Įmonės hipoteka – tik skambus pavadinimas ar reali pridėtinė vertė kreditoriams?

Suskleisti...

Įmonės hipoteka – tai įmonės kaip turtinio vieneto įkeitimas, apimantis ne tik įmonei priklausančio nekilnojamojo turto ar įrangos, tačiau ir intelektinės nuosavybės įkeitimą. Praktikoje tenka pastebėti atvejų, jog kreditoriai, siekdami užtikrinti skolininko prievolių įvykdymą, nenoriai pasitiki įmonės hipoteka ir naudoja šį prievolių užtikrinimo būdą tik kaip papildomą priemonę, leidžiančią skolininkui gauti norimo dydžio finansavimą.

Įmonės hipotekos privalumai

Kreditorius gali realizuoti skolininkui priklausančią įrangą bei patalpas kartu, tokiu būdu nesumažindamas įkeisto turto vertės. Praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kuomet kreditoriui yra įkeista įranga, esanti skolininkui priklausančiose patalpose, o kreditorius, norėdamas realizuoti įrangą, negali jos išmontuoti nepažeidžiant statinio konstrukcijų ir / arba įrangos būklės, atitinkamai nesumažindamas įkeisto turto vertės arba nepatirdamas papildomų įrangos išmontavimo kaštų.

Skolininko, kurio prievolių įvykdymas užtikrintas įmonės hipoteka, kreditoriui, įstatymas numato galimybę, išieškant iš įkeisto turto, ne tik realizuoti įmonės skolininkės turtą, tačiau ir paskirti skolininko turto administratorių. Turto administratorius neperima įmonės valdymo organo funkcijų, tačiau administratoriaus nurodymai dėl įmonės turto, kuris yra įmonės hipotekos objektas, yra privalomi. Paskyrus administratorių, kreditoriaus reikalavimai gali būti tenkinami ne tik realizuojant įmonės turtą, tačiau ir iš administruojamo turto gaunamų pajamų, tokiu būdu kreditoriui gaunant maksimalią naudą.

Įmonės hipotekos trūkumai

Įmonės hipoteka nedraudžia skolininkui disponuoti turtu jį perleidžiant tretiesiems asmenims. Iš esmės vienintelis skolininko įsipareigojimas yra užtikrinti, kad įmonės vertė netaps mažesnė už hipotekos sandoryje numatytą hipotekos objekto vertę. Kreditoriui būtina itin atidžiai stebėti skolininko vykdomą veiklą bei sudaromus turto perleidimo sandorius.

Įmonės hipotekos atveju tretiesiems asmenims siekiant patikrinti asmens įkeistą turtą, informacija apie sudarytą įmonės hipotekos sandorį būtų matoma tik Hipotekos registre. Tretiesiems asmenims nebūtų žinoma koks konkrečiai įmonės turtas yra įkeistas, kadangi įmonės turto inventorizavimo aktas nėra viešai pateikiamas. Tuo tarpu, skolininkui įkeitus nekilnojamąjį turtą atskirais hipotekos sandoriais kreditoriui šis faktas būtų išviešintas Nekilnojamojo turto registre bei tokiu būdu būtų matomas tretiesiems asmenims, peržiūrint kiekvieno įkeisto nekilnojamojo daikto informaciją.

Veiksmai, kurių kreditorius turi imtis siekdamas efektyvaus prievolių užtikrinimo:

Atsižvelgiant į skolininko galimybes disponuoti turtu, rekomenduojame kreditoriui stebėti įmonės skolininkės finansinę situaciją, paskolos sutartyje įtvirtinti teisines priemones, leidžiančias kreditoriui reguliariai gauti informaciją iš skolininko apie pastarojo finansinę būklę.

Privalomas įmonės hipotekos sandorio priedas yra įmonės turto inventorizavimo aktas. Kreditoriui siekiant maksimalaus savo interesų užtikrinimo, patartina įpareigoti skolininką reguliariai atnaujinti šį įmonės turto inventorizavimo aktą.

Kreditoriui, kuris suteikia reikšmingą finansavimą įmonės skolininkės veiklai ir / arba plėtrai, derėtų įsivertinti galimybes sudaryti ne tik bendrą įmonės hipotekos sandorį, tačiau ir atskirus įkeitimo / hipotekos lakštus įkeičiant įmonės skolininkės turtą. Šis veiksmas leistų kontroliuoti skolininko sudaromus sandorius su trečiaisiais asmenimis, kadangi skolininkas, prieš perleisdamas įkeistą turtą, privalėtų gauti kreditoriaus sutikimą šio turto pardavimui, tokiu būdu būtų išvengiama įmonės skolininkės disponavimo turtu laisvės. Taip pat, atskirų įmonės turto objektų įkeitimo lakštų įregistravimas hipotekos registre leis išvengti potencialių ginčų su kitais skolininko kreditoriais vykdant išieškojimą iš skolininko turto dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo bei apimties. Šioje vietoje būtina pabrėžti, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, jog jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką eilės tvarka. Kreditoriui, net ir turinčiam atskiro įmonės turto įkeitimą, antstolis turėtų nustatyti, kuris įkeitimas / hipoteka sudaryta pirmiau. Antstoliui nustačius, jog pirmiausia buvo sudaryta įmonės hipoteka, o vėliau kitam kreditoriui įkeistas konkretus skolininko turtas, pirmiausia būtų tenkinamas įmonės hipotekos kreditoriaus reikalavimas, jeigu hipotekos sandoriuose nenustatyta kitaip.

Įmonės pardavimas skolininko nemokumo atveju

Įstatymas nustato, jog paaiškėjus, kad iš administruojamo įkeisto įmonės turto gaunamų pajamų negalima patenkinti hipoteka užtikrinto reikalavimo, kreditorius gali kreiptis į antstolį dėl visos įmonės pardavimo. Tačiau praktikoje įmonės, kaip turtinio vieneto pardavimas, siekiant padengti įmonės hipotekos kreditoriaus reikalavimus, nėra naudojamas, o kreditoriai verčiau renkasi įmonės turto pardavimą dalimis. Įmonės hipotekos nepopuliarumą neabejotinai lemia tai, kad šiuo klausimu nėra susiformavusios teismų praktikos, todėl didelė dalis kreditorių nesiryžta bandyti išminti naujų takų, rizikuodami skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimu.

Dėl šių priežasčių kur kas populiaresnis kreditorių teisių užtikrinimo būdas yra įprastas skolininko turto įkeitimas arba hipoteka, tačiau įmonės hipotekos populiarumą gali padidinti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (JANĮ) suteikiama galimybė parduoti visą juridinį asmenį, siekiant didesnio kreditorių teisių užtikrinimo. JANĮ nustato, jog sprendimą dėl nemokaus juridinio asmens pardavimo priima kreditorių susirinkimas, o jeigu į juridinio asmens turto sąrašą yra įtraukiamas įkeistas turtas, tuomet privaloma gauti ir įkaito turėtojo sutikimą. Įdomu, kaip praktikoje bus sprendžiama situacija dėl nemokaus juridinio asmens pardavimo, kuomet juridinis asmuo yra įkeistas įmonės hipoteka. Kyla klausimas, ar reikės gauti visų skolininko kreditorių daugumos sutikimą parduoti nemoku juridinį asmenį kaip vienetą, ar pakaks įmonės hipotekos kreditoriaus sutikimo.

Apibendrinant, kreditoriai neturėtų nuvertinti įmonės hipotekos kaip skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, tačiau veiksmingam kreditorių interesų užtikrinimui būtina stebėti įmonės skolininkės veiklą bei finansinius rodiklius, o esant galimybei, rekomenduotina įregistruoti atskirus turto įkeitimo lakštus. Tokia skolininko prievolių įvykdymo užtikrinimo visuma leis kreditoriui jaustis kur kas tvirčiau bei suteiks plačią dispoziciją, pasirenkant naudingiausią reikalavimo tenkinimo būdą realizuojant skolininko turtą, jį administruojant arba parduodant įmonę kaip kompleksą.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2021/05/25/imones-hipoteka--tik-skambus-pavadinimas-ar-reali-pridetine-verte-kreditoriams

Rodyti daugiau...

Infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų: perspėja, kad tai netrukus paveiks vartojamų produktų kainas

Suskleisti...

Rekordiškai aukšta valstybės skola ir naujas biudžeto tikslinimas kelia nesutarimų Seime. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavę parlamentarai ir ekonomistai perspėja, kad net Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes išlaidas didins neišspręstos socialinės problemos. Ekonomistų teigimu, Vyriausybės suteikta parama nebuvo efektyvi, o pasirinkus kitą taktiką didelės valstybės skolos buvo galima išvengti.

Nors Seime pristačius biudžeto pataisas pasigirdo kalbų apie praskolintą Lietuvą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas aiškino, kad skolos augimas didžiąja dalimi yra nulemtas pandemijos – pastangų išlaikyti darbo vietas ir sveikatos sektoriaus finansavimo.

Biudžeto tikslinime yra du dideli paketai. Vienas skirtas sveikatos apsaugai – apie 250 mln. testams, reagentams, laboratorijoms ir vakcinoms ir dar 250 mln. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamoms išlaidoms: prastovoms, nedarbo išmokoms. „Viskas, kas yra šiame biudžete, susiję su pandemijos išlaidomis. Todėl tikiuosi opozicijos pritarimo, nes tai yra ne politikos, o bendro sutarimo klausimas“, – tikino M.Majaskas.

Praeitų metų fiskalinis deficitas siekė -7,4 proc. nuo BVP, šiais metais planuojamas -8,4 nuo BVP. „Tai yra pakankamai didelis fiskalinis deficitas“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M.Majauskas.

Tačiau komiteto pirmininką labiau neramina ne deficito dydis, o tai, kad tokį turime ekonomikos augimo laikotarpiu. „Įprastai tokį deficitą stebime, kai krinta ekonomika. Šiuo atveju mes turime augančias pajamas. Valstybės ekonominė padėtis yra ganėtinai nebloga, pajamos surenkamos pakankamai efektyviai, tačiau tuo pat metu mes skatiname ekonomiką vienu didžiausių per visą istoriją fiskaliniu deficitu“.

Tai, M.Majausko teigimu, gali atsiliepti Lietuvos ekonomikos perkaitimui, pavyzdžiui, kainų kilimui. „Kol kas infliacijos prognozės yra ganėtinai nuosaikios, bet ateityje tai gali būti labai rimta problema“, – sakė jis.

Pasirinkta abejotina taktika

Europos Sąjungos (ES) institucijos pažymi, kad Lietuva, skirtingai nei daugelis kitų ES šalių, rinkosi remti verslą grynais pinigais – juos dovanoti. Tuo metu kitos šalys rinkosi mažiau fiskaliniu požiūriu skausmingą būdą – garantuoti bankams paskolas.

Lietuvoje susitraukė bankų paskolų portfelis, žmonėms nebereikėjo skolintis iš bankų, nes jie per įvairias paskatas pinigus gaudavo dovanai iš Vyriausybės. „Lietuva, galbūt dėl rinkiminių metų, nusprendė daryti dideles išlaidas ir dovanas verslui ir tokiu būdu skatinti ekonomiką, tuo pačiu didinant valstybės skolą“, – svarstė M.Majauskas.

Parlamentaras Algirdas Butkevičius pažėrė kritikos Vyriausybės kovos su pandemijos pasekmėmis strategijai.

„Jeigu būtų vertinamos ekonominės veiklos sritys – viešbučiai, apgyvendinimas, turizmas, maitinimas, – ir šios sritys paskelbtos prioritetinėmis, būtų atsiradęs supratimas, kad turime labiausiai padėti šioms veikloms, tada ir skolinimosi apimtys būtų mažesnės“, – aiškino A.Butkevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad per „Invegą“ suteiktos 80 proc. garantijos turėjo siekti 100 proc. „Tokiu atveju, komerciniai bankai būtų labiau skolinę įmonėms su šimtaprocentine garantija ir valstybei būtų reikėję mažiau prisitraukti iš išorės skolintų išteklių“, – teigė Seimo narys.

Buvęs premjeras taip pat kritikavo poprastovines išmokas. „Palyginimui pateiksiu du skaičius – prastovoms praeitais metais buvo išmokėta maždaug 130 mln. eurų, poprastovinės subsidijos sudarė 630 mln. eurų. Manau, kad tai kelia labai daug klausimų. Pirmiausia reikia remti darbo jėgą, kuri kuria naujas darbo vietas“.

Iš klaidų nebuvo pasimokyta

„INVL Asset Managment“ vyriausioji ekonomistė Indė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje atkreipė dėmesį, kad pernykščiai Vyriausybės sprendimai neturėjo ypatingo ekonominio poveikio.

„Klausant apie didelę valstybės paramą verslui, tai rezonuoja su tuo, ką galima išgirsti verslo bendruomenėje. Efektyviomis priemonėmis laikomas mokesčių atidėjimas ir subsidijos už prastovas. Kitos likvidumo priemonės nėra tokios, kurias verslas godžiai imtų ir naudotų“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, iš pirmo karantino klaidų nebuvo pasimokyta. Pernai didelė dalis paramos lėšų nuėjo vienkartinėms „vartojimo bomboms“, kurios ekonomikoje sukūrė trumpalaikį efektą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis reikia, kad valdžios skiriami pinigai nukeliautų kuo ilgesnį kelią ekonomikoje, skatintų verslus dirbti ir įdarbinti žmones.

„Norisi atkreipti dėmesį, kad mūsų šalis per daug įsijautė į gaivinimą ir skatinimą, nes, nepaisant ilgo ir sudėtingo karantino, Lietuvos ekonomika sugebėjo ne tik kristi, bet ir paaugti. Kai ekonomika sugeba išsilaikyti atspariai ir augti, didžiulis fiskalinis skatinimas yra nereikalingas“, – pabrėžė ekonomistė.

Skolos mažėjimas planuojamas 2023 metais

Kitais metais, pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, dar turėsime augančią skolą. „Šiais metais skola sieks 52 proc., kitais – 55 proc., 2023 m. – 58 proc., o po to turės stabilizuotis“, – skaičiavo ekonomistas.

Jis pabrėžė, kad net 60 proc. Mastrichto kriterijaus nesiekianti skola šaliai yra pavojinga, nes ją didins neišspręstos problemos. „Kalbu apie pensininkus, kurie sunkiai visą gyvenimą dirbę negali turėti orios senatvės. Mano supratimu, neverta gyventi su maža skola, kai dalis Lietuvos gyvena skurdo rizikoje“.

Tačiau A.Butkevičius teigimu, augant pajamoms, didėja ir įplaukos į „Sodros“ biudžetą, todėl artimiausiu metu pensijas ir socialines išmokas reikia didinti iš vidinių resursų.

Susirūpinimą kelia ir auganti infliacija. „Matome, kad infliacijos kreivės žaliavų rinkoje riečiasi į viršų ir netrukus paveiks vartojamų produktų kainas. Ši pandemija keičia tiekimo grandinių konjunktūrą pasaulyje – jos trumpėja, o tai gali paspartinti infliacijos augimą išsivysčiusiuose regionuose.

Ilgainiui, panašu, teks atsisveikinti su neigiamų palūkanų normų aplinka, o tai gali sugrąžinti ir finansų rinkų dėmesį netvariai fiskalinę politiką prižiūrinčioms valstybėms, todėl tokią riziką reikia įvertinti“, – perspėjo I.Genytė-Pikčienė.

T.Povilauskas pabrėžia, kad infliacija bus didesnė, nei prognozavo finansų ministrė Gintarė Skaistė, tačiau šis rodiklis palankus tuo, kad mažina skolos dydį. „Kuo infliacija didesnė, tuo skolos vertė mažesnė. Valstybės biudžetui didesnė infliacija irgi yra palanki, nes didėja PVM“, – aiškino jis.

Europos Komisija jau ateinančiais metais grįš prie Stabilumo ir augimo pakto bei pradės analizuoti, kaip Europos šalys ruošiasi sumažinti fiskalinį deficitą.

A.Butkevičiaus manymu, Lietuvai dabar svarbiausi keletas veiksnių: mokesčių peržiūra, kuri, parlamentaro teigimu vyksta per lėtai, valdymo išlaidų sumažinimas, struktūrinė reforma bei ekonomikos skatinimas.

„Kaip buvęs premjeras, puikiai žinau, kad tai padaryti nėra taip lengva“, – nuogąstavo A.Butkeičius, pabrėždamas, jog šalies laukia dideli iššūkiai.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2021/05/24/news/infliacijos-kreives-zaliavu-rinkoje-rieciasi-i-virsu-perspeja-kad-tai-netrukus-paveiks-vartojamu-produktu-kainas-19437476/

G.Bitvinsko nuotr.

Rodyti daugiau...

Euro grupės ir ECOFIN posėdžiuose – ekonomikos atsigavimo ir viešųjų finansų tvarumo klausimai

Suskleisti...

Gegužės 21-22 d. vyksiančiose Euro grupės (EG) ir neformalaus ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė, pagrindinis dėmesys bus skiriamas euro zonos ekonominio atsigavimo ir atsparumo, viešųjų finansų tvarumo bei žaliųjų mokesčių klausimams.

Neformalaus ECOFIN posėdžio metu finansų ministrai diskutuos apie tolesnę monetarinės ir fiskalinės politikos raidą Europoje, pereinant į ekonominio atsigavimo laikotarpį. Kartu su palaikančiąja monetarine politika, skatinanti fiskalinė politika COVID-19 krizės metu ženkliai prisidėjo prie žmonių pajamų lygio ir verslo palaikymo. Tolesnis šių politikų derinimas itin svarbus siekiant tvaraus Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo.

„Vienas iš didžiausių vidutinio laikotarpio iššūkių yra rasti tinkamą balansą tarp ekonomikos augimo palaikymo ir fiskalinio tvarumo užtikrinimo vidutiniu-ilgesniuoju laikotarpiu. Dėka palaikančios monetarinės politikos, šiuo metu finansavimo sąlygos rinkoje itin palankios, skolos aptarnavimo kaštai lieka žemi nepaisant išaugusio skolos lygio. Visgi tokios palankios sąlygos nesitęs amžinai, tad turime tam ruoštis jau šiandien – įgyvendinant ilgalaikį poveikį ekonomikos augimui turinčias pertvarkas. Šiuo atžvilgiu itin svarbų vaidmenį vaidina „Naujos kartos Lietuvos“ plano priemonės“, – pažymėjo G. Skaistė.

Ministrai taip pat aptars galimą valstybės paramos priemonių atitraukimo įtaką įmonių bankrotų rodikliams. Nors krizės metu įmonių bankrotų ir neveiksnių paskolų lygis toliau mažėjo, sutariama, kad tam reikšmingos įtakos turėjo valstybės pagalbos priemonės. Ateityje, valstybės paramos priemonių apimtims mažėjant, nemokių įmonių skaičius, tikėtina, išaugs.

„Ekonomikai pereinant į atsigavimo stadiją, valstybės paramos priemonės turi būti tikslinės, laikinos ir orientuotos į labiausiai nukentėjusius sektorius bei visuomenės grupes. Kaip pabrėžia Europos Komisija, yra rizika, kad palaipsniui mažėjant valstybės paramos apimtims galime matyti augančius įmonių bankrotų skaičius. Lietuvoje situaciją atidžiai stebime ir tokiai galimybei ruošiamės– praėjusiais metais buvo įgyvendinta nemokumo reforma, leidžianti mažinti bankroto procesų trukmę ir sąnaudas, taip pat sudaranti galimybes lengviau išsaugoti perspektyvų verslą, skatinant restruktūrizavimo procesus ir finansinių sunkumų sprendimą neteisminiu keliu“, – sakė G. Skaistė.

Susitikimo metu finansų ministrai taip pat aptars žaliųjų mokesčių politikos ateitį, jų vaidmenį siekiant ambicingų ES klimato politikos tikslų, aplinkosaugos mokesčių poveikį konkurencingumui. Lietuvoje šiems klausimams taip pat skiriama daug dėmesio. Finansų ministerijos įsteigta Mokesčių peržiūros darbo grupė vertina įvairias augimui palankių mokesčių alternatyvas, įskaitant aplinkosauginius mokesčius bei egzistuojančių lengvatų iškastiniam kurui peržiūrą. Konkrečius pasiūlymus darbo grupė, numatoma, pateiks šį rudenį.

EG posėdyje bus pristatytos naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės, kuriose pirmą kartą prognozuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) poveikis. 2020 m. Lietuvos BVP smuko sąlyginai nedaug (-0,9 proc.), didele dalimi dėl atsparaus eksporto. Pasak EK, ateityje BVP augimas stiprės dėl atsigaunančios vidinės paklausos. Europos Komisija prognozuoja, kad 2021 m. Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2021 m. – 3,9 proc.

Finansų ministrai posėdyje apžvelgs esamą situaciją ir rizikas bankų sektoriuje ir priežiūros institucijų – Bendros pertvarkymo valdybos (SRB) ir Europos centrinio banko (ECB) – veiksmus.

Taip pat numatoma patvirtinti EG 2021 m. antrojo pusmečio darbų programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ekonomikos gaivinimui ir fiskalinės politikos koordinavimui euro zonoje, Bankų sąjungos užbaigimui, skaitmeniniam eurui, tarptautiniam euro vaidmens stiprinimui.

(ELTA)

Šaltinis: https://www.elta.lt/lt/pranesimai-spaudai/euro-grupes-ir-ecofin-posedziuose-ekonomikos-atsigavimo-ir-viesuju-finansu-tvarumo-klausimai-214986

Rodyti daugiau...