Europiečių laukia brangesnė vasara, kainoms išbandant centrinių bankų apsisprendimą

Suskleisti...

Europiečių laukia brangesnė vasara, kuri išbandys centrinių bankininkų apsisprendimą dėl skatinimo priemonių programos, tuo metu, kai vėluojantis regiono atsigavimas kursto paklausos augimą.

Įvairių didmiesčių, nuo Frankfurto iki Varšuvos, pareigūnai susiduria su dilema: ar spartėjanti infliacija užtruks pakankami ilgai, kad pakoreguotų ilgalaikius bendrovių ir namų ūkių lūkesčius. Jei taip, tai gali sukurti savaiminį ciklą, kai aukštesnės kainos skatina didesnius užmokesčio reikalavimus nepaisant augančio nedarbo, kas, savo ruožtu, kursto dar didesnį kainų šuolį.

Kainų spaudimas gali taip pat padrąsinti tuos centrinius bankininkus, kurie mano, kad politika yra pernelyg švelni ilgą laiką, surengti galimai dramatiškus palūkanų normų nustatymo posėdžius dar šiais metais. Nors oficialiai laikomasi linijos, esą infliacijos šuolis bus laikinas, naujausi duomenys yra dingstis tiems, kurie nerimauja dėl savo klaidingų apskaičiavimų rizikų.

„Visi cikliniai ir struktūriniai veiksniai susideda ir byloja apie galimą tendencijos pasikeitimą“, – sakė Gertruda Traud, vyriausioji komercinės bankininkystės įmonės „Helaba“ ekonomistė iš Frankfurto. – Vos tik Vokietijoje infliacija pasieks 3 proc., profsąjungos pakels balsą: „O kaip darbininkai?“

Antradienį paskelbtos ataskaitos akivaizdžiai liudija apie spartesnę infliacijos perspektyvą, gamykloms keliant kainas sparčiausiais tempais per beveik du dešimtmečius dėl augančių sąnaudų ir mažėjančių atsargų.

Visa tai atsiliepia pirkėjams. Vartotojų kainų augimas euro zonoje pasiekė 2 proc. – formaliai viršydamas Europos centrinio banko (ECB) užsibrėžtą tikslą, – pirmą kartą nuo 2018 metų. Lenkijoje šis rodiklis buvo dvigubai didesnis. Anot „Bundesbank“, infliacija šiais metais gali pasiekti 4 procentus.

4,8 proc. rodiklis Lenkijoje, kuri nepriklauso euro zonai, išryškina didėjančias rizikas. Tenykštė valdžia nerimauja, kad bus pasiektas 5 proc. „lūžio taškas“, teigė šaltiniai, susipažinę su šalies centrinio banko ir vyriausybės pareigūnų nuomone.

Nėra daug ženklų, rodančių, kad sunkumai, susiję su pasauliniu tiekimu, slūgsta. Azijos gamintojai, daugumos pasaulio šalių komponentų gamintojai sulėtino veiklą gegužę, nes vis dar kovoja su viruso židiniais. Keletas Tailando gamyklų laikinai yra uždarytos, kol bus pristabdyti protrūkiai. Taivanas pranešė apie rekordinį savaitinį mirčių nuo viruso skaičių, o Malaizija ką tik įvedė dviejų savaičių nacionalinį karantiną.

Europoje, kaip ir kitur, padažnėję nemokumo atvejai, kai fiskalinė parama bendrovėms atšaukiama, gali apsunkinti problemas dėl tiekimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šią savaitę pranešė, kad nors pasaulinis kainų spaudimas turėtų iki metų pabaigos susilpnėti, esama „didelių rizikų“ ilgesniu laikotarpiu.

„ECB personalo birželio mėnesio prognozės vargu ar leis tikėtis ko nors, kas užkirstų kelią dar vienam aktyvesnių pirkimų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ketvirčiui. Kovo mėnesį jie numatė, kad bazinė infliacija prognozuojamu laikotarpiu bus daug mažesnė, nei buvo sutarta pasiekti.“ – sako Davidas Powellas ir Maeva Cousin.

Nepaisant neregėto šuolio Lenkijoje, tenykštis centrinis bankas pripažįsta, kad spartus vartotojų kainų augimas yra trumpalaikis. Kol kas jis nusiteikęs nesekti pavyzdžiu savo regioninių kaimynių, tokių kaip Vengrija ir Čekija, perspėjančių apie neišvengiamą palūkanų normų didinimą.

Islandijos centrinis bankas gegužę tapo pirmuoju banku Vakarų Europoje nuo pandemijos pradžios, kuris sugriežtino pinigų politiką, padidindamas palūkanų normas. Norvegijos centrinis bankas taip pat perspėjo apie ketinimus pradėti griežtinti politiką.

ECB, kurio užduotį apsunkina iki šiol didžiausios regiono valiutos zonos valdymas – su skirtingomis augimo perspektyvomis skirtingose narėse, – pareigūnai primygtiniai tvirtina, kad tiekimo trūkumas bus pašalintas, o metiniai kainų pokyčiai neatsispindės nominalioje duomenų statistikoje.

Rinkos dėsniais grindžiamos priemonės rodo, kad kainų augimas euro zonoje artimiausiais metais bus mažesnis nei tikslinis vidurkis.

Tualetinis popierius

Svarbus varomasis veiksnys, palyginti su praėjusiais metais, yra energijos sąnaudos, nes kainos smuko užsivėrus kelionių sektoriui 2020 metais.

Euro zonos bazinės infliacijos rodiklis, išskyrus energijos išteklius, maistą ir tabaką, buvo daug silpnesnis ir siekė 0,9 procento.

„Aš labai labai nustebčiau, jeigu Europoje kainų didėjimas įgautų platų mastą, – sakė Paulas Donovanas, „UBS Global Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas. – Ar centriniai bankai turėtų griežtinti politiką dėl to, kad tualetinio popieriaus kainos staiga pašoko? Ne, žinoma, ne.“

Tačiau nuolatinis centrinių bankininkų rūpestis yra infliacijos lūkesčių „atlaisvinimas“. Tokiu atveju jie būtų priversti svarstyti galimybę griežtinti pinigų politiką – nelengvas sprendimas, kai nedarbas viršija ikipandeminį lygį, o smarkiai įsiskolinusios vyriausybės yra priklausomos nuo žemų skolinimosi kainų.

Alternatyva galėtų būtų tokia: leisti infliacijai kurį laiką įkaisti. Toks žingsnis tikriausiai būtų veiksmingas po daugelio metų pernelyg lėto kainų augimo, tačiau yra rizikų, jog gali pasikartoti 1960 metų strategija, kurios atomazga po dešimtmečio buvo išties liūdna.

„Dabar ne metas nerimauti dėl infliacijos, nors mes niekada neturėtume jos pamiršti“, – „Bloomberg Television“ šią savaitę sakė kadenciją baigiantis EBPO vadovas Angelis Gurria.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/bloomberg/europieciu-laukia-brangesne-vasara-kainoms-isbandant-centriniu-banku-apsisprendima.d?id=87364217

Nuotr.: Europos Centrinis Bankas © Reuters / Scanpix

Rodyti daugiau...

Kainų pokyčiai verslą gali įsukti į bankrotų bangą: nepasiseks įmonėms, priėmusioms vieną blogą sprendimą

Suskleisti...

Kol dėl sparčiai kylančių žaliavų kainų verslas valdžios prašo imtis politinių sprendimų, ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad dėl nenumatytų žaliavų kainų rizikų kaltos pačios įmonės. Pasak jo, įmonės pačios rinkoje žaidė žaidimus manydamos, kad po metų žaliavos kainuos pigiau, o šiandien dėl to labai skaudžiai pralošė. „Matysime bankrotus, bet bankrutuos tos įmonės, kurios buvo finansiškai neraštingos“, – atvirai sako jis.

Susiduria su rimtomis problemomis

Ekonomistas Marius Dubnikovas laidoje „Delfi tema“ aiškino, kad bendrai žaliavos brangti pradėjo praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, paaiškėjus, kad pandemija nesustabdė pasaulio pramonės.

„Lygiagrečiai buvo spausdinami pinigai, jų kiekis lėmė, kad tiek statybos, tiek visi pramonės vystymo objektai, jie spartėja. Tai šioje vietoje mes matėme, kad kainos stipriai augo ir žaliavų kainos labai stipriai šoktelėjo į priekį.

Tai, kas vyksta šiandien, sakyčiau, yra gera situacija nepaisant to, kad žaliavos labai stipriai pabrango. Šioje vietoje ekonomika užsikūrė į tokį pagreitį, kurio nematėme nuo 2016-2017 metų“, – kalbėjo jis.

Kaip teigė, 2016-aisiais ekonomika jau buvo pradėjusi judėti link stagnacijos, atsirado kalbų apie krizę, o pandemija ją pavertė labai trumpa ir pažadino ekonominį augimą.

„Tokio jo mes nebuvome matę paskutinius 15-20 metų“, – pridūrė ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas taip pozityviai apie esamą situaciją nekalbėjo.

Anot jo, žaliavų kainų problema, kurią šiandien išgyvena verslas ir visuomenė, yra unikali ir neturinti precendento.

„Lietuvai, kaip mažai ekonomikai, metalo, naftos produktų, įvairių komponentų įtaka yra tikrai didžiulė. Tikslių duomenų nėra, bet manoma, kad apie 75 proc. ekonomikos priklauso nuo įvežtinių žaliavų“, – sakė jis ir kalbėjo, kad su didžiausiais sunkumais šiandien susiduria statybų sektorius bei pramonė, kuri užsiima kontraktine gamyba ir turi ilgesnio termino projektus.

„Tai šios įmonės papuolė į žaliavų žirkles ir pasirašiusios kontraktus vienomis kainomis, eigoje planavo šias žaliavas pasipildyti, nes ne viską yra įmanoma iškart susikontraktuoti, o susidūrė su žaliavų kainų augimu ir nebegali kokybiškai, o kartais ir egzistenciškai tų sutarčių įgyvendinti. Iškilo reali masinių bankrotų grėsmė statybų sektoriuje ir skirtingos valstybės pradėjo skirtingai šią situaciją spręsti“, – sakė M. Gudas.

Kaltos pačios įmonės?

M. Dubnikovo nuomone, šiandien su rizikomis susiduriančios įmonės turėtų pačios prisiimti atsakomybę ir kalbėti apie reikiamu laiku nepriimtus teisingus sprendimus.

„Įmonės nesamdė finansų direktorių, finansų analitikų, kurie analizuotų situaciją ir įmonės, ypatingai pramonės, papuolė į situaciją, kai žaliavų neužsipirko.

Tai yra labai paprastas projektų valdymo principas, tai -sprendimas, ar gavus projektą žaliavas užsisakyti iškart, ar žaliavas užsisakinėti tada, kada projektas yra užsakomas“, – aiškino ekonomistas.

Jis teigė labai gerai atsimenantis prieš metus laiko gautą vienos didesnių įmonių vadovo skambutį.

„Klausė, ar užsisakyti plieną, kuris bus reikalingas po metų.

Mes apie tai kalbėjome labai atvirai ir priėjome išvados, kad plieną reikia užsisakyti dabar, nes pandemijai judant į pabaigą mes matysime ekonominį sprogimą, kuris ir įvyko.

Iš tiesų, labai keista klausytis, kai įmonės verkia dėl to, kad esant ekonominiui augimui, kuris šiandien yra labai stiprus, nepavyksta vykdyti projektų. Tai yra įmonės, kurios nesugebėjo užsisakyti žaliavų, kurios bandė rizikuoti ir žaisti ant to, kad po metų žaliavos kainuos pigiau, ir jos pralošė.

Tos, kurios turėjo pakankamai stiprius finansų analitikus ir finansų direktorius, jos užsisakė ir turime įmones, kurios šito neanalizavo. Manau, kad tai, kas šiandien vyksta, yra natūrali atranka ir iš tikrųjų matysime bankrotus, bet bankrutuos tos įmonės, kurios buvo finansiškai neraštingos.

Įmonės yra pačios kaltos dėl to“, – atvirai kalbėjo M. Dubnikovas.

M. Gudas teigė nesutinkantis su nuomone, kad situaciją dėl žaliavų kainų buvo galima numatyti ir suvaldyti, o žaliavų tiekėjai patys nutraukinėja sutartis, motyvuodami, kad tai – neeilinė Force majeure situacija.

„Noriu atsakingai pasakyti, kad šiai dienai tam tikrų žaliavų Europoje išvis nėra ir nėra galimybės jų atsivežti. Čia kalbu apie retesnius metalus, specifinius dalykus ir šios situacijos numatyti buvo neįmanoma.

Kitas dalykas, jeigu metalai yra pabrangę 2,5 karto ir apyvartinės lėšos yra 1 mln. Eur, staigiai pasidaro poreikis, kad tau reikia beveik 3 mln. Eur. LPK vertinimu situacija yra beprecendentė ir tai ne finansų direktoriaus klausimas“, – atsakė jis.

Prašo politinių sprendimų

M. Gudas teigė, kad LPK šiandien prašo valdžios įsikišimo ir politinių sprendimų situacijai gelbėti.

„Mes matome tris priemones. Jos nėra labai naujos.

Pirmas dalykas, jau pasirašytų viešųjų pirkimų arba naujai pasirašomų sutarčių indeksavimas. Tai priemonė, kad statybos nesustotų.

Antras dalykas, siūlome ieškoti galimybių toms įmonėms, kurios turi pasirašiusios tokias sutartis garantuoti apyvartinį kapitalą ir trečia priemonė – ieškoti galimybių pratęsti prastovų kompensavimo tvarką“, – apie siūlymus, pateiktus Vyriausybei, kalbėjo LPK atstovas.

Šiuo atveju M. Dubnikovas sakė, kad valdžiai į kainų reguliavimą kištis nederėtų.

„Tai yra konkurencija ir konkurencija turi veikti taip, kaip ji veikia.

Šiuo atveju, konkurencija išeliminuos didelę dalį įmonių, kurios nesugebėjo suskaičiuoti savo žaliavų ir jų užsisakyti laiku.

Jos žaidė su žaliavomis, laukė laiko, kada jas galima užsisakyti, kad gal vėliau jos bus pigiau, o nekompetencija pramonės įmonėms smogė labai stipriai.

Šiuo atveju, valdžia negali kištis ir neturėtų kištis į verslo konkurenciją“, – sakė jis.

Verslas rizikas sutartyse gali nusimatyti pats

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pastebėjo, kad kai yra kalbama apie sutarčių indeksavimo viešuosiuose pirkimuose siūlymą, tokiose situacijose tam tikras reglamentavimas jau galioja.

„Perkančiosios organizacijos, tie, kurie vykdė tam tikrus užsakymus, skelbia konkursus, jie tikrai pagal įstatymą gali ir kai kas įtraukia kainų indeksavimo galimybes pagal tam tikrus kriterijus. Ir jei tai padaroma, eigoje yra labai normalus indeksavimo mechanizmas.

Kitas dalykas, jeigu tai nebuvo numatyta sutartyse, tai, vėlgi, yra kelias, kai labai išimtinais atvejais, dėl visiškai nenumatytų aplinkybių, kai pirkimų organizatorius vienaip ar kitaip negalėjo apskaičiuoti ar numatyti ir dėl to nenumatė indeksavimo, tokiu atveju tam tikras išimtis galima pritaikyti ir be papildomo politinio įsikišimo. Tik kas svarbu, kad pagrindimas turi būti labai išsamus, akivaizdus ir paaiškinamas“, – sakė jis.

Taip pat V. Jurgutis užsiminė matantis ir tam tikrus neatitikimus kalbant apie žaliavų kainų brangimą, kuriuos skelbia Statistikos departamentas ir verslo atstovai.

„Yra ženklus nesutapimas.

Aišku, čia gal nereikia pulti kažko vertinti, gal Statistikos departamente neatsispindi paskutinio mėnesio pokyčiai. Bet tikrai žaliavų augimas yra, žinoma, gal ne toks dramatiškas, bet jeigu tokiu taptų, tai perkančiosioms organizacijoms būdų ieškoti išimčių būtų lengviau“, – laidoje teigė jis.

Viceministras prasitarė, kad šiandien taip pat galioja įvairios finansinės priemonės, kurios įmonėms gali padėti mažinti rizikas.

„Per „Invegą“ yra garantijos tiek už apyvartines paskolas, už investicines paskolas veiklos vykdymui. Tų garantijų tikrai neplanuojame atsisakyti, kas irgi verslo šioje situacijoje turėtų palengvinti riziką“, – sakė jis.

Pasak V. Jurgučio, žaliavų kainos šiuo metu yra stebimos ir klausimą taip pat nagrinėja tiek Finansų, tiek Aplinkos ministerijos.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/kainu-pokyciai-versla-gali-isukti-i-bankrotu-banga-nepasiseks-imonems-priemusioms-viena-bloga-sprendima.d?id=87342435

Rodyti daugiau...

VMI išsiuntė laiškus apie 2 tūkst. įmonių: gali tekti grąžinti gautas subsidijas

Suskleisti...

2 tūkst. – tiek įmonių sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) laiškų su prašymu persižiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis, kuriais remiantis įmonėms buvo dalijamos subsidijos. Teigiama, kad VMI tikrinimo metu nustatyta, jog dalis įmonių galimai nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo. Tokiu atveju, subsidijas joms teks grąžinti.

„Delfi“ sulaukė ne vienos įmonės laiško, kurių atstovai pasakojo gavę pranešimus iš VMI. Laiškuose, kaip aiškino, buvo teigiama, kad įmonės privalo grąžinti subsidijas nukentėjusiam verslui, nes jų apyvarta nesumažėjo pakankamai, t.y. 30 proc. nustatytam laikotarpiui.

Subsidijas gavo, o apyvarta galimai nekrito

VMI Atrankos ir paramos auditui departamento vyresn. patarėja Rūta Giedrienė teigė, kad VMI atliko įmonių gavusių subsidiją, paraiškoje pateiktų duomenų korektiškumo vertinimą.

Kaip ji teigė, remiantis pareiškėjų, gavusių subsidiją pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, paaiškėjo, jog, dalis įmonių (2 tūkst., joms išmokėtos subsidijos – 3,7 mln. Eur) vertinamuoju laikotarpiu nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc. vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo.

„VMI tokioms įmonėms išsiuntė laiškus su prašymu peržiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad PVM deklaracijose buvo klaidų, jas ištaisyti, bei patikslinus pateikti įprastine tvarka. Tam įmonėms yra skirta 10 darbo dienų“, – teigė R. Grigienė ir sakė, kad praėjus nurodytam terminui mokesčių administratorius įmonės duomenis įvertins pakartotinai.

Anot jos, jei ir tuomet vertinamuoju laikotarpiu įmonei nebus nustatytas privalomas, ne mažesnis kaip 30 proc. vidutinis mėnesinis apyvartos kritimas, VMI apie įmonės neatitikimą Aprašo kriterijams informuos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, o įmonė subsidiją turės grąžinti.

Ji „Delfi“ tikino, kad situacija, kuomet įmonių duomenų neatitikimas nustatomas jau po subsidijos išmokėjimo daugeliu atvejų susiklostė dėl to, kai įmonės, teikdamos paraišką subsidijai gauti neteisingai prognozavo apyvartos kritimą.

„Tai reiškia, jog teikdamos paraišką, jos prognozavo didesnį kaip 30 proc. savo apyvartos kritimą, o kaip vėliau parodė jų pateiktos deklaracijos, faktiškai jis buvo arba mažesnis, arba jų apyvarta augo, o ne krito.

VMI pasitikėjo įmonių paraiškoje teikiama informacija apie prognozuojamą apyvartos kritimą, o faktinius duomenis įvertino jau remiantis įmonių pateiktais deklaracijų duomenimis. Nenustačius apyvartos kirtimo apie tai įmones informavo laiškais.

Yra keletas įmonių, kurios neatitiko ne apyvartos kritimo, bet kitų Aprašo reikalavimų, todėl taip pat turės subsidiją grąžinti“, – sakė ji.

Pagal priemonę „Nuo Covid -19 nukentėjusių įmonių subsidijos“ subsidijos skirtos jau 16 tūkst. pareiškėjams 74,6 mln. eurų sumai, iš jų 9 tūkst. pareiškėjams skirtos papildomas (sudvigubintos) subsidijos, kurių suma 27,8 mln. eurų.

Pagal nuo balandžio 21 d. startavusią priemonę „Nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusių įmonių subsidijos“ jau 1,5 tūkst. įmonių bendrai 23,2 mln. eurų sumai jau įvertintos ir perduotos EIM išmokoms atlikti.

Čibirienė: taip ir turėjo būti

Lietuvos Buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė teigė taip pat girdėjusi apie VMI įmonėms siunčiamus laiškus.

„Tai – normalus dalykas, taip ir turėjo būti, nes subsidijas VMI dalijo beveik visiems, kas paprašė arba neturėdama išsamių duomenų, paleisdama mechanizmą: „aš tikiu jumis, kad jūs nukentėjote“.

Ir kai ji dabar duomenis analizuoja, juos pasitikslino, paaiškėjo, kad kai kurie asmenys, kurie gavo subsidijas, neatitiko reikalavimų ir jie ją turi grąžinti. Viskas normalu, taip ir turėjo būti“, – sakė ji.

Pasak jos, galima mėtyti akmenis į VMI, tačiau ji dirbo subsidijas dalindama kuo greičiau.

Apyvarta turėjo sumažėti bent 30 proc.

VMI duomenimis, subsidija galėjo būti skirta įmonei jei ji atitiko vieną iš sąlygų.

Kaip teigiama, įmonės vidutinė mėnesio apyvarta nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m. turėjo būti sumažėjusi ne mažiau kaip 30 proc. Tiesa, jei įmonės pagrindinė veikla buvo apribota po 2020 m. lapkričio 30 d., tai vidutinė mėnesio apyvarta lyginama nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019-2020 m.

Taip pat jei įmonė įsteigta nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., ir nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. negavo pajamų, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą bei jei įmonė įsteigta iki 2019 m. spalio 31 d. į, tačiau Nutarimo Nr. 1226 6.1 papunktyje nustatytu laikotarpiu pajamų negavo, o jos pagrindinė ūkinė veikla įtraukta į karantino metu ribojamų ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą.

Taip pat, norėdama gauti subsidiją įmonė turėjo atitikti visus apraše išdėstytus kriterijus, juos galima pasitikrinti čia.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/vmi-issiunte-laiskus-apie-2-tukst-imoniu-gali-tekti-grazinti-gautas-subsidijas.d?id=87294429

© DELFI / Josvydas Elinskas

Rodyti daugiau...