausia pasaulio vartotoja per pirmąjį šių metų ketvirtį išleido 150 mlrd. JAV dolerių vien naftai, geležies ir vario rūdai – pakilus pastarųjų paklausai ir kainoms, tai reiškia, kad žaliavoms išleista 36 mlrd. JAV dolerių arba beveik 32 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Žaliavų kainoms didėjant iki rekordinių aukštumų ir Kinijos vyriausybei bandant švelninti situaciją, suvaldyti spekuliacijas bei skatinti rinkas, įnešta kiek pozityvo į gamybos sektorių – smuktelėjo geležies kainos, nors visų kitų metalų šoktelėjo 2-7 proc. Tuo pat metu Pekinas ruošiasi ir toliau auginti šalies naftos perdirbimo ir vario lydymo pramonę, tad šių sektorių gamybai skirtų medžiagų poreikis, kad ir lėčiau, bet, tikėtina, ir toliau augs.

Visą gegužę ženkliai kito ir kitų, ne metalo, žaliavų kainos – vien „Brent“ nafta perkopė 70 JAV dolerių už barelį, kas išaugins ir taip didelius transporto kaštus. Prognozuojama, kad tokie žaliavų kainų šuoliai išliks ir toliau, todėl verslams verta pagalvoti apie apsidraudimo sandorius – šiandien tai ypatingai svarbu tiek Europos, tiek vietinėms Lietuvos pramonės, statybų bei transporto bendrovėms, kurių pelningumui įtakos turi nuolatiniai žaliavoms skiriami kaštai.

Ekonomika „valosi“

Be problematikos žaliavų segmente, kreditų reitingų agentūra „Moody’s“ pranešė, jog besivystančių šalių įmonių nemokumai pasiekė rekordinius lygius. Globali rinka, tikėtina, galiausiai „apsivalys“ nuo nemokių jos dalyvių, todėl verslams vertėtų įsivertinti esamus ir galimus ryšius su trečiųjų šalių partneriais, siekiant išvengti „grandininių reakcijų“.

Taip pat dar balandį pastebėta, kad nemokumai šoktelėjo ir išsivysčiusiose šalyse. Nepaisant to, „Moody’s“ prognozuoja, jog, vertinant augančius pasaulio valstybių ekonomikų rodiklius, ši statistika turėtų kisti į gerąją pusę. Vis tik svarbu nepamiršti, jog teigiamus pokyčius lemia valstybių verslui skiriama parama, taigi ne veltui pasaulio ekonomikos varikliais ir toliau išlieka pasaulio milžinės – JAV ir Kinija.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/n-vysniauskas-kalbos-apie-infliacija-ir-zaliavu-kainu-karusele-signalai-europos-verslui-neatsipalaiduoti-662-1515280

123RF.com nuotr./Nafta

Rodyti daugiau...

Paulius Morkūnas: baigiantis valstybės pagalbai paaiškės, kiek rimta verslo zombių problema

Suskleisti...

Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių. Tai galėtų nulemti verslo bankrotų pagausėjimą, dėl kurio padidėtų nedarbo lygis. Taigi, sunkumų kiltų ir kai kuriems susijusiems verslams bei gyventojams vykdant finansinius įsipareigojimus.

Dėl COVID-19 įvestų ribojimų labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių prastėjanti finansinė padėtis lemia didesnę jų kredito riziką. Jei ji realizuotųsi, tai turėtų neigiamų pasekmių ne tik įsiskolinusioms įmonėms ir gyventojams, bet ir visai finansų sistemai. Nors bendrai šalyje įmonių padėtis ir toliau yra gana stabili, vis dėlto pandemijos pasekmių poveikis ekonominėms veikloms yra labai netolygus. Pavyzdžiui, pajamų ir pelningų įmonių dalies rodikliai indikuoja, kad su veiklos iššūkiais daugiausia susidūrė paslaugas teikiančių veiklų įmonės. Pasibaigus valstybės pagalbos priemonėms, dalis įmonių, kurių bankrotai nusikėlė, arba tos, kurios buvo paveiktos labiausiai ir joms nepavyko arba dėl veiklos specifikos negalėjo prisitaikyti prie pasikeitusių rinkos sąlygų, gali neatkurti savo veiklos, bankrutuoti arba tapti nemokios ir virsti vadinamosiomis įmonėmis zombėmis, t. y. dėl lėšų trūkumo nepajėgti vykdyti savo turimų įsipareigojimų. Tai atitinkamai lemtų nedarbo lygio augimą, įsipareigojimų kitoms įmonėms nevykdymą ir finansų rinkos dalyvių nuostolius.

Nors šiuo metu nukentėjusių įmonių tiesioginis poveikis finansų sistemai yra palyginti ribotas, poveikį paaštrinti galėtų staigus valstybės pagalbos nutraukimas. Bendra neveiksnių paskolų dalis bankuose reikšmingai neišaugo, nors yra pastebimas šiek tiek padidėjęs vartojimo bei tam tikrų įmonių, ypač veikiančių labiau karantino pažeidžiamuose sektoriuose, neveiksnių paskolų lygis. Vis dėlto tikimasi, kad pandemijos poveikio mastas atsiskleis artimiausiais metais, nes būtent tuomet pasimatys vadinamųjų įmonių zombių skaičius.

Remiantis Europos Centrinio Banko skaičiavimais, vien iki pandemijos euro zonoje galėjo būti vidutiniškai šiek tiek daugiau nei 3 proc. tokių įmonių. Šio tipo įmonės gali kelti įtampą ekonomikai ir finansiniam stabilumui, jeigu jų skaičius staiga sparčiai paaugtų, pavyzdžiui, dėl netikėto neigiamo ekonominio šoko, silpnesnio, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimo arba nesubalansuoto ir staigaus valstybės pagalbos priemonių nutraukimo. Tačiau suteikiama pagalba, siekiant atkurti veiklą, yra itin svarbi toms įmonėms, kurios pandemijos metu nukentėjo labiausiai, bet vis dar turi potencialo išsikapstyti. Pavyzdžiui, naujausiais balandžio mėn. duomenimis, subsidijas už prastovas dar gavo daugiau nei 5 tūkst. įmonių, o prastovose buvo beveik 20 tūkst. darbuotojų. Todėl svarbu, kad labiausiai nukentėjusiam, bet potencialo turinčiam verslui pagalbos sustabdymas būtų tolygus ir subalansuotas.

Išaugęs įmonių bankrotų skaičius galėtų padidinti skolos finansų įstaigoms ir kitoms įmonėms nuostolius. 2020 m. buvo perpus, arba 833, mažiau pradėtų įmonių bankroto procesų nei 2019 m. Dar daugiau susitraukęs bankrotų skaičius matomas ir 2021 m. Mažesniam bankrotų skaičiui paaiškinti gali būti bent keletas svarbių priežasčių. Pirmiausia, bankrotų sumažėjimą lėmė tai, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo gali būti netaikoma karantino metu ir 3 mėn. po karantino. Antra, valstybės pagalbos priemonės, ypač subsidijos po prastovų, mokesčių atidėjimai ir lengvatinės paskolos, reikšmingai prisidėjo prie verslo likvidumo palaikymo.

Tai neabejotinai prisidėjo prie bankrotų skaičiaus sumažėjimo, tačiau vis dar yra didelis neapibrėžtumas dėl bankrotų, kurie kol kas yra atidedami ateičiai, skaičiaus. Jei šis skaičius padidėtų, kiltų rizika kai kurių įmonių įsipareigojimų tvarumui. Pavyzdžiui, būtų paveikta dalis labiausiai nukentėjusių ekonominių veiklų, tokių kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, administracinės ir aptarnavimo, švietimo, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo, įsiskolinimų. Šių veiklų įmonių paskolų dalis sudaro apie 10 proc. viso įmonių paskolų portfelio, o įsiskolinimas prekybos kreditais ar paskolomis kitoms įmonėms gali siekti maždaug ketvirtadalį visų šių veiklų įsipareigojimų.

Dėl suprastėjusios įmonių finansinės padėties galimi įmonių bankrotai ateityje gali padidinti ir namų ūkių kredito riziką. Remiantis duomenimis, beveik dešimtadalis paskolų vertės tenka gyventojams, pagrindines pajamas gaunantiems iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos, t. y. veiklų, kuriose nedarbo lygis karantino metu augo sparčiausiai. Kitas dešimtadalis paskolų vertės tenka veiklų grupei, apimančiai ir dalį kitų paveiktų sektorių – švietimo bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą. Bendrai šių paskolų vertė siekia truputį daugiau nei 1,7 mlrd. Eur, todėl reikšmingai išaugęs nedarbo lygis šiuose sektoriuose galėtų neigiamai paveikti šių paskolų gavėjų galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.

Įsipareigojimų neįvykdymo riziką mažina sparčiai atsigaunanti ekonomika, per pandemiją reikšmingai išaugusios santaupos ir palyginti nedidelis Lietuvos įmonių ir namų ūkių įsiskolinimo lygis. Pernai šiek tiek sulėtėjusi, Lietuvos ekonomika šiemet toliau demonstruoja atsparumą. Prie to prisidėjo ir mūsų ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, su kelionėmis susijusios veiklos, kaip turizmo, nuomos paslaugų, oro transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, iki pandemijos Lietuvoje sukurdavo daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kai kuriose Pietų Europos šalyse – apie 8 proc.

Be to, toliau augančios gyventojų pajamos, didėjanti vidaus paklausa ir apsukas didinantis atvirasis sektorius sudaro palankias sąlygas verslui augti, o tai kartu mažina vadinamosios zombifikacijos tikimybę. Lietuvos privatusis ne finansų sektorius taip pat yra vienas mažiausiai įsiskolinusių Europos Sąjungoje, o tai lemia mažesnį galimą kredito rizikos materializacijos mastą ir poveikį ekonomikai. Dar daugiau – dalis įmonių ir gyventojų, kurių finansinė padėtis nebuvo neigiamai paveikta dėl pandemijos įvestų suvaržymų, sukaupė reikšmingus santaupų rezervus. Balandžio mėn. duomenimis, privačiojo ne finansų sektoriaus indėliai kredito įstaigose buvo beveik ketvirtadaliu didesni nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus: gyventojų indėliai išaugo 3,1 mlrd., o ne finansų įmonių – 2,4 mlrd. ir kartu perkopė 28 mlrd. Eur. Tam sąlygas sudarė įvairūs veiksniai: daugumoje veiklų ir toliau sparčiai kilęs darbo užmokestis, suvaržytos galimybės naudotis kai kuriomis paslaugomis, dalies verslo susilaikymas nuo investicijų, valstybės finansinės pagalbos įliejimas į ekonomiką ir kiti.

Siekiant sušvelninti COVID-19 protrūkio pasekmes ekonomikai, dalį įmonių kredito rizikos prisiėmė valstybė. Lietuvos vykdyta anticiklinė fiskalinė politika, teikiant finansinę pagalbą verslui ir gyventojams, gerokai padidino valdžios sektoriaus balanso deficitą ir skolą. Lietuvos valdžios sektoriaus skola pernai padidėjo daugiau nei 10 proc. punktų, o šiemet skolos lygis turėtų viršyti 50 proc. BVP. Prie skolos santykio augimo daugiausia prisidėjo valstybės pagalba verslui, kuri įvairiomis formomis siekė apie 2,5 mlrd. Eur. Valstybės pagalbos priemonės padeda užkardyti įmonių likvidumo ir mokumo riziką, kuri materializavimosi atveju galėtų persiduoti gyventojams ir kreditoriams.

Vis dėlto tiek kovoje su COVID-19 pandemijos pasekmėmis, tiek susiduriant su iššūkiais ateityje, svarbu ne tik fiskalines pagalbos priemones skirstyti tikslingai, bet ir turėti aiškią skolos stabilizavimo strategiją ir, pandemijai pasibaigus, tvirtai jos laikytis. Kitu atveju užsitęsęs valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio augimas gali kelti skolos tvarumo klausimų. O verslo bankrotų skaičiaus ūgtelėjimas taip pat būtų išbandymas Lietuvos nemokumo naujosios sąrangos efektyvumui. Tokiu atveju, tikėtina, atsiskleistų egzistuojančios šios sąrangos problemos, o tai sudarytų galimybę ją dar labiau patobulinti.

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/paulius-morkunas-baigiantis-valstybes-pagalbai-paaiskes-kiek-rimta-verslo-zombiu-problema-662-1514180

123rf.com nuotr/Pinigai

Rodyti daugiau...