Valentas Mitrauskas. Rekomendacijos skolininkams ir kreditoriams, kurie susiduria su nemokumo rizika

Suskleisti...

Šiuo metu ir ateinančiais metais verslo nemokumo rizika išlieka itin aktuali. Dėl COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtakos sparčiai auga skolos ir daugėja aukštos rizikos įmonių. Tai kelia nerimą daugumai verslų.

Suteikta Lietuvos Respublikos valstybės pagalba – daugiau kaip 340 mln. EUR parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems verslams – nemokumo riziką mažina tik šiuo metu ir drauge kuria galimai klaidingą įspūdį dėl atskirų verslų ekonominės būklės perspektyvų. Tikėtina, kad pasibaigus paramų laikotarpiui, nemokumo procesų augimas gali būti itin ženklus.

Tiek kreditoriams, tiek ir skolininkams labai svarbu imtis tinkamų priemonių, kurios galėtų padėti išvengti nemokumo problemų ar tinkamai jas valdyti, mažinant galimas rizikas. Tinkamiausios priemonės yra nustatomos individualiai, tačiau egzistuoja ir bendri veikimo principai. Todėl dalinamės bendro pobūdžio rekomendacijomis tiek skolininkams, tiek kreditoriams, ir tikimės, kad jos prisidės prie geresnio nemokumo rizikos valdymo.

REKOMENDACIJOS SKOLININKAMS

Visapusiškai įvertinkite COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtaką jūsų verslui ir mokumo rodikliams.

Jeigu egzistuoja rizika, kad šiuo metu ar per artimiausią 12 mėnesių laikotarpį galite susidurti su finansiniais sunkumais (neturėsite galimybių laiku vykdyti savo įsipareigojimų ar įsipareigojimai viršys turto vertę) ir neturėsite galimybių to išvengti ar suvaldyti, rekomenduojame imtis šių priemonių: 

Negalėdami laiku atsiskaityti su visais kreditoriais, atsiskaitymus vykdykite nepažeisdami Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jeigu atsiskaitymai vykdomi nesilaikant šio eiliškumo ir dėl to apribojamos ar panaikinamos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens turtą, tai gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą, bankroto pripažinimą tyčiniu. Nuo šių taisyklių gali būti nukrypstama nebent tais atvejais, kai siekiama bendrovei ir kreditoriams naudingų tikslų – tęsti ir atkurti bendrovės veiklą bei mokumą ir pan. 

Atidžiai vertinkite bendrovės sudaromus sandorius ir venkite tokių, kurie galėtų būti pripažinti kaip prieštaraujantys juridinio asmens veiklos tikslams bei turėtų neigiamos įtakos atsiskaitymams su kreditoriais. Siekite užtikrinti, kad sudaromi sandoriai atitiktų rinkos sąlygas ir neviršytų protingos rizikos. Kitu atveju, tai taip pat gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą, bankroto pripažinimą tyčiniu. 

Venkite veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą bendrovę. Tokie veiksmai lygiai taip pat gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir būti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. 

Iš anksto inventorizuokite bendrovės turtą ir dokumentus. Jeigu bendrovei būtų iškelta bankroto byla, juridinio asmens valdymo organai privalėtų nemokumo administratoriui perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Todėl labai svarbu, kad turtas bei dokumentai būtų tinkamai inventorizuoti bei galėtų būti užtikrintas tinkamas minimos pareigos įvykdymas. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, galėtų kilti tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, taip pat galėtų būti sprendžiamas ir tyčinio bankroto klausimas. 

Informuokite juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlykite spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą.

Nedelskite ir iš anksto inicijuokite nemokumo procesą – teikite pranešimą kreditoriams apie iškilusius sunkumus ir siūlykite sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nuspręsti dėl neteisminio bankroto. Kuo anksčiau tai atliksite, tuo didesnė tikimybė bus pasiekti susitarimą su kreditoriais, atkurti bendrovės mokumą ir išvengti teisminio bankroto.

Pateikite ne tik formalų pranešimą, bet ir vykdykite realias derybas su kreditoriais dėl susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymo (prievolių terminų atidėjimo, prievolių (jų dalies) atsisakymo, prievolių pakeitimo ir kitų priemonių).

Jeigu reikia, siekiant užtikrinti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymą, kreipkitės į teismą ir prašykite taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas ir pan.) ir (ar) panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti ir nėra priimamas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, tuomet per 3 mėnesius nuo ikiteisminės nemokumo proceso stadijos pabaigos gali (turi) būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Praleidus 3 mėnesių terminą, ikiteisminė nemokumo proceso stadija turi būti kartojama.

Jeigu su finansiniais sunkumais susidūrusi bendrovė yra gyvybinga (nėra nutraukusi veiklos) bei egzistuoja reali tikimybė, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, po nesėkmingos ikiteisminės nemokumo proceso stadijos turėtų būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kartu su šiuo pareiškimu teismui turi būti pateiktas ir restruktūrizavimo plano projektas bei juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Todėl šie dokumentai turėtų būti pradėti rengti kaip galima ankstesnėje stadijoje.

Jeigu pageidaujama, kad restruktūrizavimo bylą administruotų nemokumo administratoriaus, jo duomenys ir sutikimas turėtų būti pateikti kartu su pareiškimu teismui. Todėl įvertinkite ir pasirinkite iš anksto tinkamo nemokumo administratoriaus kandidatūrą.

Restruktūrizavimo procesas gali būti sėkmingas, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritaria tiek juridinio asmens dalyviai, tiek ir kreditoriai atskirose kreditorių grupėse, kurios yra paveikiamos restruktūrizavimo plano. Todėl su juridinio asmens dalyviais ir kreditoriais derybas pradėkite kaip galima anksčiau.

Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą visus įsipareigojimus vykdykite patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir iškart pradėta bankroto byla (esant nemokumui).

Jeigu įmonė yra nemoki ir nėra galimybės pradėti restruktūrizavimo bylos, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti bankroto bylą. Nevykdant šios pareigas gali būti taikoma civilinė ir (ar) baudžiamoji atsakomybė, taip pat apribota juridinio asmens vadovo teisė nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Iškėlus bankroto bylą bendradarbiaukite su nemokumo administratoriumi, kad išvengtumėte nepagrįsto ar nesąžiningo sandorių ginčijimo ar nepagrįstų reikalavimų atlyginti žalą. Jeigu tokie reikalavimai pareiškiami, siekite taikaus ginčo išsprendimo.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas galėtų atkurti bendrovės mokumą ar sumažinti įsiskolinimus kreditoriams (būtų ekonomiškai naudingas bendrovei ir jos kreditoriams), informuokite apie tai kreditorius ir nemokumo administratorių, siūlykite tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

Esant iškeltai bankroto bylai komunikuokite su kreditoriais ir ieškokite galimybių bankroto procesą baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, jeigu toks poreikis egzistuoja.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas negali būti atkurtas ir nepavyksta bankroto proceso baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, įvertinkite poreikį įsigyti dalį bendrovės turto ar net visą juridinį asmenį su visom turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be prievolių, atsiradusių iki pardavimo.

REKOMENDACIJOS KREDITORIAMS

Visapusiškai įvertinkite COVID-19 pandemijos ir karantino režimų įtaką jūsų skolininkams, tiekėjams ir kitiems asmenims, nuo kurių veiksmų priklauso jūsų verslas. Aktyviai komunikuokite su šiais asmenimis ir domėkitės jų galimybėmis vykdyti įsipareigojimus jums.

Jeigu egzistuoja rizika, kad jūsų skolininkai, tiekėjai ar kiti asmenys, nuo kurių veiksmų priklauso jūsų verslas, gali susidurti su finansiniais sunkumais (neturėti galimybės laiku vykdyti savo įsipareigojimų ar įsipareigojimai viršys turto vertę), rekomenduojame imtis šių priemonių:

Aktyviai sekite situaciją, derėkitės ir siekite jums priimtinų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonių bei garantijų.

Pagal galimybes domėkitės skolininko veikla, ypatingą dėmesį skirkite sandoriams, kuriais gali būti bandoma paslėpti bendrovės turtą ir (ar) išvengti įsipareigojimų vykdymo, taip pat veiklos pokyčiams, kurie gali rodyti veiklos ir (ar) turto perkėlimą į kitą bendrovę. Tokių veiksmų identifikavimas gali lemti civilinės ar net baudžiamosios atsakomybės taikymą skolininko (jo valdymo organų) atžvilgiu, taip pat bankroto pripažinimą tyčiniu.

Jeigu jus tenkinančio susitarimo pasiekti nepavyksta, o jūsų skolininko finansinė padėtis blogėja ir jis pradeda vėluoti vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, inicijuokite nemokumo procesą – teikite pranešimą skolininkui apie nevykdomus įsipareigojimus ir siūlykite sudaryti susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti arba nuspręsti dėl neteisminio bankroto. Kuo anksčiau tai atliksite, tuo didesnė tikimybė bus pasiekti susitarimą su skolininku, atkurti jo mokumą ir išvengti bankroto, kurio metu įprastai patenkinama tik apie 5–10 proc. antros eilės kreditorių reikalavimų.

Pateikite ne tik formalų pranešimą, bet ir vykdykite realias derybas su skolininku dėl susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymo.

Jeigu reikia užtikrinti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti sudarymą, kreipkitės į teismą ir prašykite taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštuoti skolininko turtą, atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąsias bylas ir pan.) ir (ar) panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Jeigu nepavyksta sudaryti susitarimo finansiniams sunkumams įveikti ir nėra priimamas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka, per 3 mėnesius nuo ikiteisminės nemokumo proceso stadijos pabaigos, gali (turi) būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo (jeigu skolininko pradelsta skola viršija 6 070 EUR) arba bankroto bylos iškėlimo. Praleidus 3 mėnesių terminą, ikiteisminė nemokumo proceso stadija turi būti kartojama.

Jeigu su finansiniais sunkumais susidūrusi įmonė yra gyvybinga (nėra nutraukusi veiklos) bei egzistuoja reali tikimybė, kad ji galės vykdyti ūkinę komercinę veiklą, leisiančią įvykdyti savo prievoles ateityje, po nesėkmingos ikiteisminės nemokumo proceso stadijos turėtų būti teikiamas pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Jeigu pageidaujama, kad restruktūrizavimo bylą administruotų nemokumo administratoriaus, jo duomenys ir sutikimas turėtų būti pateikti kartu su pareiškimu teismui. Todėl tinkamo nemokumo administratoriaus kandidatūrą, esant poreikiui, įvertinkite ir pasirinkite iš anksto.

Restruktūrizavimo procesas gali būti sėkmingas, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritaria tiek juridinio asmens dalyviai, tiek ir kreditoriai atskirose kreditorių grupėse, kurios yra paveikiamos restruktūrizavimo plano. Todėl su juridinio asmens dalyviais ir kreditoriais, kurie paveikiami restruktūrizavimo plano, derybas pradėkite kaip galima anksčiau.

Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą visi įsipareigojimai vykdomi patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka ir terminais. Jeigu restruktūrizavimo planas nevykdomas arba netinkamai vykdomas ir tai tęsiasi ne trumpiau kaip 3 mėnesius, restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta ir iškart pradėta bankroto byla (esant nemokumui). Todėl aktyviai sekite, ar restruktūrizavimo planas vykdomas tinkamai.

Jeigu skolininkas yra nemokus ir yra akivaizdu, kad situacija nepasikeis, tuomet teismui jau pradiniame etape turėtų būti teikiamas pareiškimas dėl bankroto, bet ne dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Iškėlus bankroto bylą, bendradarbiaukite su nemokumo administratoriumi ir aktyviai naudokitės kreditoriui suteikiamomis teisėmis, įskaitant, bet neapsiribojant, siekite skolininko sudarytų sandorių patikrinimo, spręskite dėl galimybės kreiptis į teismą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių pripažinimo negaliojančiais ar bankroto pripažinimo tyčiniu, žalos atlyginimo ir pan.

Aktyviai dalyvaukite nustatant bankroto proceso išlaidų dydį ir vertinant jo pagrįstumą, kadangi kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas galėtų atkurti bendrovės mokumą ar sumažinti įsiskolinimus kreditoriams (būtų ekonomiškai naudingas bendrovei ir jos kreditoriams), siūlykite tęsti ūkinės komercinės veiklos vykdymą.

Esant iškeltai bankroto bylai komunikuokite su kreditoriais ir ieškokite galimybių bankroto procesą baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, jeigu toks poreikis egzistuoja.

Jeigu iškėlus bankroto bylą bendrovės veiklos vykdymas negali būti atkurtas ir nepavyksta bankroto proceso baigti taikos sutartimi ar pereiti į restruktūrizavimo procesą, įvertinkite poreikį įsigyti dalį bendrovės turto ar net visą juridinį asmenį su visom turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis be prievolių, atsiradusių iki pardavimo. Aktyviai dalyvaukite nustatant juridinio asmens turto pardavimo tvarką ir kainas. 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/valentas-mitrauskas-rekomendacijos-skolininkams-ir-kreditoriams-kurie-susiduria-su-nemokumo-rizika.d?id=86081121

Rodyti daugiau...

Tyrimas: dėl sudėtingo biurokratinio aparato didele paramos dalimi verslas net nepasinaudojo

Suskleisti...

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu aiškinosi COVID-19 sukeltos pandemijos padarinius verslui.

Tyrimo rezultatai parodė, kad populiariausios valstybės paramos priemonės – paprasčiausios. Dėl sudėtingo biurokratinio aparato didele paramos dalimi net nepasinaudota. Kita tyrimo išvada rodo, kad dėl pandemijos įmonės susidūrė su likvidumo iššūkiais, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu krito. 

„Užklupus pirmai pandemijos bangai, buvo priimti sprendimai dėl paramos priemonių, kurių tikslas – kuo skubiau amortizuoti neigiamą poveikį. Tyrimas nagrinėja kaip efektyviai buvo pasinaudota pagalba ir su kokiais jos trūkumais susidūrė verslas. 

Atlikto tyrimo išvados ir rekomendacijos gali padėti ne tik efektyviau skirstyti paramą antros pandemijos bangos metu, bet ir padėti Lietuvos verslui sklandžiai išeiti iš pandemijos, išsaugojus konkurencingumą tarptautinėse rinkose“, – sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius bei vienas tyrimo autorių. 

Geriausios priemonės – paprasčiausios 

ISM tyrimas rodo, kad smulkus verslas negebėjo pasinaudoti daugeliu valstybės pagalbos priemonių, nes jos buvo pernelyg komplikuotos, biurokratiškos ir lydimos ilgo administracinio proceso. Tad įmonės buvo linkusios naudotis paprasčiausiomis ir minimalių pastangų reikalaujančiomis valstybės pagalbos priemonėmis (prastovų kompensavimas, VMI, Sodros atidėjimai ir pan.). 

Anot įmonių vadovų, dauguma valstybės paramos priemonių buvo labai siauros, per daug susmulkintos, buvo per daug sudėtingų ir perteklinių biurokratinių reikalavimų, per griežtas ribojimas laike ir pan. 

ISM atlikto tyrimo interviu etapo metu įmonių vadovai teigiamai vertino patį valstybės pagalbos priemonių buvimo faktą. Ypač daug teigiamų atsiliepimų sulaukė mokesčių mokėjimo atidėjimo priemonė. 

„Ji turėjo paprastą taikymo tvarką, ja buvo galima pasinaudoti nuotoliniu būdu, todėl ja pasinaudojo didžioji dauguma apklaustųjų. 

Tačiau, verslo asociacijų atstovai pažymėjo, kad valstybės institucijos turėtų atidžiai stebėti ar tam tikrose įmonėse pastoviai besikaupiančios mokesčių skolos signalizuoja ilgalaikes verslo tęstinumo problemas, tada atitinkamai laiku pasiūlyti tokių skolų restruktūrizavimo priemones: pvz.: konvertavimą į ilgalaikes beprocentes paskolas, obligacijas ar įstatinį kapitalą“, – sako ISM doktorantas, vienas tyrimo autorių Egidijus Kundelis. 

Darbuotojų mažėjo pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose, augo IT 

Nepaisant valstybės suteiktos paramos darbo vietų išlaikymui, bendras dirbančiųjų skaičius pandemijos laikotarpiu krito ir išliko žemesnis, lyginant su pernai metų atitinkamais mėnesiais. Remiantis „Sodra“ viešai skelbiamų duomenų analize, galima teigti, jog didesnis kritimas įvyko apdirbamosios pramonės, statybų, nekilnojamojo turto sektoriuose. 

Per 2020 m. 9 mėnesius darbuotojų skaičius įmonėse ypač krito Marijampolės, Klaipėdos, Tauragės apskrityse, pasižyminčiose didesniu veikiančių įmonių skaičiumi, lyginant su 2019 m. atitinkamais mėnesiais. 

„Dėl vykstančių verslo permainų pandemijos laikotarpiu augo darbuotojų skaičius informacinių technologijų sektoriuje ir stambiose įmonėse. Vadinasi, jos gauna papildomų užsakymų, ieško darbuotojų, kad juos galėtų įvykdyti. 

Tuo tarpu mažose įmonėse darbuotojų skaičius iš pradžių sumažėjo, po to atsistatė, kas indikuoja, kad įmonės paslankios ir reaguoja į pokyčius ekonomikoje. Nerimą kelia darbuotojų skaičiaus mažėjimas vidutinėse įmonėse – skaičius mažėja ir neatsistato.

Tokia situacija gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių mūsų ekonomikai per vartojimo sumažėjimą“, – komentuoja prof. dr. Valdonė Darškuvienė, ISM dėstytoja, mokslininkė, atlikto tyrimo vadovė. 

Likvidumo krizė – formuojasi nemokumo problemos ateityje 

Lietuvos įmonių duomenų analizė (šaltinis – „Creditinfo“) parodė, jog nors bendra verslo situacija nerodo didelių neigiamų pokyčių, tačiau pandemijos laikotarpiu ir po jo drastiškai augo pradelstų skolų sumos iki 49 mln. Eur 2020 m. III ketv. pab., lyginant su 9,8 mln. Eur tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. 

Tai rodo verslo nemokumo problemų formavimąsi, kurio pasekmes galima bus patirti jau sekančiais metais. Per 2020 m. pirmus 9 mėnesius įmonių pradelstos skolos ypač augo mikroįmonėse (iki 10 darbuotojų). 

Vertinant situaciją apskrityse, pradelstų skolų augimu ypač išsiskyrė Klaipėdos apskritis – kur pradelstos skolos augo 4,5 karto iki 18,2 mln. Eur 2020 m. III ketv. pab., lyginant tuo pačiu 2019 m. ketvirčiu, bei Vilniaus apskritis – kur pradelstos skolos augo 6 kartus iki 12,1 mln. Eur tuo pačiu laikotarpiu. 

„Vienas iš tyrimo etapų, interviu su verslų atstovais, atskleidė, kad mikroįmonės susiduria su savo vidiniais apribojimais – jos mažos, turi nedidelį veiklos mastą, uždirba sąlyginai mažą pelną, todėl jautriai reaguoja į pasikeitusias išorines aplinkybes. 

Tuo tarpu didžiosios įmonės yra ganėtinai atsparios ir matome, kad jų pradelstos skolos yra ganėtinai stabilios. Tyrimas atskleidė, kad sunkumų patiria ir vidutinės įmonės. Jų veikloje matome svyravimą, kuris indikuoja, kad patiriant sunkumus imtasi veiksmų – griežtų pinigų srauto valdymo priemonių, galbūt pasinaudota valstybės pagalbos priemonėmis ir t.t.“, – sako prof. dr. V.Darškuvienė. 

„COVID-19 verslą paveikė skirtingai, todėl ir parama turėtų būti diferencijuota atsižvelgiant į įmonės veiklos vietą, sektorių bei dydį: regionuose didesnis dėmesys turėtų būti skirtas darbo vietų išsaugojimui. Stambiam verslui aktualus konkurencingumo didinimas ir t.t.“, – rekomenduoja V.Darškuvienė. 

Dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nemokumo klausimų ekspertė, viena tyrimo autorių sako, kad šiemet nemokumo procesų augimo Lietuvoje nepastebėta, atvirkščiai jų pradėta žymiai mažiau nei praėjusiais metais. 

„Tai yra sąlygota nustatyto laikino nemokumo procesų inicijavimo ribojimo ir valstybės pasiūlytų pagalbos verslui priemonių, pirmiausia skirtų darbo vietų išlaikymui ir įmonių likvidumo palaikymui“, – sako dr. Siuzana Ščerbina-Dalibagienė. 

Verslo atstovai pasisakė, kokios paramos jiems reikėtų iš valstybės 

ISM universiteto mokslininkų atliktas tyrimas gruodžio 16 d. buvo pristatytas Lietuvos pramoninkų ir Lietuvos verslo konfederacijų atstovams, Lietuvos banko ir kitų finansinių institucijų ekonomistams, finansų ekspertams, įmonių vadovams, kurie nuotolinės konferencijos metu diskutavo dėl valstybės paramos įmonėms tikslingumo, įmonių galimybių efektyviai pasinaudoti paramos priemonėmis, potencialaus konkurencijos iškraipymo. 

Renginio dalyviai pateikė savo įžvalgas ir rekomendacijas. 

„Diskusijos metu pažymėta, jog įmonės, ypač statybų sektoriuje, susiduria su papildoma, pertekline našta dėl papildomų garantijų pateikimo tiek vykdant viešųjų pirkimų procedūras tiek įgyvendinant jau laimėtus projektus ir tas ilgam laikotarpiui užšaldo reikšmingas įmonių apyvartinio kapitalo sumas. 

Tad siūloma valstybės pagalbos priemone galėtų būti laikinas tam tikrų garantijų atsisakymas, jų sumažinimas arba užsakovams suteikiamos valstybės garantijos, kai paslaugos teikėjas yra patikima įmonė“, – informacija iš diskusijos dalijasi V.Darškuvienė. 

Diskusijos dalyviai taip pat pažymėjo, kad didžioji paramos dalis skirta smulkiam ir vidutiniam verslui, stambusis verslas sugebėjo santykinai mažiau pasinaudoti teikiama valstybės parama. Taip pat gamybos įmonių atstovai pažymėjo, kad Lietuvos mastu stambus verslas yra „mikro“ verslo dydžio vertinant tarptautiniu mastu. 

Tad kitų valstybių taikytos paramos priemonės savo šalių stambioms verslo įmonėms neišvengiamai silpnins Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą ir neigiamai paveiks Lietuvos eksportą ilguoju laikotarpiu. 

Taip pat pažymėta, jog valstybės parama galėtų būti daugiau orientuota ne į subsidijų (kurios skirtos trumpalaikei COVID-19 pandemijos sukelto neigiamo šoko amortizacijai), bet į ilgalaikių beprocenčių paskolų bei garantijų teikimą (kurios skirtos ilgalaikėms investicijoms, transformacijai, plėtrai, naujų eksporto rinkų užkariavimui), kurios galėtų būti susietos su stabilia įmonės situacija (pardavimo pajamomis ar pelnu) praeitu laikotarpiu, augimo ir plėtros galimybėmis ateityje.

Atlikto tyrimo rezultatai remiasi skirtingų ekonomikos sektorių įmonių vadovų giluminiu interviu, skirtingų ekonomikos sektorių įmonių apklausa bei įmonių finansinių duomenų, pradelstų skolų bei darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio analize 2019 m.-2020 m. sausio-spalio mėnesiais.

Šis tyrimas yra vienas iš 29 sprendimams dėl COVID-19 padarinių skirtų projektų, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/12/22/news/tyrimas-del-sudetingo-biurokratinio-aparato-didele-paramos-dalimi-verslas-net-nepasinaudojo-17615867/

T.Bauro nuotr.

Rodyti daugiau...

Apklausa: finansų įstaigos prognozuoja dėl verslo nemokumo augsiant nuostolius

Suskleisti...

Didžiausia rizika Lietuvos finansų sistemai tebėra COVID-19 pandemija ir jos ekonominės pasekmės: galinti suprastėti įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, rodo naujausia Lietuvos banko finansų įstaigų apklausa.

„Per visą apklausos vykdymo laikotarpį įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika dar niekada nebuvo vertinama taip prastai. Didžiausią įmonių bankroto riziką finansų įstaigos mato viešbučių ir maitinimo sektoriuje. Kaip itin rizikingi taip pat įvertinti transporto ir meninės veiklos sektoriai“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos narys. 

Apklausos duomenimis, dauguma finansų įstaigų netolimoje ateityje tikisi didesnių nuostolių dėl išaugusio įmonių nemokumo: 40 proc. apklausos dalyvių prognozuoja padidėjusius nuostolius per ateinančius 12 mėn. Dar maždaug tiek pat apklausos dalyvių (38 %) tikisi didesnių nuostolių, tačiau nedrįsta prognozuoti laikotarpio, kada jų bus patirta.

Klausiamos apie pandemijos poveikį jų veiklai, finansų įstaigos dažniausiai nurodė sumažėjusį pelningumą (40 %), peržiūrėtus strateginius tikslus (33 %), padažnėjusius vėluojančiųjų vykdyti įsipareigojimus atvejus (22 %). Tačiau 14 proc. respondentų nurodė, kad pandemijos sąlygomis jų veiklos pelningumas išaugo.

Palyginti su ankstesniu pusmečiu, šiek tiek nublanko tuo metu grėsmingiausia laikytos galimo eksporto kritimo rizikos vertinimas. Nors apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos teigė per praėjusį pusmetį nepatyrusios finansinių nuostolių dėl kibernetinių atakų, aštuonios įstaigos išskyrė pastebėjusios gerokai išaugus kibernetinių atakų skaičių karantino laikotarpiu.

Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, du kartus per metus atlieka apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Bankai, draudimo ir lizingo bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius 6 mėn.

Šioje apklausoje dalyvavo 60 respondentų, iš jų – 14 Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, 12 draudimo bendrovių, 11 kredito unijų ir 23 kitos finansų įstaigos (lizingo bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Apklausa vykdyta lapkričio 10–30 dienomis.

Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-finansu-istaigos-prognozuoja-del-verslo-nemokumo-augsiant-nuostolius

Rodyti daugiau...