Perspėja, kad ramybė – apgaulinga: tikrojo pandemijos poveikio dar nepamatėme

Suskleisti...

Esame neapibrėžtoje situacijoje, kurią galėtume vadinti krize. Padėtis, į kurią pakliuvome, unikali: norėdami pergalių sveikatos fronte, buvome priversti savo noru susikelti ekonominę krizę. Ir nors kol kas Lietuvai sekasi palyginti neblogai, specialistai perspėja: tikrojo pandemijos poveikio mes dar nepamatėme, nes bankrotai paprastai vėluoja.

„Situacijos, kurioje esame, neapibrėžtumas ypatingas tuo, kad nemaža dalis visuomenės krizės nejaučia, bet tai nereiškia, kad jos nėra. Vieniems sektoriams, pavyzdžiui, turizmui, krizė labai aiški, o, tarkime, el. komercija, su ja susijusi logistika kaip tik patiria pagyvėjimą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos vadovas prof. Tadas Šarapovas.

V formos kalneliai

Kaip nurodė pašnekovas, trumpuoju laikotarpiu pirmasis karantinas išryškino tam tikras tendencijas. Kai jis prasidėjo, visi tikėjosi pesimistinio scenarijaus, tačiau šis nepasitvirtino visa apimtimi: drastiškas smukimas buvo momentinis, bet ir atsigavimas įvyko gan greitai. Kitaip sakant, išryškėjo aiški V formos kreivė.

„Prasidėjus antrajai bangai esame tarsi išmokę tam tikras pamokas, bet nerandame kitų sprendimų – tik riboti socialinius kontaktus. O tai ir vėl lems smuktelėjimą. Klausimas, kaip greitai ekonomika atsigaus šįkart.  

Kalėdiniu laikotarpiu prekyba tradiciškai juda, tad yra visos prielaidos, kad smuktelėjimas nebus gilus. Per šiuos du etapus ekonomikos svyravime matome dvigubos V formą. Todėl, žiūrint į kitus metus, V kalnelių ko gero bus ir daugiau, tik labai sudėtinga prognozuoti, kiek jie bus gilūs“, – spėjo T.Šarapovas.  

Jo manymu, sudėtinga būtų tikėtis nuoseklaus augimo. Tačiau, turint omenyje, kad vos pasirodžius žinioms apie vakcinos atsiradimą akcijų indeksai šauna į viršų, galime spėti, jog tai signalizuoja tikėjimą gera perspektyva. Tai savo ruožtu leidžia spėti, kad ilgainiui V formos gylis vis mažės, o mes galime tikėtis augimo, kuriuo mėgavomės iki pandemijos.  

Miestas nebe toks svarbus  

Vis dėlto, pašnekovo teigimu, koronaviruso sukeltos aplinkybės išprovokavo tai, kad daugelis įmonių, nenorėdamos prarasti pajamų, stengiasi pasinaudoti technologiniais procesais, o tas sukuria impulsą inovacijų paieškai.   

„Įsivaizduokime, kokį socialinį pokytį visa tai gali sukelti: jei nebūtų koronavirso, ir toliau stambėtų miestai, nes čia kuriamos pagrindinės darbo vietos.  

Tuo metu dabar, atsiradus nemažai nuotolinio darbo vietų, verslas pasimokė, kad reikia kur kas mažesnių biurų – galima pigiau ar net nemokamai panaudoti privačias darbuotojų erdves. Tokiu atveju, darbuotojams nebelieka stimulo vykti į miestus ir konvencinė miestų ekosistema tampa labai pažeidžiama“, – atkreipė dėmesį T.Šarapovas.  

Jei grįždamas po darbo įprastai užsukdavai į kepyklėlę, dabar renkiesi alternatyvą – el.prekybą. Todėl smulkusis verslas darosi labai trapus – jam nebelieka tiek prielaidų egzistuoti kaip iki šiol. Bet, pašnekovas mano, kad jį pakeis kitas pavidalas, kai investuotojas, turėdamas daugiau kapitalo, įkurs pramoninę bandelių kepyklą, internete sukurs platformą, kur gaminius iš didelio centralizuoto fabriko pirksime tarsi mažuose internetiniuose butikuose.  

„Šiems sprendimams reikia didelio kapitalo, o mažieji ne visi sugebės taip persiorientuoti.  

Visa tai gali paskatinti didesnę socialinę atskirtį, nes nemažai žmonių gali netekti darbo, o tiek galimybių susikurti darbo vietas, kaip turėjo iki šiol, nebebus – ne visi sugebės skubiai persikvalifikuoti ir įgusti puikiai valdyti technologijas“, – svarstė profesorius.  

Krizę susikėlėme tyčia  

„Turime unikalią situaciją: paprastai, ciklinių krizių metu, būna aišku, kad ekonomika krenta dėl nepagrįstų lūkesčių neišsipildymo – atskiros ekonominės veiklos auga labai optimistiškai vertindamos ateitį.  

Tačiau šįkart krizė prasidėjo sveikatos fronte. Norėdami pergalių čia, buvome priversti savo noru susikelti ekonominę krizę priimdami karantinus, įstatymu užšaldydami atskiras ekonomines veiklas, neleisdami įmonėms gauti pajamų atimdami tiekėjus, pirkėjus ir sukeldami neatsiskaitymų bangą“, – komentavo turto valdymo bendrovės „ INVL Asset Management „ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  

Užsižaidė rinkimus  

„Vis dėlto yra nemažai nerimo dėl antrosios bangos. Atrodo, kad pirmas blynas, turėjęs būti prisvilęs, pavyko visai neblogai, bet mes tarsi užsiliūliavome pirmine sėkme ir antrai bangai nesame taip gerai pasiruošę, kaip galėjome“, – pažymėjo I.Genytė-Pikčienė.  

Ji kalbėjo apie tai, kad dar pavasarį stebėta, kaip, paskelbus karantiną, vėlavo priemonės, kurios karantinuotas veiklas prijungtų prie gyvybę palaikančių mechanizmų. 

Šiandien situacija analogiška: karantinas jau paskelbtas, o Vyriausybėje dar tik svarstomi pagalbos mechanizmai. 

„Panašu, kad valdžia užsižaidusi rinkimus, kurie, matyt, sugadino ir sveikatos srities situaciją, o atitinkamai nepadėjo ir ekonomikai“, – komentavo ekonomistė. 

Nepalengvina padėties ir tai, kad keičiantis valdžioms nebelieka atsakomybės: išeinantieji jau mano, kad čia nebe jų reikalas, o naujoji valdžia dar nespėjo įsibėgėti. 

Itin stipraus smūgio turėtume išvengti 

„Tiek namų ūkiai, tiek įmonės prikaupę daug indėlių, tačiau vidutiniai skaičiai negelbsti tų, kuriems iš tiesų dabar pinigų reikia ir kurie atsargų neturi. 

Įstatymais šaudomos įmonės, kurios galėtų veikti, todėl joms reikia priemonių, kad galėtų išgyventi. Jei tikrai tik sausį bus parama, daliai įmonių ji gali būti per vėlai. Panašu, kad šią krizę pasaulis linkęs užlieti pinigais: jų yra – tereikia operatyviai likvidumo injekcijas nukreipti ten, kur labiausiai reikia. 

Bet bendras paveikslas nėra toks niūrus, nes Lietuvos ekonominė struktūra šiai pandemijai yra gerokai atsparesnė nei pietų šalyse. Pas mus tiesiogiai nukentėjusių veiklų gerokai mažiau – tai labai svarbu, todėl itin didelio smūgio neturėtų būti“, – viltingai kalbėjo ekonomistė. 

„Kalbant apie artimiausius metus, drastiškų pokyčių nereikėtų tikėtis, – prognozavo ir T.Šarapovas. – Mane neramintų tik tai, kad mes, stengdamiesi išspręsti šią situaciją, nežinome, kiek galime skolintis: viena vertus, pinigai atrodo labai pigūs, kita vertus, neaišku, kokias pasekmes dėl neriboto pinigų kiekio didinimo turėsime po trejų ar daugiau metų. 

Mane labiau neramina 7-15 metų perspektyva, kur technologinė pažanga ir eksponentinis žinioms imlių profesijų augimas ir eksponentinis žemesnės kvalifikacijos profesijų paklausos mažėjimas gali sukelti gan dideles socialines atskirtis“. 

Apgaulinga ramybė 

Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius, kalbėdamas LB konferencijoje, spėjo, kad tikrojo pandemijos poveikio mes dar nepamatėme, nes bankrotai paprastai vėluoja, o įmonės, ypač kai kuriuose sektoriuose, jau nebeturi daug rezervo. Todėl, priklausomai nuo to, kaip antroji pandemijos banga klostysis toliau, kai kurioms įmonėms gali tekti nutraukti veiklą. Tad ir poveikis užimtumui bei gyventojų pajamoms gali būti žymiai reikšmingesnis. 

Kad ramybė, kalbant apie bankrotus Lietuvoje, apgaulinga, mano ir kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas. 

„Prognozuojame, kad jau artimiausiais mėnesiais su uždelstu efektu nemokių įmonių skaičius pradės sparčiai augti – tikėtina, kad kiekviena verslo įmonė susidurs su nemokiais klientais ar verslo partneriais“, – sakė A.Kačinskas. 

Pasak jo, valstybės skirti 342 mln. eurų paramos nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms, valstybės institucijų atlaidumas vertinant mokestinius vėlavimus, atleidimas nuo delspinigių ir išieškojimo procedūrų pristabdymas galėjo sukurti iliuziją, kad verslo įmonių ekonominė būklė yra gerėjanti. 

Kredito biuro atlikta analizė rodo, kad yra priešingai. 

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį bankrutavusių įmonių pasiskirstymas pagal sektorius atrodo taip: prekyba – 23,4 proc., statyba – 20,1 proc., paslaugos – 15,4 proc., apdirbamoji pramonė – 11,9 proc., transportas – 9,7 proc., viešbučiai ir restoranai – 9 proc. Kitą veiklą vykdančių įmonių, šiemet tapusių nemokiomis, buvo mažiau nei 3 proc. 

Vertinant skirtingų sektorių kreditingumo pokyčius, pastebėta, kad didžiausia rizika pakibo virš viešojo maitinimo sektoriaus – jei pernai aukščiausiai ir aukštai rizikingumo klasei priklausė apie 30 proc. įmonių, šiemet tokių jau beveik pusė – 45 proc. 

„Šioje analizėje net neįvardiname apgyvendinimo ar turizmo sektorių būklės – visi žino, jog jie patiria gilų nokdauną“, – komentavo A.Kačinskas.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/11/30/news/perspeja-kad-ramybe-apgaulinga-tikrojo-pandemijos-poveikio-dar-nepamateme-17290913/

M.Patašiaus nuotr.

Rodyti daugiau...

Nemokumo rizika verslo sektoriuose

Suskleisti...

Nuo 2020-01-01 iki 2020-11-26 772 įmonės įgavo bankrutujančios įmonės statusą. Stipriausiai nemokumo ir bankrotų paveiktas buvo statybų sektorius, kuriame buvo 153 bankrutuojančios įmonės, didmeninėje prekyboje - 78, mažmeninėje prekyboje - 56, transporto ir saugojio sektoriuje - 71 ir maitinimo paslaugų veikloje - 58 bankrutuojančios įmonės. Galima pastebėti, kad nemokumo rizika daugiausiai augo sektoriuose, kurie buvo tiesiogiai paveikti karantino suvaržymų.

Rodyti daugiau...

Vyriausybė nusprendė, kaip skirstys paramą verslui: kokios įmonės gali tikėtis pagalbos

Suskleisti...

Vyriausybė trečiadienį pritarė paramos priemonėms tiems verslams, kurių apyvarta nuo kovo iki spalio pabaigos krito 30 proc. palyginus su tuo pat laikotarpiu pernai. Įmonės galės pretenduoti į subsidijas, kurios sieks apie 25 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ir likvidumo paskolas, tačiau dėl detalesnių kriterijų bus nutarta vėliau.

Nors iš pradžių paramą ketinta dalinti įmonėms, kurios atitinka du kriterijus – ne tik 30 proc. apyvartos kritimą, bet ir tai, kad sektoriuje, kuriam įmonė priklauso, tokių nukentėjusių verslų būtų apie 40 proc., tokio reikalavimo nuspręsta atsisakyti.

Antrojo karantino metu valstybė orientuosis į dvi pagalbos priemones verslui – subsidijas, kurių dydis priklausys nuo įmonės sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pernai, ir lengvatines paskolas. Šiuo metu svarstoma, kad šioms dviem priemonėms prireiks apie 180 mln. eurų.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų viceministrės Jekaterinos Rojakos, ministerija nutarė atsisakyti antrojo kriterijaus, nes skaičiavimas tampa pernelyg sudėtingas ir neatskleidžia tikrosios padėties.

Subsidijų gali negauti didelės įmonės

Nors subsidiją įmonėms, kurios dydis priklausytų nuo pernai sumokėto GPM, iš pradžių planuota mokėti visoms įmonėms, Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka atskleidė, kad dėl finansavimo trūkumo stambios įmonės greičiausiai negalės pretenduoti į subsidijas verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos.

Stambiomis įmonėmis vadinamos tos, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų ar didesnę nei 50 mln. eurų apyvartą.

Tai sukėlė verslo asociacijų pasipiktinimą, teigiančių, kad iki šiol kalbėta ne tik apie subsidijas visiems verslams, bet ir apie perpus didesnius skaičius.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis susirūpinimą, kad eliminuojami stambūs verslai išsakė ir Vyriausybės posėdyje.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė taip pat pabrėžė, kad pandemija paveikė visas be išimties įmones – ir didelėms, ir mažoms kirto vienodai.

„Didžioji dauguma įmonių pagal darbuotojų kriterijų iškrenta, tai ši priemonė nėra orientuota į darbo vietų išsaugojimą, nes tos, kurios turi daugiausiai darbuotojų, būtų išeliminuotos iš paramos gavėjų, juo labiau, kad jau nebus tęsiama nuomos kompensacija“, – kalbėjo R.Vainienė.

Verslo asociacijas papiktino ir tai, kad siūlomos subsidijos dydis – 25 proc. nuo pernai sumokėto GPM, nors verslas tikina diskutavęs dėl 50 proc. dydžio subsidijos.

Tačiau laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius tvirtino, kad konkretūs dydžiai paaiškės vėliau.

„Priemonė tik sausį bus pradėta dalinti, į biudžetas neįtraukta, dar svarstymo stadijoje. Dabar mes sakome, kam teikiama parama, o tai, kokiu dydžiu teikiame, sakome išeinant iš šiuo metu turimų finansinių galimybių“, – sakė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Finansų ministras Vilius Šapoka pridūrė, kad verslo paramos schema dar bus derinama su Europos komisija.

„Turime situaciją, kad panašiu metu keičiasi ir Vyriausybė, tai tobulinimui galimybė bus, bet tai bus jau kitos Vyriausybės prerogatyva. Dabartiniu metu mūsų pasiūlymas toks“, – sakė V.Šapoka, pridūręs, kad stambus verslas nėra eliminuojamas – jam skirtas Pagalbos verslui fondas.

Paremti reikia 60 tūkst. įmonių

Ministerija planuoja, kad antrajam pagalbos paketui vien subsidijoms ir paskoloms reikėtų apie 180 mln. eurų: subsidijoms planuojama numatyti 150 mln. eurų, paskoloms – 30 mln. eurų. Manoma, kad subsidijos prireiks maždaug 60 tūkst. šalies įmonių, o lengvatines paskolas gautų apie 500 įmonių.

„Priklausomai nuo karantino trukmės, verslų, kurie susiduria su didesniu apyvartos kritimu, poreikis gali būti didesnis“, – kad šių lėšų gali neužtekti galimybės neatmeta ekonomikos ir inovacijų viceministrė J.Rojaka.

Prognozuojama, kad parama įmones pasieks tik kitų metų sausį.

Per naująjį karantiną grąžinama 257 eurų išmoka savarankiškai dirbantiems, tęsiamas darbo užmokesčio subsidijavimas, darbuotojus išleidus į prastovas.

Paramą gavo bent 53 tūkst. įmonių

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė rugsėjo pabaigoje pranešė, kad per pirmąjį karantiną ir po jo 53 tūkst. bendrovių gavo įvairią VMI, „Sodros“ ar Užimtumo tarnybos pagalbą.

Jos duomenimis, „Sodra“ maždaug 20 tūkst. mokesčių mokėtojų atidėjo apie 144 mln. eurų įmokų, Užimtumo tarnyba 26 tūkst. įmonių išmokėjo 224 mln. eurų už prastovas darbuotojams. Be to, dar 22 tūkst. įmonių atidėtas 660 mln. eurų mokesčių mokėjimas.

VMI vadovė taip pat pranešė, kad negautos verslo pajamos dėl krizės siekė 3,5 mlrd. eurų.

Šaltinis:https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vyriausybe-palaimino-nauja-paramos-verslui-plana-kokios-pagalbos-gales-tiketis-imones-662-1413744

Christian Dubovan nuotr./ Unsplash nuotr. / Pinigai

Rodyti daugiau...