nemokumas, nemokumo, nemokumui
nemokumas, nemokumo, nemokumui
cr
BETA versija - galimi netikslumai.

Aktyviausi nemokumo procesų inciatoriai

2020-11-24

Pagal LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymą nemokiai įmonei po nemokumo pranešimų išsiuntimo nepavykus susitarti su kreditoriais dėl pagalbos, yra pradedamas teisminis nemokumo procesas. 2020-08-12 AVNT skelbiamais duomenimis aktyviausi bankroto procesų iniciatoriai 2020 m. I pusmetį buvo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba - 33,3 proc., įmonių vadovai - 27,9 proc., Valstybinė mokesčių inspekcija - 16,2 proc. ir kiti įmonės kreditoriai - 14,1 proc. Lyginant 2020 m. I pusmečio bankrotų duomenis su 2019 m. I pusmečiu yra matyti, kad visų iniciatorių aktyvumas keliant bankrotą šiais metais yra mažesnis. Sumažėjusį bankrotų kiekį lėmė tokios priežastys kaip įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo laikinas sustabdymas, mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Rodyti daugiau...

Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė: bankrotų nebus išvengta

2020-11-24

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narė Nijolė Uinskienė sako, kad antrosios bangos metu nebus išvengta bankrotų.

„Negali žinoti, kaip toliau bus su liga, kaip toliau pildysis prognozės. Žmonės, nenorėdami prarasti to, ką šiandien gali išlaikyti, stabdo ir verslus, o dėl bankrotų – be abejo, jų bus ir dabar jų yra”, – „Žinių radijui” pirmadienį sakė N. Uinskienė.

Pasak jos, yra daug įmonių, kurios laikinai nutraukė savo veiklą, dalis jų – apskritai nutraukė. 

„Yra verslų, kurie gyvybingi. (...) Jei valstybės institucijos tam tikras rekomendacijas duoda, tai smulkus ir vidutinis verslas pats žiūri, kaip savo kieme tvarkytis, kad tai nebūtų skausminga arba kitas pavargęs tiesiog užsidaro. Labai daug įmonių yra, kurios sustabdė savo veiklą, laikinai nutraukė, o kiti išvis nutraukė, nes išvargina ta situacija. Nestabilumas versle ir yra pats blogiausias dalykas”, – sakė N. Uinskienė. 

Lietuvoje nuo lapkričio 7 dienos įvestas visuotinis karantinas. Jo metu viešojo maitinimo įstaigos maistą gali teikti tik išsinešimui, viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, sustabdyta sporto klubų, baseinų, masažo kabinetų, SPA veikla. 

Neaišku, kuriomis lengvatomis verslininkai gali pasinaudoti

Nijolė Uinskienė sako, kad vienas iš sunkumų, su kuriuo šiuo metu susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, yra informacijos ir aiškumo apie suteikiamas pagalbos priemones verslui trūkumas. Ji taip pat pažymi, kad tiek smulkiajam ir vidutiniam verslui, tiek didiesiems verslams taikomos vienodos sąlygos, o tai apsunkina smulkiojo verslo šansus išlikti krizės laikotarpiu. 

„Negalime į vieną eilę statyti didžiųjų ir smulkiųjų (verslų – ELTA). Bet iki šiol turime situaciją, kad nesvarbu, ar tu esi labai smulkus verslininkas (...), ar turi 500 darbuotojų – visiems taikomos vienodos taisyklės, tiek mokestinėje bazėje, tiek darbo kodekse“, – „Žinių radijui“ teigė ji. 

N. Uinskienė pažymėjo, kad dėl informacijos trūkumo smulkieji verslininkai dažnai nesupranta, kokiomis valstybės siūlomomis pagalbos verslui priemonėmis šie gali pasinaudoti. 

„Kompensavimas (verslui – ELTA) yra su labai dideliais suvaržymais, reikalavimais ir atskaitomis. Ne kiekvienas smulkus verslas supranta, ar priklauso jam kompensacijos, ar nepriklauso, ar kreiptis dėl jų, ar ne. Šioje vietoje matyti informacijos trūkumas. Daugelis po pirmos pandemijos suteiktų lengvatų nesugebėjo suprasti ar išsiaiškinti, ar jam ir toliau priklauso tam tikros lengvatos ar ne, ar gali dėl jų kreiptis. Manau, komunikacijos trūkumas irgi jaučiamas“, – sakė ji. 

Anot LSVVT tarybos narės, taip pat trūksta ir sklandaus bendradarbiavimo tarp valstybinių institucijų, o tai taip pat apsunkina verslininkų galimybes pasinaudoti skiriama parama. 

„Taip pat nėra horizontalaus valdymo valstybėje. Institucija su institucija nesusiderina ir nesusišneka (...). Šiuo metu tai ypač išryškėjo. Dėl to verslui yra be galo sunku susigaudyti“, – kalbėjo N. Uinskienė. 

Šaltinis: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-tarybos-nare-bankrotu-nebus-isvengta.d?id=85802229

Nuotr.: © DELFI / Orestas Gurevičius

Rodyti daugiau...

Pasauliui smogė pandemijos sukelti „skolų cunamiai“

2020-11-23

Įsiskolinimų apimtys pasaulyje COVID-19 pandemijos sąlygomis augo iki šiol neregėta sparta – „skolų cunamiai“ smogė tiek valstybėms, tiek ir verslui, skelbia Tarptautinių finansų institutas (Institute of international finance, IIF).

Tai pagrįstai neramina, kad ateityje skolų naštą bus labai sudėtinga sumažinti be „reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei veiklai“, – perspėjama IIF tyrimų išvadose.

Bendros įsiskolinimų pasaulyje skolų apimtys šiemet jau padidėjo 15 trln. JAV dolerių ir metų pabaigoje gali viršyti 277 trln. dolerių, o skolų ir pasaulio sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis per šiuos metus išaugs nuo 320 proc. iki 365 proc.

Didžiojo dvidešimtuko valstybės paskelbė iniciatyvą, kuri šiuo metu leis 46 skurdžiausioms pasaulio šalims atidėti skolų mokėjimus maždaug 5 mlrd. dolerių suma. Jos taip pat artėja link galimybės gauti papildomą finansavimą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). 

Tuo tarpu analitikai kalba apie papildomų priemonių būtinybę kovoti su didėjančia biudžetinės krizės rizika daugelyje besivystančių šalių.

Nuo pandemijos pradžios pagrindiniai pasaulio centriniai bankai sumažino palūkanų normas ir ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių, o tai leido sumažinti skolinimosi išlaidas. Kita vertus, sumenkusios mokesčių įplaukos apsunkina skolų aptarnavimą.

Įsiskolinimų apimtys pasaulyje nuo 2016-ųjų pradžios iki šių metų rugsėjo pabaigos išaugo 52 trln. dolerių, o 2012–2015 m. – tik 5 trln. dolerių, konstatuoja IIF.

Šaltinis: https://www.alfa.lt/straipsnis/50432121/pasauliui-smoge-pandemijos-sukelti-skolu-cunamiai

Nuotr.: © Pixabay.com

Rodyti daugiau...

© Creditreform Lietuva, 2020. Nemokumo Vertinimo Sistema