Vyriausybė iškepė naują paramą verslui: ketvirtadalis sumokėto GPM, jei apyvarta krito 30 proc.

Suskleisti...

Vyriausybė penktadienį vakare patvirtino naują paramos priemonę nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui – skirs subsidijas, kurios sieks ketvirtadalį 2019 metų sumokėto GPM. Į paramą galės pretenduoti nedidelės įmonės, kurių apyvarta krito 30 procentų ir daugiau. Į paramos dalybas neįtrauktos didžiosios įmonės reiškia susirūpinimą. Kitą savaitę savarankiškos įmonės jau galės pradėti teikti paraiškas VMI sistemoje.

Vyriausybė 150 milijonų skyrė tiesioginėms subsidijoms įmonėms, kurios nukentėjo nuo COVID-19. Naujas paramos aprašas patvirtintas penktadienį vakare surengtame posėdyje. Paramos dydis – nuo 500 eurų iki 25 procentų per 2019 metus sumokėto GPM.

„Koncepciją patvirtinome jau prieš kurį laiką, tačiau turėjome su institucijomis ir su EK suderinti, nes padarėme keletą pakeitimų, atsižvelgdami į verslo bendruomenės išsakytą grįžtamąjį ryšį“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ji patikino, kad pirmosios įmonės dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę.

„Ši priemonė yra skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau esame atsižvelgę į darbuotojų kriterijų ir jį išėmę. Tai reiškia, kad įmonės su daugiau darbuotojų, turinčios, pvz., 267 darbuotojus, vis tiek galės pretenduoti“, – teigė A. Armonaitė.

Tačiau prekybininkų atstovai piktinasi vietinių įmonių diskriminacija, mat užsienietiškos kilmės įmonės paramą esą galės gauti, o vietinės – ne visuomet.

„Kai pamatėme dokumento tekstą buvome truputį nustebinti, ir vis dar noriu tikėti, kad įvykusi kažkokia klaida“, – Vyriausybėje stebėjosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos prezidentė Rūta Vainienė.

Kaip veiks: gaus 25 proc. GPM

Parama bus teikiama tiesiogiai ir netiesiogiai dėl karantino apribojimų nukentėjusiems ūkinių veiklų vykdytojams.

Paramą galės gauti įmonės, kurių apyvarta 2019 metais neviršijo 50 mln. eurų, o turto balansinė vertė – 43 mln. eurų. Į paramą negalės pretenduoti valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės. Paramos negalės gauti žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros, kredito ir finansų įstaigos.

„Tokia įmonės apibrėžtis nustatyta atsižvelgus tai, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, todėl nėra galimybių teikti paramą visiems, patyrusiems neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį, – būtina nustatyti subjektus, kuriems tokia parama labiausiai reikalinga“, – nurodoma Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dokumente.

Dėl paramos galės kreiptis įmonės, kurių vidutinė vieno mėnesio apyvarta apibrėžtu laikotarpiu sumažėjo 30 procentų ir daugiau. Subsidija įmonėms sieks ketvirtadalį (25 procentus) per 2019 metus sumokėto ar įskaityto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Jei sumokėtas GPM nedidelis ir siekia mažiau nei 2000 eurų, bus skiriama fiksuota 500 eurų subsidija.

Vertinamas pajamų kritimo laikotarpis – nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., lyginant su 2019–2020 m. atitinkamo laikotarpio vidutine vieno mėnesio apyvarta.

Jei įmonė įsteigta neseniai, po 2019 m. lapkričio 1 dienos, jų pajamos ir sumokėtas GPM vertinami nebus, tačiau joms bus skiriama 500 eurų fiksuota subsidija.

Įmonės, norėdamos gauti subsidiją, paraiškos teikimo dieną turės turėti bent vieną darbuotoją, o iki 2020 m. sausio 31 dienos šios įmonės turės būti sumokėjusios bent dalį 2019 m. priskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčių.

Dar vienas apribojimas – jei įmonė anksčiau aktyviai naudojosi parama ir jų apimtis viršijo 800 tūkst. eurų. Mat pagal Europos Komisijos komunikatą teikiama parama vienai įmonei negali viršyti šios sumos.

Dalins, kol baigsis pinigai, arba terminas

Iš viso įmonėms skirta bendra suma siekia 150 milijonų eurų, jie bus paskirstyti į du kvietimus: 50 mln. eurų suma skiriama savarankiškoms įmonėms, ir 100 mln. eurų – susijusioms su kitais subjektais.

Pretenduoti į paramą teks skubėti, kadangi paskirsčius numatytą sumą, kvietimo galiojimas baigsis. Ši paramos priemonė galios ne ilgiau nei iki birželio 1 dienos.

„Kvietimai būtų stabdomi anksčiau negu kvietimuose nustatyta termino paskutinė diena, jeigu pagal ministerijos priimtus sprendimus dėl subsidijos skyrimo ir pateiktas naujas subsidijų paraiškas paskirta ir prašomų skirti subsidijų suma sudarytų galimybę paskirstyti visą subsidijų paraiškoms finansuoti bendrai skirtą lėšų sumą“, – paaiškinama projekte.

Šįsyk kvietimus dėl paramos skelbs Valstybinė mokesčių inspekcija, o sprendimus priims ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Bus suteikta parama įmonėms, labiausiai nukentėjusioms nuo COVID-19, apyvartinėms lėšoms (likvidumui išsaugoti) ir taip bus paskatinta įmonių veikla“, – tikimasi teigiamo paramos poveikio.

Nėra ataskaitų – nebus paramos

Pagal naują aprašą, į paramą negalės pretenduoti tos įmonės, kurios Registrų centrui nepateikė finansinių ataskaitų už 2019 metus. Jeigu pareiškėjas yra susijęs su kitomis Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis – jos taip pat turi būti pateikusios ataskaitas.

Taip pat pagal aprašą subsidijų negaus tos įmonės, kurios sunkumų patyrė dar prieš prasidedant pandemijai, išskyrus tuos atvejus, kai įmonė yra labai maža ir maža ir jai nėra taikoma nemokumo procedūra, ji nėra restruktūrizuojama ir pan.

Gali tekti subsidijas grąžinti

Pagal aprašą, VMI, gavusi įmonės paraišką, ją įvertins nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, ir apskaičiuos galimos skirti subsidijos dydį.

VMI pajamų kritimą vertins pagal paraiškoje deklaruotus prognozuojamus duomenimis. Tačiau vėliau, jei pateikus PVM deklaracijas bus nustatyta, kad pajamų nuosmukis neatitinka 30 proc. dydžio, subsidiją teks grąžinti.

VMI gali taikyti ir pagrįstumo kontrolę – paprašyti mėnesinio laikotarpio PVM deklaracijų neteikiančio pareiškėjo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti papildomus duomenis, kurie pagrindžia paraiškoje pateiktus duomenis. Jeigu per nustatytą terminą pareiškėjas pagrindžiančių duomenų nepateikia, VMI paraiškos netenkina.

„Ši priemonė grįsta pasitikėjimu verslu. Mes tikime ir institucijos patikės jūsų nukritusia apyvarta, kurią indikuosite. Tačiau tiek VMI, tiek Lietuvos verslo paramos agentūra pasilieka teisę patikrinti iki šių metų gruodžio 1 d. duomenis, ar jie sutampa su tais duomenimis, kuriuos jūs pateikėte. Ir tie, kurių apyvarta nebuvo nukritusi, teks tą subsidiją ar jos dalį sugrąžinti. Vis dėl to tai dideli mūsų mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė A. Armonaitė.

Ne visi patenkinti: didieji taip pat nori paramos

Prekybos įmones jungianti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) dar prieš Vyriausybės posėdį išplatino pranešimą, kuriame išsakė lūkestį, kad parama bus skiriama ir didesnėms įmonėms, didžiausiems darbdaviams, kurių apyvartos ar turtas viršija leistinas ribas.

„Karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia LPĮA direktorė Rūta Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prekybos įmonės pirmojo karantino metu negalėjo pretenduoti į dalį paramos, pvz., nuomos kompensacijas.

Iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas.

LPĮA pasigenda vienodų sąlygų lietuviškoms ir užsienio kapitalo įmonėms, vertina, kad lietuviškos įmonės yra diskriminuojamos pagal kapitalo kilmę.

„Vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei“, – rašoma pranešime.

Įspėjama, kad nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų bus skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Argumentuodama, kad prekybos sektoriuje dirba apie 106 tūkst. darbuotojų, LPĮA siūlo „reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį nei 25 proc. nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį“.

„Aš iki galo nelabai suprantu, ar mes susišnekame, nes prieš valandą pati su LVPA agentūros komanda praėjau kiekvieną žingsnį ir kiekvieną lentelę, kurią pildys įmonės, pretenduodamos į šią subsidijų paramą“, – stebėjosi LPĮA argumentais A. Armonaitė.

Anot jos, antrame šaukime niekas nediskriminuos pasauliniuose holdinguose esančių įmonių.

Viceministras Vincas Jurgutis patikino, kad pirmojo karantino metu subsidijos buvo teikiamos mikro-įmonėms, o dabartinis paketas rengtas smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau atsisakyta darbuotojų skaičiaus kriterijus, bus vertinama tik Lietuvoje esančių įmonių ir su jomis susijusių asmenų apyvarta ir turtas.

„Jei susijusios įmonės viršija tuos 43 ar 50 milijonų eurų, tai šiuo atveju parama nėra teikiama“, – teigė V. Jurgutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlė sutarti taisykles patvirtinti, o vėliau panagrinėti, ar galima pagrįstai išskirti įmonę iš grupių, jei tai yra smulkus subjektas, kad jis galėtų pretenduoti į paramą.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/vyriausybe-iskepe-nauja-parama-verslui-ketvirtadalis-sumoketo-gpm-jei-apyvarta-krito-30-proc.d?id=86239609

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Rodyti daugiau...

Verslininkai regionuose ruošiasi bankrotams: baiminasi dar vieno karantino

Suskleisti...

Smulkieji verslininkai regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavę po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Maža to, prie pandemijos sunkumų prisideda ir nuo šių metų šalyje padidinta minimali mėnesio alga (MMA). Verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas.

Didieji sunkumai pasirodys po karantino 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Utenos skyriaus pirmininkas Vaidas Lankauskas Delfi pasakoja, kad po pirmos pandemijos bangos ir pirmo karantino Utenos mieste atsirado itin daug tuščių patalpų, o situacija po šio karantino esą priklausys nuo to, kiek šio karantino priemonės truks. Visgi jo vertinimu, šiuo metu verslo situacija Utenoje yra blogesnė nei per pirmąjį karantiną. 

„Prekyba uždaryta nuo gruodžio vidurio, bet paslaugų verslai, pavyzdžiui, sporto klubai, uždaryti seniai. Situacija – labai sudėtinga. Jie neatsigavo po praeito karantino ir nesukaupė jokių finansinių rezervų. Ką reiškia sporto klubui vasarą? Tai ne pats geriausias ir pelningiausias laikotarpis, kai jie buvo atidaryti. Tai dabar jie vėl uždaryti nuo lapkričio mėn. Turbūt jie bus uždaryti ilgiausiai, situacija bus tikrai labai liūdna, ypač regionams“, – pažymi V. Lankauskas. 

Smulkiojo verslo atstovas neabejoja, kad šiemet bus daugiau įmonių bankrotų: „Stambesnės įmonės toliau veikia, bankrotų nebuvo. Kas liečia individualią veiklą, situacija – labai sudėtinga. Kai visi verslai išeis iš karantino, pamatysime tikrąjį vaizdą – kiek bus uždarytų verslų. Jeigu verslas planuoja plėstis, jis tikrai išliks, bet bankrotų, verslų užsidarymo taip pat bus.“ 

Utenos Verslo informacijos centro direktorė Irina Šeršniova teigia pastebinti, kad pernai išsiregistravo mažiau įmonių nei ankstesniais metais. Centro duomenimis, šiuo metu Utenoje veikia apie 700 verslo subjektų (UAB, AB, MB ir individualios įmonės). Pernai Utenos atsidarė 74 naujos įmonės, išsiregistravo – 17. 2019 m. dvigubai daugiau – 34 – įmonių nutraukė savo veiklą 

„Viena vertus, tai gali būti valstybės paramos įtaka, nes įmonės pajuto pagalbą ir neskubėjo išsiregistruoti. Kita vertus, bankroto iškėlimo procesas tapo sudėtingesnis, užsitęsė. Matyti tikslų bankrotų skaičiaus dėl pandemijos įtakos kol kas negalime, nes bankroto procesas – ilgas, užtrunka kartais ir metus“, – komentuoja I. Šeršniova. 

Pašnekovė pažymi, kad pernai Utenoje buvo ir darbuotojų atleidimų. Ji pasidalijo Užimtumo tarnybos duomenimis – nedarbas Utenoje per metus išaugo nuo 9,3 proc. iki 15,6 proc., o sausio 1 d. 257 Eur paramos gavėjų, užsiimančių individualia veikla, skaičius buvo 903.

Vis dėlto ji prognozuoja, kad verslo situacija po karantino bus prastesnė: „Reakcija bus nekokia. Išeina verslo grandinė: gamintojas gauna užsakymų, kas jam užsako – tokioje pačioje situacijoje. Daug dedamųjų, kurie priklauso ne nuo vienos įmonės. Rezultatai pasirodys, kai reikės atnaujinti veiklą. Sugrįžti, kas buvo prieš karantiną, ne visiems bus lengva, gali būti ir daugiau atleidimų.“ 

Paklausta, kaip prie atleidimų prisidės nuo šių metų padidinta MMA, Utenos VIC vadovė jau prieš karantiną teigia pastebinti tendenciją, kad vietos įmonės automatizuoja procesus ir atsisako darbo vietų, karantinas esą situaciją dar labiau paaštrins ir privers verslus peržiūrėti kai kurias pozicijas. 

„Viskas priklausys, kokias perspektyvas įmonės matys po karantino. Jei įmonės matys, kad užsakymai grįžta, galbūt ir neatleis. Atleisti gerą darbuotoją ir vėliau rasti naujų – ne taip paprasta, todėl niekas neskuba to daryti. Nebent tik yra priversti atleisti“, – komentuoja I. Šeršniova. 

Padidinus MMA, daugės atleidimų 

Tuo metu bankrotams padidinta MMA įtakos neturės, prie įmonių užsidarymo esą prisidės rimtesni dalykai: užsakymų ir apyvartinių lėšų trūkumas. 

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovas V. Lankauskas tikina, kad MMA didinimo klausimas visais laikais yra itin opus verslui. Smulkiesiems verslams, padidinus MMA ar kitą mokestinę bazę, regionuose esą žymiai sunkiau išgyventi. 

„Vienas dalykas – MMA kilimas Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir savivaldybėse ir visiškai kitas klausimas, kai MMA kyla Kupiškyje, Utenoje, Zarasuose, Ignalinoje, Biržuose ir pan. Bet koks mokestinis padidėjimas – MMA ar kita forma mokesčių kilimas – tai pats sudėtingiausias klausimas regionams. Regionai nedidėja, priešingai nei Vilnius, kuris sutraukia visas investicijas, daugumą finansinių srautų, regionams lieka trupiniai. Žmonių skaičius regionuose nedidėja, gerai, kad pavyksta išsaugoti tą patį žmonių skaičių.

Suprantu, kad tai reikalinga daryti, jei auga ekonomika, didėja darbo našumas. Tuo metu kai daugelis verslų užsidaro, kai daugelis – nežinioje, mano nuomone, šios priemonės yra truputėlį keistos“, – komentuoja V. Lankauskas. 

Baiminasi galimo trečiojo karantino 

Pašnekovas teigia girdintis kalbų, kad, padidėjus MMA, dalis verslų svarsto apie darbuotojų atleidimą, tačiau pažymi, kad šiuo metu daugiausiai iššūkių kelia pandemija. Anot jo, nesuveikus Vyriausybės planui, šalyje gali būti paskelbtas trečias karantinas, kuris smulkiajam verslui atneš dar daugiau sunkumų. 

„Pirmas karantinas daug kam buvo naujiena, nežinia, žmonės buvo įsitempę ir išsigandę. Antras karantinas – visiškai kitoks, smulkus verslas, kaip ir pirmojo metu, yra uždarytas. Bet jeigu neaišku, kas bus po antro karantino, kiek įmonių, žmonių su individualia veikla išliks, jeigu nesuveiks jokie centrinės valdžios planai, ir bus trečias karantinas, tai bus žiauriai sudėtinga“, – pažymi jis. 

Utenos smulkiojo verslo atstovas užsimena, kad pandemijos ir Brexit paskatinti emigrantai grįžta į Uteną ir kuria verslus. Jo teigimu, per kelerius metus čia įsikūrė apie 5 emigrantų smulkios įmonės. Jis pateikia kelis pavyzdžius – kepykla „Vanilinis dangus“, atsidariusi prieš 7-erius metus, iki šiol dirba sėkmingai. Prieš daugiau nei metus atsidarė ir iš Australijos grįžusių emigrantų išskirtinė maitinimo įstaiga „Liūtas ir avelė“, tačiau dėl pandemijos esą patyrė sunkumų. 

Pardavė šeimos verslą ir vyksta atgal į Australiją 

Uteniškė Gintarė Šulskytė Delfi trumpai papasakojo, kad dėl asmeninių priežasčių ji kartu su savo australu vyru gruodžio pabaigoje pardavė šeimos verslą. Jiedu šiuo metu su nauju kavinės šeimininku tvarko paskutinius reikalus ir ruošiasi išvykti atgal į Australiją. 

„Susidėjo tam tikri dalykai, šis klausimas buvo atviras visą laiką. Iki pandemijos planavome plėstis, keltis į Vilnių, bet vyrui atsirado šeimyninių reikalų ir reikėjo priimti sprendimą. Susidėliojo visos aplinkybės, kad nusprendėm vykti dabar ir pardavėme verslą“, – sako ji.

Tiesa, ji pripažįsta, kad prie šio sprendimo, be abejo, prisidėjo ir pandemija: „Pandemija tikrai turėjo įtakos, nes reikėjo daug persiorientuoti. Pavyzdžiui, pirma pandemijos banga buvo labai baisi, nes turėjome visiškai užsidaryti. Prie antros prisitaikėme su išsinešimu. Manau, kad nėra nė vieno verslo, kuriam pandemija neturėjo įtakos.“ 

Verslininkė sako, kad naujasis kavinės vadovas planuoja tęsti pradėtą veiklą: „Kiek jis tęs tą patį, kiek jis savo darys, kitas klausimas. Dabar vyksta darbų perdavimai, tad sunku pasakyti. Įsivaizduoju, kad gali turėti vienokią idėją, o kai esi versle tos idėjos gali keistis dar 10 kartų, priklausomai nuo aplinkybių.“ 

Plungės verslininkai prisitaikė – atidarė el. parduotuves 

Vis dėlto ne visi regionai susiduria su itin dideliais pandemijos sunkumais. 23 narius turinčios Plungės smulkiojo verslo asociacijos vadovė Aurelija Gedmintaitė Delfi teigia, kad bankrutuojančių įmonių šiuo metu Plungėje nėra, esą tik viena masažo paslaugas teikianti įmonė per pirmąją pandemijos bangą užsidarė. Tarp asociacijose narių – įmonių iš grožio srities, kurių veikla šiuo metu negalima, tačiau jos neva optimistiškai žvelgia į ateitį. Kiti nariai, dauguma atsidarę el. parduotuves, darbuojasi ir pakankamai neblogai gyvena. 

„Verslai neužsidaro – įrengė atsiėmimų punktus, daug kas atsidarė el. prekybą ir perduoda prekes. Kiti darbuojasi, gaudami užsakymų. Kas su maisto prekėmis dirba, atsidarė el. parduotuvę, pristato maistą į namus, naudojasi kitomis alternatyvomis“, – sako A. Gedmintaitė.

Dažniausiai prekių plungiškiai užsisako telefonu, o jas atsiima prie parduotuvės: „Parduotuvės feisbuke viešina savo asortimentą, yra paskelbę savo numerius – labiausiai bendraujama telefonu. Pirkėjas paskambina paklausti, ar turi prekę, susitaria, kada būtų galima atvykti pasiimti, pardavėjas išneša į lauką pasižiūrėti.“ 

Paklausta, kokia situacija Plungėje su darbuotojais, ji pažymi, kad šventiniu laikotarpiu dalis verslų išleido darbuotojus atostogų, kiti – į prastovas. Pašnekovė pažymi, kad šalyje padidinus MMA, dauguma verslų stengsis išlaikyti darbuotojus, nors atleidimų gali būti. 

„Iš vienos pusės gal ir gerai algų pakilimas darbuotojams, kita vertus, iš darbdavių pusės gal ir reikėjo palaukti, vertinant visus apribojimus – smulkieji priversti užsidaryti, o didieji dirba. MMA pakėlimas – tikrai ne į naudą, ypač mokesčių. Mažiukai verslai priverstinai turi užsidaryti, nors ir galėtų laisviau kontroliuoti žmonių srautą, juose būtų saugiau nei didžiuosiuose prekybos centruose. Tai yra didžiausias smulkiųjų verslininkų pasipiktinimas, jie jaučiasi nuskriausti“, – pažymi Plungės smulkiojo verslo atstovė. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, ne­dar­bas pernai lapk­ri­tį Plun­gės ra­jo­ne sie­kė 15,7 pro­c. Užim­tu­mo tar­ny­bo­je bu­vo už­si­re­gist­ra­vę 3 147 dar­bo ieš­kan­tys as­me­nys. 

Nuotr.: © DELFI / Andrius Ufartas

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/verslininkai-regionuose-ruosiasi-bankrotams-baiminasi-dar-vieno-karantino.d?id=86203831

Rodyti daugiau...

Įmonės, kuriose darbuotojų skaičius labiausiai traukėsi: sąraše – prekybos ir restoranų tinklai, Lietuvos paštas ir kariuomenė

Suskleisti...

Pandemijos krizės paveiktos Lietuvos įmonės mažina perteklines veiklas, todėl darbo sparčiai 2020 m. neteko paslaugų, turizmo, sanatorinio gydymo sektorių darbuotojai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Tačiau Delfi sudarytas įmonių, kuriose pernai labiausiai mažėjo darbuotojų skaičius, sąrašas rodo kitokį vaizdą. Jame atsiduria keli didieji prekybos ir restoranų tinklai, Lietuvos paštas, Lietuvos kariuomenė ir kt.

Užimtumo tarnyba (UT) 2020 m. gavo 113 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėtus 4876 darbuotojus. Palyginimui – 2019 m. UT sulaukė beveik perpus mažiau – 64 – pranešimų apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 3247 darbuotojus,

„Analizuojant numatomus grupės darbuotojų atleidimus, stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje. Anksčiau dominavo darbo organizavimo pakeitimai ar įmonių restruktūrizacijos, dabar – darbuotojų funkcijos yra perteklinės, sumažėjus klientų srautams. Įmonės regresuoja dėl apribotų veiklų“, – sakė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė. 

Užsienio investuotojas traukiasi iš Lietuvos

2020 m. daugiausiai – 483 darbuotojus – apie numatomą atleidimą įspėjo JAV technologijų bendrovė R1 RCM (anksčiau – UAB „Intermedix Lietuva“) Kauno apskrityje. Bendrovė dar 2019 m. pabaigoje pranešė apie planus trauktis iš Lietuvos ir veiklą perkelti į Indiją. Tuomet teigta, kad pokyčiai vyksta globaliu mastu ir nėra susiję su Lietuvos investicine aplinka ar komandos rezultatais. UT duomenimis, darbo neteko transakcijų, veiklos valdymo paslaugų, klientų duomenų analitikos ir IT infrastruktūros darbuotojai. 

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu R1 RCM dar dirba 11 darbuotojų. Dar neseniai „Intermedix Lietuva“ buvo vienas didžiausių darbdavių Kaune – 2019-ųjų pradžioje įmonėje dirbo apie 800 darbuotojų.

Bendrovė R1 RCM (buvusi „Intermedix Lietuva“) Lietuvoje įsteigta 2013 m. kaip operacijų centras, aptarnaujantis įvairius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, valstybines įstaigas ir įmones daugiau nei 25 šalyse. Centro darbuotojai teikia profesionalias IT sistemų, duomenų valdymo ir administravimo bei daugybę kitų paslaugų. 

2019 m. daugiausiai pasamdė, po metų – daugiausiai atleido

2019 m. atsidūrusi tarp daugiausiai darbo vietų sukūrusių įmonių (289) 2020 m. antroje vietoje pagal įspėtų atleidžiamų darbuotojų skaičių – Lietuvos užsakomųjų reisų oro linijos „GetJet Airlines“, kuri Vilniaus apskrityje atsisakė 370 darbuotojų paslaugų. UT duomenimis, dėl perteklinių darbo funkcijų darbo neteko technikai, skrydžių koordinatoriai, techninių įrašų priežiūros specialistai, techninės priežiūros kontrolės koordinatoriai, įgulų koordinatoriai, auditoriai, finansų kontrolieriai ir kt. 

„GetJet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis Delfi pasakojo, kad prasidėjus karantinui ir nutrūkus kelionėms, įmonė privalėjo mažinti kaštus, kad nebankrutuotų. Anot jo, kol kas prognozės aviacijos sektoriuje yra itin liūdnos, todėl teigė neatmetantis ir bendrovės durų užrakinimo galimybės.

Prieš pandemiją, kovo mėnesį bendrovė turėjo daugiau nei 400 darbuotojų, šiuo metu įmonėje dirba apie 40 darbuotojų administracijoje, biure. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas čia siekia 2 282 Eur „popieriuje“. 

Pandemija sudavė smūgį automobilių pramonei

Trečioje vietoje – Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, per kelis kartus apie atleidimą įspėjusi 237 darbuotojus. Tačiau remiantis „Sodros“ duomenimis, įmonėje darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 546 darbuotojais – nuo 1208 sausio mėn. iki 662 lapkričio mėn. Šiuo metu įmonėje dar dirba 633 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 1216 Eur „popieriuje“. 

Registrų centrui pateiktoje 2019–2020 m, veiklos ataskaitoje „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pripažino, kad koronaviruso krizė įmonei padarė neigiamos įtakos, nes pavasarį beveik visos Europos automobilių gamyklos buvo uždarytos. 

Praėjusiais finansiniais metais, kurie prasidėjo 2019 metų balandį ir baigėsi 2020 metų kovą, bendrovė gavo 53,27 mln. eurų pajamų – 17,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (64,346 mln. eurų), jos grynasis pelnas mažėjo beveik 70 proc. iki 1,224 mln. eurų (4,026 mln. eurų).

Sumažėjus klientų srautams, sanatorijos atleido dalį darbuotojų

Toliau pagal atleidimų skaičių rikiuojasi „Eglės“ sanatorija, UT gruodį pranešusi apie 185 darbuotojų atleidimą. Kaip Delfi pasakojo sanatorijos vadovas Artūras Salda, pandemija stipriai paveikė gyventojų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikį, todėl sumažėjus klientų srautui, darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės. 

Tiesa, anksčiau bendrovė pranešė ketinanti atleisti žymiai daugiau – pusę savo darbuotojų: 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone, tačiau šiuos planus vėliau pakoregavo ir atleido 100 darbuotojų mažiau. 

Atskirai UT informuota apie dukterinės įmonės „Birštono šaltinis“ 41 darbuotojo atleidimą. Rekvizitai.lt duomenimis, „Birštono šaltinis“ šiuo metu dirba 161 darbuotojas.

UT duomenimis, iš viso „Eglės“ sanatorijoje dirba 599 darbuotojai, iš jų 520 – Druskininkuose, 79 – Birštone. Bus atleisti 178 darbuotojai Druskininkuose ir 7 Birštone. Vadovas informavo, kad pirmų darbuotojų atleidimai prasidės 2021 m. sausį ir baigsis kovą.

Uždarė gamyklą Kaune 

Penketuką užbaigia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų gamintoja „Betonika“, UT kovo mėn. pranešusi apie 140 atleidimą, nes uždaro gamyklą Kaune. 2020 m. pradžioje bendrovė pranešė apie planus savo produkcijos gamybą Lietuvoje sutelkti Trakuose, kur veikia dar viena jos gamykla.

„Šiuo metu savo pajėgumais viršydama Lietuvos rinkos paklausą „Betonika“ planuoja sutelkti produkcijos gamybą Trakuose. Dėl šios priežasties pradėtas antrosios gamyklos, Kaune atidarytos 1966 metais, uždarymo projektas. Dėka puikiai savo darbą išmanančių komandų, Kauno gamykla veikė iki šiol, tačiau dėl per didelių veiklos sąnaudų ją išlaikyti tapo neefektyvu“, – pranešime cituojamas „Betonikos“ vykdantysis direktorius Juris Germanis. 

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 102 darbuotojai. 2020 m. sausį įmonėje dar dirbo 247 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 2,5 tūkst. Eur „popieriuje“. 

„Sodros“ duomenys rodo kitokį vaizdą

Apie gerokai sumažėjusį darbuotojų skaičių kai kuriose Lietuvos įmonėse rodo ir Delfi išanalizuoti „Sodros“ duomenys. Palyginome 2020 m. sausio ir lapkričio mėn. darbuotojų skaičių ir sudarėme įmonių, kuriose 2020 m. mažėjo daugiausiai darbuotojų sąrašą. Tiesa, 6iame sąraše neįtraukėme įmonių, kuriose darbuotojų skaičius mažėjo dėl restruktūrizacijos ar įmonių sujungimo.

Išanalizavus duomenis matyti, kad neigiamas darbuotojų skaičiaus pokytis – žymiai didesnis nei skelbiamas UT. Be jau aukščiau minėtų „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, „GetJet Airlines“ ir R1 RCM, TOP15 sąraše atsiduria ir didieji prekybos tinklai, kelios maitinimo įstaigos, Lietuvos paštas, Lietuvos kariuomenė ir kt.

Darbuotojų daugiausiai atleido didieji prekybos tinklai

Remiantis „Sodros“ duomenimis, labiausiai darbuotojų 2020 m. metais sumažėjo viename iš didžiausių Lietuvos darbdavių – bendrovėje „Maxima“. Palyginus sausio ir lapkričio mėn. duomenis, šiuo metu čia dirba 1249 mažiau darbuotojų. Antroje vietoje – taip pat prekybos tinklą „Iki“ valdanti UAB „Palink“. Per metus joje sumažėjo 740 darbuotojų. Pasak įmonių atstovų, prekybos tinkluose darbuotojų skaičius mažėjo, optimizuojant ir automatizuojant veiklos procesus.

„Kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse.

Pernai optimizavome daugelį veiklos procesų, todėl šįmet išsitekome su mažiau darbuotojų. Be to, per pavasarinį karantiną nebuvo priimami nauji darbuotojai, kol sveikatos priežiūros įstaigos buvo apribojusios įsidarbinti norinčių asmenų sveikatos patikrinimą. Taip pat COVID-19 pandemijai sulėtinus prekybos tempą gerokai mažiau šįmet prireikė sezoninių darbuotojų tiek vasarą, tiek žiemos šventiniu laikotarpiu“, – komentuoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad įmonėje darbuotojų 2020 m. dirbo mažiau, darbo užmokesčio fondas pernai išliko toks pat kaip ir 2019 m. Vidutiniškai darbo užmokestis „Maximoje“ kas mėnesį augo po daugiau nei 10 proc. Tai reiškia, kad pernai darbuotojai užsidirbo po daugiau nei vieną papildomą mėnesinį atlygį lyginant su 2019 m.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pažymi, kad įmonės darbuotojų skaičius mažėja organiškai – optimizuojami procesai prekyboje, gamyboje ir logistikoje.

„Be to, šiais metais turėjome ir vieno savo gamybinio padalinio uždarymą, taip pat uždarėme ir keletą savo parduotuvių. Todėl taip pat sumažėjo darbuotojų skaičius“, – sako V. Budrienė.

Esminių pokyčių dėl darbuotojų skaičiaus 2021 m. nėra numatę nei „Maxima“, nei „Iki“.

„Planų mažinti darbuotojų skaičiaus nėra. Kitąmet kaip tik planuojame atidaryti daugiau naujų parduotuvių patraukliose Lietuvos pirkėjams vietose, todėl darbuotojų skaičius augs. Kita vertus, optimizacijos ir efektyvaus valdymo procesai taip pat bus vykdomi, todėl darbuotojų skaičius turėtų išlikti panašus kaip ir šiais metais“, – sako „Iki“ atstovė.

„2021-uosius pradėsime, peržiūrėdami „Maximos“ darbuotojų bazinius atlyginimus, kuriems didinti esame numatę beveik 8 mln. eurų. Tai palies didžiąją dalį parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų. Taip pat papildomai toliau bus mokamos skatinamosios premijos pagal motyvacinę sistemą, kuri šįmet buvo išplėsta, kad darbuotojai galėtų dar daugiau užsidirbti“, – pažymi E. Dapkienė.

„Sodros“ duomenimis, „Maxima LT“ šiuo metu dirba 13 234 darbuotojai, „Iki“ – 5 886, vidutinis atlyginimas atitinkamai – 985 Eur ir 1133 Eur „popieriuje“.

Lietuvos paštas ir kitąmet mažins darbuotojų skaičių

Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos paštas. Per metus valstybės valdomoje įmonėje sumažėjo 565 darbuotojais. Tuo metu UT 2020 m. buvo pranešta tik apie 80 grupinį darbuotojų atleidimą.

Pasak įmonės atstovės, darbuotojų skaičiaus mažėjimas šiais metais daugiausia buvo susijęs su 2019 m. pradėtu ir 2020 m. galutinai užbaigtu mobilaus laiškininko projektu. Priimti sprendimai įmonei esą leido padidinti veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybiškesnes ir labiau prieinamas paslaugas klientams, taip pat gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams.

„Po šio pokyčio 440 mobiliųjų laiškininkų aptarnauja kaimiškose vietovėse gyvenančius klientus. Dėl to teko atsisveikinti su darbuotojais – daugiausia kaimiškųjų vietovių laiškininkais, klientų aptarnavimo specialistais. Dalis darbuotojų perėjo į mobiliųjų laiškininkų pozicijas, todėl šiandien dauguma mūsų mobiliųjų laiškininkų – prieš tai Lietuvos pašte dirbę darbuotojai“, – komentuoja Lietuvos pašto organizacinio vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė.

Anot jos, kiekvienam atleidžiamam darbuotojui įmonė stengėsi padėti – tiek konsultacijomis dėl darbo paieškų, tiek bendradarbiavimu su UT.

Tiesa, bendrovė 2020 m. samdė ir daugiau darbuotojų laikinam darbui: „Darbuotojų skaičius Lietuvos pašte gruodžio mėnesį yra didesnis dėl kalėdiniu laikotarpiu išaugusių siuntų skaičiaus. Šiuo periodu mes paprastai priimame daugiau darbuotojų – šiemet buvo įdarbinta apie 100 darbuotojų, dauguma jų – laikinam darbui.“

Kaip pažymi I. Rinkevičienė, kitais metais Lietuvos paštas ir toliau optimizuos ir automatizuos veiklos procesus, todėl darbuotojų skaičius ir toliau mažės. Daugiausiai tai susiję su lapkritį atidarytu Vilniaus logistikos centru.

„Tarp bendrovės strateginių tikslų – veiklos modernizavimas ir efektyvumas, paslaugų klientams kokybės gerinimas ir darbo sąlygų gerinimas darbuotojams. Todėl ateinančiais metais toliau įgyvendinsime bendrovės strategijoje numatytus projektus. Vienas jų – siuntų skirstymo automatizavimo projektas. Lapkričio mėnesį atidarytame moderniame Vilniaus logistikos centre jau veikia dvi automatizuotos skirstymo linijos, kurios padeda mums suvaldyti stipriai išaugusį siuntų kiekį kalėdiniu laikotarpiu.

Kadangi tai iš esmės pakeis skirstymo procesą mūsų paštuose, projektas turės įtakos darbuotojų skaičiaus optimizavimo sprendimams ateinančiais metais. Kol kas tikslaus skaičiaus pasakyti negalime“, – pažymi Lietuvos pašto atstovė.

Restoranų darbuotojai išėjo savo noru

Ketvirtoje vietoje – Rokiškyje įsikūręs ir 25-erius metus veikiantis „Rokiškio knygynas“. Per metus darbuotojų skaičius sumažėjo 557: nuo 571 sausį iki 14 lapkritį. Įmonės vadovas nepakomentavo darbuotojų skaičiaus pokyčio.

Penktoje vietoje – didžiausia restoranų grupė „Amber food“, valdanti tokias maitinimo įstaigas kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Manami“ ir kt. Darbuotojų skaičius per metus sumažėjo apie 420 darbuotojų: nuo beveik 1200 sausį iki 761 lapkritį. Gruodžio pradžioje čia dirbo 709 darbuotojai. 

Pasak „Amber food“ vadovo Gedimino Balnio, darbuotojai įmonės iniciatyva nebuvo atleidžiami. Visi išėję iš darbo darbuotojai paliko įmonę jų pačių sprendimu, didžiąją jų dalį sudaro aptarnaujantis personalas – padavėjai. 

„Akivaizdu kodėl, nes viešasis maitinimas šiais metais visiškai uždarytas jau antrą kartą, o prastovų metu darbuotojams galime mokėti tik minimalią algą. Darbuotojų skaičiaus mažėjimui turėjo įtakos per 2020 metus uždaryti 4 restoranai, šie sprendimai buvo priimti anksčiau, tačiau pandemija tik dar labiau pagreitino jų įgyvendinimą.

Taip pat neturėjome galimybės dirbti Švyturio, Žalgirio ir Jonavos sporto arenose, Palangos koncertų salėje, kur įprastai renginių sezonu turėdavome ne mažiau kaip 150 darbuotojų. Šie darbuotojai baigė darbą pasibaigus žiemos sezonui ir turėjo sugrįžti rudenį vėl prasidėjus renginiams“, – komentuoja G. Balnis.

Vadovas tikina, kad kai tik bus panaikinti apribojimai, dalį darbuotojų įmonė būtinai sieks susigrąžinti: „Atnaujinus veiklą darbuotojų skaičius vėl turėtų pradėti augti. Viskas priklausys nuo to, kaip bus suvaldytas virusas ir su kokiais apribojimais turėsime ir galėsime dirbti.“

Lietuvos kariuomenėje dirbančiųjų skaičius ir mažėjo, ir didėjo

Lietuvos kariuomenėje 2020 m. dirbančiųjų skaičius sumažėjo 369. Metų pradžioje čia dirbo 5144 darbuotojai, o lapkritį jau tik 4775. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pateiktame komentare teigiama, kad šis skaičiaus sumažėjimas nėra tiesiogiai susijęs su personalo mažėjimu, nes jis apima ir 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliekančius karius. Sausio mėn. NPPKT karių faktinis skaičius buvo didesnis nei lapkričio mėn., todėl ir fiksuojamas šis skirtumas į mažesnę pusę.

„Lietuvos kariuomenės duomenimis, 2020 m. sausio-lapkričio mėnesiais priimtų ir atleistų tiek civilių (valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), tiek profesinės karo tarnybos (PKT) karių skaičiaus skirtumas buvo teigiamas – skaičius didėjo“, – rašoma komentare.

Anot Lietuvos kariuomenės, prognozės 2021 metams yra ir toliau teigiamos: „Jau eilę metų stebime panašias augimo tendencijas – t. y. priimamų naujų darbuotų, tarnautojų, karių ir atleidžiamų darbuotojų, tarnautojų ar išeinančių į atsargą karių skaičiaus skirtumas Lietuvos kariuomenėje būna teigiamas ir siekia apie pusę tūkstančio asmenų.“

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/imones-kuriose-darbuotoju-skaicius-labiausiai-traukesi-sarase-prekybos-ir-restoranu-tinklai-lietuvos-pastas-ir-kariuomene.d?id=86130985

Nuotr.: Laidus gaminanti Yazaki Wiring Technologies Lietuva kompanija © Algirdas Venskus

Rodyti daugiau...