Bankrotų bangos tikėtasi jau pernai, tačiau statistika rodo, kad jos nebuvo. 2020 m. bakrutavo dukart mažiau įmonių nei 2019 m. Specialistai sako, kad tai galėjo lemti atidedami mokesčiai ir valstybės parama, tačiau tokia situacija – ne amžina. Ne visi sulauks antrame metų pusmetyje prognozuojamo ekonominio atsigavimo ir jau artimiausiu metu galima tikėtis kai kurių įmonių bankrotų.
Pasitaiko atvejų, kada žūtbūt norėdami išgelbėti verslą žmonės užstato net savo turtą. Visgi, ekonomisto teigimu, taip elgtis – per daug rizikinga.
Bankrotų buvo dukart mažiau
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, nuo 2017 m. bankrotų skaičius laipsniškai krinta. Tačiau pernai šis pokytis buvo drastiškas – įmonių bankrotų buvo vos 774, kai 2019 m. jų buvo du kartus daugiau – net 1608.
Daugiausia bankrutuota didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Labiausiai nukentėjo ir bankrutavo didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu užsiimančios įmonės. Taip pat bankrotais neatsiliko statybos sektorius bei apdirbamoji gamyba.
AVNT naujienų portalui lrytas.lt akcentuoja, kad iš pirmo žvilgsnio pandemijai ir karantinui atrodęs jautrus sektorius – turizmas – naujais bankroto atvejais nepasižymėjo. Pernai inicijuoti tik 2 nauji bankroto procesai.
Labiausiai nukentėjo mažos įmonės, kurios sudaro beveik 81 proc. viso bankrotų skaičiaus. Vidutinės ir didelės įmonės laikosi geriau – jų bankrotų gerokai mažiau.
Aukoja namus, kad išgelbėtų verslą
„Buvo daug verslininkų, kurie užstatė ir savo namus, ir butus, ir visą savo turtą, bandė gelbėti savo verslą. Tokių buvo ir restoranų, ir viešbučių“, – naujienų portalui lrytas.lt apie praėjusių metų bankrotų situacijas pasakoja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Jos teigimu, darbuotojai net ne visada žino, kad įmonės situacija tokia bloga ir ji – bankrutuoja.
„Darbuotojai nemato įmonės banko sąskaitos, jiems šita konfidenciali informacija neprieinama. Jie nežino, kokių dar papildomų įsipareigojimų turi įmonė. Jie gali manyti, kad įmonei puikiai sekasi: medžiagos kainavo tiek, mūsų algos – tiek, viskam turėtų užtekti.
Bet gal įmonė turi senų skolų, gal kam nors už seniai gautas prekes nėra atsiskaičiusi? Daug įmonių yra nepateikę finansinių ataskaitų net už 2019 m., darbuotojai mato tik 2018 m. duomenis. Tai ką galima pasakyti apie tokią įmonę? Nieko“, – aiškina D.Čibirienė.
Ji sako, kad pasitaiko ir piktybinių bankrotų: „Buvo tokių, kurie periodiškai daro bankrotus. Jeigu pasižiūrėtume sąrašą, pas juos daug bankrutavusių įmonių.“
Kai baigsis mokesčių atidėjimas – bankrutuos
„Aš žinau daug tokių pavyzdžių ir žinau, kuo tai baigsis. Sėkmės atvejų yra 1 iš 10“, – apie verslininkus, užstatančius savo turtą, sako smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
Ji naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad pernai bankrotų daug nebuvo dėl aiškių priežasčių: mokesčiai atidėti, o pagrindiniams bankrotų iniciatoriams – VMI ir „Sodrai“ – dabar skelbti bankrotus uždrausta.
„Dabar bankrotą turi išsikelti pats savininkas, jeigu jam skolininkai nekelia. Bet labai bijau to laikotarpio, kada bus mokesčių atidėjimo pabaiga ir įmonės turės sumokėti susikaupusius mokesčius. Tada prasidės didžioji bankrotų banga ir baisi grūtis. Tai baisi tiksinti bomba“, – prognozuoja D.Matukienė.
Be to, ji akcentuoja, kad, nors ir kai kurie mokesčiai atidėti, verslai turi ir kitų įsipareigojimų.
„Jeigu verslas į prastovas siunčia 100 darbuotojų, tai valstybė dengia darbuotojų atlyginimą ir šitų darbuotojų gyventojų pajamų mokestį. O „Sodros“ ir sveikatos mokestis, nors ir įmonė nedirba, tėra tik atidėti.
Pagalvokime, kiek susikaupia per mėnesį už vieną darbuotoją vien tik atidėtų mokesčių, nors įmonė nedirbo ir neturi jokių lėšų. O kur dar nuoma? Kur visos pastovios sąnaudos – šiluma, elektra, vanduo? Už juos juk susimokėti reikia, niekas neatleido nuo šių mokesčių.
Niekas apie tai negalvoja. Galvoja tik, va, išlaikysime darbuotojus. Tai labai gerai, kad jūs išlaikysite tuos darbuotojus, bet, kai baigsis mokesčių atidėjimas, kas tada bus?“ – kelia klausimus D.Matukienė.
Nors AVNT duomenimis, daugiausia bankrutavo mažos įmonės, D. Matukienė tiki, kad, vis dėlto, šiemet mažiausiai bus nukentėję šeimos verslai, kuriuose yra nuo 1 iki 4 darbuotojų, nes jie sugeba prisitaikyti ir persiorientuoti. Tačiau didžiausių problemų, pasak D.Matukienės, turės verslai, kuriuose nuo 10 iki 50 darbuotojų.
„Vyriausybė, uždariusi mažas parduotuvytes, turgaus prekiautojus, galvoja, kad uždarė vieną, o, iš tiesų, uždarė visą grandinę. Kažkas tiekė, kažkas pirko, kad parduotų, ir kažkas pirko, kad naudotų. Dabar nukirstos visos trys šakos.
Tie, kurie tikėjosi parduoti iš didmenos į mažmeną, prisipirko sezoninių prekių. Jos dabar neparduotos ir daugumos prekių niekas nebepirks. Reikės jas išparduoti gal net pigiau už savikainą. Ir taip minusas buvo, tai dar labiau į minusą. Reikia įmonėms galvoti, ką daryti. Patarimai tokie, kad šakėm ant vandens“, – atsidūsta D.Matukienė.
Bankrotai pasipils jau greitai
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir ekonomistas Marius Dubnikovas dėl mažo bankrotų skaičiaus turi kitokią nuomonę nei D.Matukienė.
„Verslo segmente bankrotų nėra todėl, kad ekonominė padėtis buvo daug geresnė negu buvo galima tikėtis pirmo karantino metu. Bendrai ekonomikoje kritimo nebuvo, eksporto rinkos išsilaikė aukštai ir verslai pakankamai gerai gyveno. To priežastys yra kelios.
Pirma – pati Vyriausybė daug paskolintų pinigų įliejo į rinką. Kitas dalykas – visoje Europoje pinigų spausdinimo politika, gana, agresyvi. Tas pinigų kiekis lemia, kad verslo ratai vis tik sukasi.
Taip pat turėjome neblogas vartotojų nuotaikas, vidutinės pajamos padidėjo per praėjusius metus, augo pensijos ir šiais metais auga pensijos. Atrodytų, kad viskas yra pakankamai gerai, tai ir tų bankrotų nėra“, – naujienų portalui lrytas.lt apie bendrą šalies ekonominę situaciją kalba M.Dubnikovas.
Tačiau žvelgiant į atskirus sektorius: viešbučius, restoranus, maitinimo įstaigas, turizmą ir kelionių organizatorius, ekonomistas sako, kad ten bankrotų pernai buvo ir šiemet bus tik dar daugiau.
„Dėl to, kad veiklos yra sustabdytos, pajamos negaunamos, nuoma spaudžia, yra mokestiniai atidėjimai, kurie anksčiau ar vėliau baigsis, ir juos reikės grąžinti. Tai šiuose sektoriuose tikrai bus jaučiamas bankrotų padidėjimas. Jau akivaizdu, kad visas sausis bus uždarytas šiems verslams, potencialiai tas terminas gali būti dar ir pratęstas“, – sako jis.
Ekonomistas prognozuoja, kad padidėjusį bankrotų skaičių išvysime jau labai greitai – šių metų pirmame ketvirtyje.
Tai lyg natūrali atranka – gelbėti neverta
M.Dubnikovas sako, kad ekonominis atsigavimas galimas tik vienu atveju – jei virusas bus įveiktas. Tad arba karantinas turi suveikti, arba reikia pradėti masinę vakcinaciją. Tačiau, kaip jis sako, kol kas pakankamo vakcinos kiekio visiems žmonėms dar neturime.
„Tie, kas sulauks ekonominio atsigavimo, kai virusas pasitrauks ar bus suvaldytas, sulauks didžiojo prizo. Nes tikriausiai matysime labai didelį žmonių norą švęsti šią išsilaisvinimo šventę.
Bet pakeliui įmonių nubyrės. Po to, kai viskas baigsis, bus dar nubyrančių įmonių, nes gali būti prisikaupę tiek skolų, kad net ir sulaukus ekonominio atsigavimo, negalės aptarnauti. Įsivaizduokime, restoranams žaliavų niekas neparduos, nes neturės už ką atsiskaityti. Tada gali būti bankrotas“, – teigia M.Dubnikovas.
Tačiau, pasak ekonomisto, bankrotas nėra blogas, ypač, kai jis greitas ir efektyvus. Tada neprikaupiama skolų ir nepridaroma problemų visiems aplinkiniams – darbuotojams, patalpų savininkams, tiekėjams.
„Jeigu šiai dienai verslas turi nulį pajamų, jis tikrai gali pagalvoti, kad galbūt reikia stabdyti savo veiklą ir paskui bandyti startuoti, kai prasidės laisvės šventė“, – pataria jis.
O apie tokius atvejus, kada žmonės gelbėdami verslą net užstato savo namus, butus ir turtą, ekonomistas sako, kad tai – labai pavojinga ir taip elgtis nederėtų.
„Kai žmonės laiduoja asmenine atsakomybe, asmeniniu turtu už UAB rezultatus, pažeidžiamas esminis turto atskyrimo principas. Nes UAB ir AB yra skirta tam, kad atribotume asmeninę atsakomybę ir rizikuotume tik investuojamu turtu. Žmonės, kurie taip elgiasi, prisiima nepamantuotą riziką.
Anksčiau tai buvo visiškas tabu, nes nebuvo asmeninio bankroto procedūros ir prisiėmęs asmeninę atsakomybę galėjai labai stipriai nudengti. Dabar, kai yra asmeninis bankrotas, galima iš tos situacijos išsisukti, bet tai reiškia, kad ilgai būsite persona non grata pasaulyje, taip pat turėsite didžiulių problemų“, – tikina jis.
M.Dubnikovo nuomone, iš viso reikia pasvarstyti, ar tą žlungantį verslą verta gelbėti. Galbūt daug paprasčiau ir patogiau skelbti bankrotą.
„Kai kurie greičiausiai jau yra zombinės įmonės, kurios tiesiog degina kapitalą ir nelabai turi šansų atgyti. Manau, šiame procese vyksta natūrali atranka, nes reikia suprasti, kad kiekviena parama, kuri atkeliauja iš biudžeto, yra iš mokesčių mokėtojų, skolintų pinigų, kurie nėra begaliniai. Paramos nebus be galo daug“, – sako ekonomistas.
AVNT Analizės skyriaus vedėjas Tadas Paulavičius naujienų portalui lrytas.lt teigia, kad Lietuvos makroekonominiai rodikliai kitų Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste atrodo gerai. Nuosmukis dėl COVID-19 vienas mažiausių, todėl tikėtina, kad įmonės jį išgyvens geriau nei kitose ES šalyse bei daugelis ekonominio atsigavimo sulauks.
Vis dėlto, prognozuojama, kad šiemet bankrotų gali būti nuo 750 iki įprasto bankrotų skaičiaus ilgalaikėje perspektyvoje, t. y. iki 1500. Kaip sako T.Paulavičius, bankrotų skaičius priklausys nuo Lietuvos bei ES paramos verslui priemonių ir jų tęstinumo, nuo COVID-19 pandemijos suvaldymo bei karantino trukmės.
Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2021/01/17/news/ispeja-apie-atsiritancia-bankrotu-banga-specialistai-sako-kad-kai-kuriu-verslu-gelbeti-net-neverta-17876617/
M.Patašiaus nuotr.
Rodyti daugiau...
Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.
