Savanoriškas kreditorių reikalavimų patenkinimas – galimybė rinkoje išsaugoti bankrutuojančią įmonę

Suskleisti...

Valstybei COVID-19 akivaizdoje teikiant įvairias pagalbos priemones įmonių likvidumui ir mokymui palaikyti pagrindinis visuomenės dėmesys sutelktas į COVID-19 įstatymu laikinai sustabdytos įmonių vadovų pareigos ir kreditorių teisės inicijuoti bankroto procesus tikėtiną rezultatą – galimai išaugsiantį inicijuojamų nemokumo procesų skaičių. Tačiau asmenims, suinteresuotiems verslo išsaugojimu, verta atsigręžti į Nemokumo įstatyme (toliau — Nemokumo įstatymas) įtvirtintus teisinius įrankius, teikiančius galimybę net ir esant įmonei iškeltam bankroto procesui, jį nutraukti. Vienas iš minėtame įstatyme įtvirtintų bankroto proceso nutraukimo pagrindų – bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens atsiskaitymas su savo kreditoriais. Apie galimybę išsaugoti įmonę rinkoje patenkinus visų kreditorių reikalavimus praeitų metų pabaigoje priminė ir kasacinis teismas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriame dar kartą pasisakė apie įstatymo suteiktą galimybę bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais įmonės kreditoriais nutraukti bankroto bylą bet kurioje bankroto proceso stadijoje. Šįkart pagrindinis akcentas – patvirtinta galimybė trečiajam, su įmonės veikla nesusijusiam, asmeniui padengti bankrutuojančios įmonės prievoles kreditoriams.

Galimybę pagrįstai nutraukti bankroto bylą pateisina bankroto proceso tikslas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad bankroto bylos atsiskaičius su kreditoriais nutraukimo pagrindas yra susijęs su vienu iš bankroto proceso tikslų — siekiu patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus. Būtent šis tikslas — bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas, yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis.

Kasacinio teismo žinutė yra aiški. Pirma, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais, laikoma, kad bankroto procesas pasiekė savo tikslą, todėl bankroto byla bet kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti nutraukiama. Antra, nemokumo procese siekiant kreditorių reikalavimų tenkinimo kuo didesne apimtimi būtina užtikrinti ir pačios bankrutuojančios įmonės interesų apsaugą. Priešingu atveju, vien pirmumo teikimas kreditoriaus interesams, į šalį nustumiant paties juridinio asmens interesų apsaugą, gali būti vertinamas kaip Nemokumo įstatyme numatyto tikslo — šių subjektų interesų pusiausvyros užtikrinimo — pažeidimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad bankroto proceso tikslu yra pateisinamas tik pagrįstas, t. y. su teisiniu įmonės mokumo atkūrimu sietinas, bankroto bylos nutraukimas. Kasacinis teismas pažymi, kad situacija, kai, nutraukus juridinio asmens bankroto bylą, tuo pat metu sukuriamos prielaidos inicijuoti naują įmonės bankroto procesą negali susidaryti ir yra teisiškai nepateisinama. Taigi, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prieš priimant nutartį nutraukti bankroto bylą, tenka pareiga įsitikinti, ar net ir esant atsiskaitymo su kreditoriais faktui, nutraukus bankroto bylą įmonė liks moki.

Pagrįstas bankroto bylos nutraukimas – ir trečiajam asmeniui atsiskaičius su kreditoriais

Nepaisant Nemokumo įstatyme įtvirtintos formuluotės, pagal kurią su visais kreditoriais turi atsiskaityti juridinis asmuo, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši sąvoka turi būti aiškinama atsižvelgiant ne į prievolę įvykdžiusį subjektą, o į teisinę situaciją, kurioje visos bankrutuojančios įmonės prievolės kreditoriams yra įvykdytos, t. y. bankrutuojanti įmonė yra atsiskaičiusi su visais kreditoriais.

Taigi, pasak kasacinio teismo, bankroto proceso tikslų požiūriu nėra reikšminga, ar prievoles bankrutuojančio skolininko kreditoriams įvykdo pati įmonė ar jos naudai – su įmone nesusijęs trečiasis asmuo (kuris nėra nei įmonės akcininkas ar valdymo organo narys). Reikšminga yra tik tai, kad trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriais, įmonės prievolės jiems pasibaigtų.

Remiantis Lietuvos teisiniu reguliavimu ir bankroto proceso specifika, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tinkamu prievolės kreditoriams pasibaigimu pripažįstamas atvejis, kai už bankrutuojančią įmonę atsiskaitęs asmuo neišreiškia valios būti įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Toks už bankrutuojančią įmonė atsiskaičiusio subjekto „pasyvumas“ leidžia bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, kad bankrutuojančios įmonės atitinkamos prievolės kreditoriams pasibaigė.

Bankroto administravimo išlaidų atlyginimas išlieka prioritetu

Prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas negali būti paneigiamas, nepriklausomai nuo to, ar atsiskaitymus su kreditoriais vykdo pats bankrutuojantis juridinis asmuo, ar jo naudai – trečiasis asmuo. Abiem atvejais negali susidaryti situacija, kai su kreditoriais atsiskaitoma nesant padengtoms įmonės bankroto administravimo išlaidoms. Priešingu atveju, trečiajam asmeniui atsiskaičius su bankrutuojančios įmonės kreditoriais ir likus neatlygintoms bankroto administravimo išlaidoms, bankroto byla šiuo pagrindu negali būti nutraukta.

Nutraukus bankroto bylą pareiškimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimas nebegali būti tęsiamas

Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto bylą, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia. Kartu pasibaigia ir visų klausimų, neatsiejamų nuo konkretaus bankroto proceso, tarp jų ir klausimo dėl tyčinio bankroto, nagrinėjimas. Kasacinis teismas pažymi, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas negali būti tęsiamas nepriklausomai nuo to, ar bankroto administratorius pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė anksčiau nei atsirado prielaidos spręsti dėl bankroto bylos nutraukimo, ar po šių aplinkybių atsiradimo. Atitinkamai pagrįstai nutraukus bankroto bylą – atsakingų asmenų civilinės atsakomybės klausimas tampa nebeaktualus.

Komentaro autorė Advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Deimantė Mamonė, besispecializuojanti ginčų sprendimo ir bankroto srityje.

Šaltinis: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2021/01/04/savanoriskas-kreditoriu-reikalavimu-patenkinimas--galimybe-rinkoje-issaugoti-bankrutuojancia-imone#ixzz6if1ULAGg

Rodyti daugiau...

Vilija Mogenytė. Ar vadovo pareiga inicijuoti bankrotą vis dar suspenduota šio karantino metu?

Suskleisti...

Siekdamos išvengti COVID-19 pandemijos sukeltos bankrotų bangos kai kurios Europos šalys suspendavo vadovų pareigą ir kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Lietuva pasekė tuo pačiu keliu ir praėjus mėnesiui po pirmojo karantino paskelbimo, balandžio 21 dieną, priėmė Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymą (toliau – COVID-19 poveikio įstatymas).

Juo numatytos trijų tipų apsaugos verslui: vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo suspendavimas, kreditorių teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo apribojimas, restruktūrizavimo bylos nutraukimo ribojimas. Akivaizdu, kad priemonės buvo veiksmingos – bankrotų ne tik nepadaugėjo, bet, lyginant su 2019 metais, sumažėjo perpus.

Šiuo metu, pagreitį įgavus antrajai COVID-19 bangai ir nuo lapkričio 7 dienos šalyje vėl paskelbus griežtą karantino režimą, kilo natūralus klausimas, ar COVID-19 poveikio įstatymo apsaugos galioja ir šio visuotinio fizinio-ekonominio suvaržymo metu. Neaiškumų kyla ne tik praktikams, bet ir teisės ekspertams.

Apsauga vadovui

2020 metų sausį įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) akcentuojama vadovo prievolė inicijuoti bankrotą laiku. Įstatyme imperatyviai nurodoma, jog vadovo pareiga įmonei tapus nemokiai – nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o vadovas, neatlikęs šios pareigos tinkamai privalo atlyginti dėl to kilusią žalą.

Išplėsta ir pati nemokumo sąvoka, įtvirtinant, kad nemokumas – tai būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Nepaisant valstybės finansinių injekcijų, karantino suvaržymai daugybei įmonių tapo formalaus nemokumo pagal JANĮ apibrėžimą priežastimi. Kartu vadovui, nenorinčiam rizikuoti ateityje dengti žalą dėl ne laiku pradėtų veiksmų, kilo ir formali pareiga nedelsiant tokiai įmonei inicijuoti nemokumo procesą.

Naujuoju COVID-19 poveikio įstatymu buvo įtvirtinta laikina apsauga paveiktoms įmonėms: karantino metu ir 3 mėnesius po to, kai atšaukiamas karantinas, sustabdyta JANĮ nustatyta vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo. Tokia nuostata laidavo paveiktų įmonių vadovams galimybę visą dėmesį pandemijos akivaizdoje sutelkti į savo verslo gaivinimą ar perorganizavimą, nesibaiminant atsakomybės už JANĮ nustatytų pareigų nevykdymą.

Statistika patvirtina, kad verslas efektyviai pasinaudojo šiomis teisinėmis apsaugomis: lyginant 2019 ir 2020 metų tapačius laikotarpius nuo gegužės 25 iki gruodžio 14 dienos, juridinių asmenų bankrotų sumažėjo daugiau nei perpus – net 51,4 proc., t. y. buvo iškelta 782 įmonių bankroto bylomis mažiau.

Teisinis netikrumas

Ar COVID-19 poveikio įstatymo laidotos apsaugos galioja ir šio „žiemos karantino“ metu? Juk dabar šalyje galiojantis karantino režimas savo esme ir jo įvedimo priežastimis yra identiškas pirmajam – pavasario – karantinui.

Verslo bendruomenės nerimas suprantamas: Seimo teisės aktų portale bei Teisės aktų registre šis įstatymas „dega žaliai“ – nurodomas kaip galiojantis, o ir skaitant atskirus jo straipsnius teisinės apsaugos siejamos tiesiog su „karantino“ būsena, tačiau nekonkretinama kurio.

Visgi, analizuojant COVID-19 poveikio įstatymą kartu su lydinčiaisiais dokumentais ir jį vertinant sistemiškai, identifikuotina tiesioginė priklausomybė nuo konkretaus Vyriausybės nutarimo, kuriuo karantinas buvo paskelbtas nuo 2020 metų kovo 16 ir truko birželio 16 dienos. Tokią įstatymų leidėjo valią suponuoja ir įstatymo pradžioje pateikta užuomina į kovo 16 dieną paskelbtą karantiną bei pabaigoje pateikta nuoroda dėl galimo terminų pratęsimo iki 2020 metų gruodžio 31 dienos Vyriausybės sprendimu. Tuo vadovaujantis galima daryti išvadą, kad visa įstatymo laiduota apsauga formaliai pasibaigė praėjus trims mėnesiams būtent po pirmojo karantino atšaukimo, t. y. 2020 metų rugsėjo 16 dieną.

Taigi, praėjusių metų pabaigoje, nebetekus galios COVID-19 poveikio įstatymo nuostatoms ir atnaujinus vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą, teismus turėjo pasiekti daugybės per karantiną nemokiomis tapusių įmonių vadovų pareiškimai dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylų kėlimo. Tačiau nuo rugsėjo nemokumo bylų ne tik nepadaugėjo, bet ir tolydžio mažėjo, lyginant su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu. Tai leidžia daryti prielaidą, jog, galimai, tiek vadovai, tiek kreditoriai iki šiol mano, jog COVID-19 poveikio įstatymo apsauga galioja ir toliau.

Teisinis netikrumas, kuriamas šio įstatymo, kyla ne tik paprastiems verslininkams, tačiau ir teisės ekspertams. Teismai dar praeitų metų pabaigoje bylose dėl nemokumo bylos iškėlimo be išlygų vadovavosi COVID-19 poveikio įstatymo nuostatomis ir to pagrindu atsisakė priimti ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tokia dviprasmiška situacija jau kelia sumaištį tiek verslininkams, tiek teisininkams. Įstatymų leidėjas, siekdamas išsklaidyti aptartą COVID-19 poveikio įstatymo kuriamą teisinį netikrumą, privalo skubiai ir nedviprasmiškai paaiškinti įstatymo galiojimo laike ribas. Taip verslo bendruomenė ir COVID-19 pandemijos paveikto verslo vadovai sužinotų savo pareigos inicijuoti bankrotą apimtis šio „žiemos karantino“ metu.

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/nuomones/vilija-mogenyte-ar-vadovo-pareiga-inicijuoti-bankrota-vis-dar-suspenduota-sio-karantino-metu.d?id=86150351

Rodyti daugiau...

Paramą dėl antrosios pandemijos bangos poveikio galės gauti daugiau įvairaus dydžio įmonių

Suskleisti...

Vyriausybės pasitarime buvo pritarta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktai patikslintai subsidijų nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms koncepcijai ir kriterijams. Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250.

„Negrąžinamosioms subsidijoms bendrai yra skirta 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir siekiame, kad šis daugiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paramos paketas įmones pasiektų kuo greičiau. Planuojama, kad įmonės galės pradėti teikti paraiškas jau 2021 m. sausio pirmojoje pusėje. Negalime gaišti laiko, nuolat bendraujame su socialiniais partneriais ir girdime jų poreikius, todėl šioje mūsų patikslintoje koncepcijoje yra numatyta kuo plačiau atsižvelgti į įvairių verslo bendruomenių lūkesčius – kad kuo daugiau nukentėjusių įmonių operatyviai galėtų gauti realią finansinę pagalbą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.   

Vyriausybei patvirtinus patikslintą koncepciją, paramą galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, o jų metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų. 

Subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių metinė apyvarta krito ne mažiau kaip 30 proc. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu. Jeigu įmonių veikla dėl pandemijos buvo sustabdyta nuo gruodžio mėn., tuomet pajamų kritimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.   

Numatoma, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos interneto svetainėje bus skelbiami du kvietimai įmonėms teikti subsidijų paraiškas. Pirmasis kvietimas bus skirtas savarankiškoms įmonėms 50 mln. Eur sumai, antrasis kvietimas – nesavarankiškoms, su kitais subjektais susijusioms įmonėms 100 mln. Eur sumai.   

Parama verslui bus skiriama iki tol, kol bus paskirstytos visos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., o paraiškos subsidijai gauti galės būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, įvertinus kvietimų eigą, yra numatyta galimybė numatytas lėšas perskirstyti tarp kvietimų, bet ne anksčiau nei 2021 m. balandžio 1 d. 

Ministerija jau dabar ragina įmones kuo skubiau pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius Registrų centrui, nes, siekiant gauti subsidijas, pagal tai bus nustatoma, ar jos yra sunkumų patiriančios įmonės.   

Subsidijos gali būti skiriamos pareiškėjams, veikiantiems visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas. Šis apribojimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį. Šioms sritims paramos priemonės, jeigu reikalingos, bus nustatomos kitų institucijų.   

Šiuo metu yra rengiamas antrasis pagalbos verslui paketas, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama įmonėms, kurių veikla karantino metu buvo paveikta žymiai daugiau, nei pirmajame etape įvardytas 30 proc. apyvartos kritimo kriterijus. Taip pat numatomas priemonių paketas, leisiantis padėti nuo karantino antrosios bangos nukentėjusiam stambesniam verslui.   

Priemonių projektus dar sausio pradžioje numatoma pristatyti socialiniams partneriams ir, atsižvelgus į jų pasiūlymus, skubos tvarka derinti jų taikymą su Europos Komisija, taip siekiant užtikrinti, kad parama nukentėjusį verslą pasiektų kuo greičiau. 

Šaltinis: https://eimin.lrv.lt/lt/naujienos/parama-del-antrosios-pandemijos-bangos-poveikio-gales-gauti-daugiau-ivairaus-dydzio-imoniu

Rodyti daugiau...