Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti
2020-09-30
Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „Sodrai“ šiemet išaugo iki 170 mln. eurų – apie 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai – beveik 10 kartų – skola augo transporto ir saugojimo įmonėse, rodo „Creditreform Lietuva“ duomenys. Prie skolų „Sodrai“ dar prisideda ir vėluojantys atsiskaitymai su klientais. Pasak ekonomisto, problemų su klientų skolų grąžinimu gali kilti kitais metais, kai pasaulio ekonomika pradės atsigauti.
Krizė baigėsi
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pozityviai vertina Lietuvos ekonominę būklę. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis – vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Be to, keliuose svarbiausiuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose krizė esą jau baigėsi.
„Naujausia vidaus vartojimo statistika rodo 8,5 proc. metinį prieaugį. Tai pakankamai įspūdingas rezultatas, nes stipriai atsigauna vartotojų lūkesčiai, darbo rinka taip pat yra neblogos būklės. Galima sakyti, kad pramonės sektoriuje baigiasi krizė. Per pirmus šių metų mėnesius, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, pramonės gamyba viršija praeitų metų lygį, nes po truputėlį atsigauna išorės paklausa“, – laidoje „Delfi tema“ įžvalgomis dalijasi A. Izgorodinas.
Dar vienas rodiklis, rodantis gerėjančią Lietuvos ekonominę situaciją, – elektros suvartojimas, kuris yra 1 proc. didesnis nei prieš metus. Šis rodiklis rodo augantį Lietuvos įmonių aktyvumą.
„Krizė Lietuvoje tikrai buvo, bet krizė Lietuvos ekonomikoje šįkart truko pakankamai trumpai – apie pusantro mėnesio. Šiuo metu matome, kad ekonomika po truputėlį atsigauna“, – sako jis.
Įmonių skola išaugo iki penkių kartų
Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos „Sodrai“. Jos šiemet išaugo iki 170 mln. eurų – apie 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai – beveik 10 kartų – skola augo transporto ir saugojimo įmonėse, rodo „Creditreform Lietuva“ duomenys.
Ekonomistas A. Izgorodinas pažymi, kad išaugusios įmonių skolos tiesiogiai susijusios su pandemija ir karantinu. „Jeigu žiūrėtume, kiek stipriai išaugo pagrindinių sektorių – pramonės, transporto, mažmeninės prekybos įmonių – skola, matome, kad šių sektorių situacija gerėja. Pramonėje ir transporte gerėja truputį lėčiau, nes išorės paklausa atsigauna, bet tuo pačiu metu šie sektoriai lieka suvaržyti. Antras aspektas, kuris turėjo didelės įtakos, – valstybė leido įmonėms atidėti skolų mokėjimą“, – aiškina pašnekovas.
„Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas vardija skolų Lietuvos įmonėse atsiradimo priežastis: „Visiems savaime suprantama krizė, ypač veiksmai, kuriais prievarta buvo sustabdyta kai kurių verslų veikla. 200 mln. Eur skola – daug, iš jų – 170 mln. Eur įmonėse, kurios laiko gyvybingumą.
Apie 30 mln. Eur skola yra įmonėse, kurių gyvybingumas nėra žinomas. Gali būti, kad tai istorinės praeities šleifas. Dar svarbesnis niuansas, kad iš 170 mln. Eur turime 125 mln. Eur atidėtų mokėjimų „Sodrai“. Šioje vietoje valstybė imasi pagalbos verslui, nes tai – beprocentė paskola, kurią galima atidėti.“
Į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąrašus buvo įtrauktos įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19. Dalis įmonių pačios kreipėsi, kad būtų įtrauktos į sąrašą. Iš viso tokių įmonių skaičius siekė 55 tūkst.
Remiantis „Creditreform Lietuva“ duomenimis, bent 10 eurų yra įsiskolinusios apie 36 tūkst. įmonių. Tuo metu, kaip pažymi pašnekovas, įmokų mokėjimą „Sodrai“ yra atidėjusios nedidelis įmonių skaičius – 6635.
„Suprantama, kad skolingas 11 eurų nebėgs forminti atidėjimų ir greičiausiai susitvarkys šiuos dalykus. Manau, kad bent 20 tūkst. įmonių gali pasinaudoti ta lengvata“, – priduria S. Žilinskas.
Paklaustas, ar visos mokėjimus atidėjusios įmonės patiria sunkumų, jis iš dalies tam pritaria: „Nemokamas mokesčių atidėjimas tam tikra prasme yra sunkumų išraiška, bet kita prasme – finansų direktoriaus gero darbo išraiška.“
Labiausiai įsiskolinęs – transporto sektorius
Anot „Creditreform Lietuva“ vadovo, labiausiai auga didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių skolos – apie 620 proc. Transporto ir saugojimo sektoriuje taip pat fiksuojamas rekordinis įsiskolinimas – 800 proc.
Transporto sektoriuje veikia apie 5 tūkst. bendrovių, kurios deklaruoja transporto veiklą ir yra aktyvios. Didžioji dauguma – 4577 – transporto įmonių kartu yra įsiskolinusios apie 18 mln. Eur.
Anot S. Žilinsko, daugiausiai problemų kyla dėl transporto gyvybingumo, mat vienu metu susidėjo bent keli sunkumai: „Pernai buvo mechaniškai padidinti vairuotojų dienpinigiai, taip pat prisidėjo Mobilumo paketas, kuris „kabo“ virš transporto įmonių galvų, prisidėjo ir negera situacija su COVID-19, kuri uždarė pasienius. Dabar – naujausi dalykai iš Baltarusijos pasienio. Visa tai neįkvepia transporto įmonėms optimizmo, o verslas yra optimizmo pagrindo veikla.“
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas priduria, kad prie išaugusių įmonių skolų itin prisidėjo pandemija, nenuspėjamumas dėl ateities, konkurencinė kova ES dėl krovinių ir neaiškumai dėl reguliacinės aplinkos.
„Pandemijos pradžioje išaugo paslaugų pasiūla. Yra įmonių, kurios veikia konkurencinėje kovoje ir veža krovinius už minusines maržas vien todėl, kad apskritai turėtų krovinį. Taip pat veikia reguliacinė aplinka – juntamas Mobilumo paketo poveikis. Įmonės turi taikyti tam tikras nuostatas dėl vairuotojų grąžinimo į įmonės įsteigimo vietą ar registracijos šalį, tai padidina įmonių sąnaudas.
Dar prisidėjo ir nuo šių metų komandiruojamiems darbuotojams pradėtas taikyti koeficientas. Mūsų skaičiavimais, vežėjai susidūrė su 39 proc. padidėjusiu darbo jėgos apmokestinimu. Dėl visų šių dalykų kai kurios įmonės pasinaudojo valstybės suteikta galimybe atidėti mokėjimus“, – priežastis, kodėl transporto įmonių skolos išaugo nuo 2 iki 20 mln. Eur, vardija pašnekovas.
Anot P. Drižo, transporto įmonės stabdo investicijas ir plėtrą: „Dauguma sustabdė savo parkų atnaujinimą, kai kurios įmonės nevykdo plėtros, nors planavo į kitas rinkas. (...) Tai rodo, kad įmonės finansus tvarko su tam tikromis rezervacijomis.“
„Sodros“ ir „Creditreform Lietuva“ duomenys rodo, kad nuo metų pradžios Lietuvoje sumažėjo 3,7 tūkst. sunkvežimių vairuotojų, taip pat veikia 79-iomis transporto ir logistikos įmonėmis mažiau nei prieš pusę metų.
P. Drižas pažymi, kad darbuotojų ir įmonių skaičius iš dalies mažėjo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių augo įmonių skolos. Tačiau prie to esą prisideda ir įmonių iškėlimas į kitas šalis.
„Verslas ieško palankesnių sprendimų, kaip atitikti reguliacinius reikalavimus. Geografiškai diversifikuojama veikla – yra atvejų, kai įmonės pradeda veikti kitose šalyse, todėl verslas persikelia su visais savo žmogiškaisiais ištekliais“, – sako jis.
Skolos nusikėlė į rudenį
Paklaustas, kodėl įmonių sunkumai nusikėlė būtent į rudenį, kai išaugo jų skolos, A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad pandemijos pradžioje įmonės turėjo didelį nepaskirstytą pelną – bendrai apie 20 mlrd. Eur. Šių pinigų įmonės esą tinkamai nesuvaldė, todėl šiuo metu brenda į skolas.
„Kuo ilgiau tęsiasi pandemija, išorės bei vidaus paklausa išlieka bent kažkiek suvaržyta, tuo labiau įmonės naudoja nepaskirstytą pelną išgyvenimui.
Kitas aspektas – įmonės atsargiai elgiasi su darbuotojais ir atlyginimais. Kiek iš mūsų klientų girdėjome, jie maksimaliai stengiasi išlaikyti tiek darbuotojus, tiek jų atlyginimus, todėl mokėjo iš savo pinigų rezervo. Tai reiškia, kad kažkam kitam turėjo mažiau galimybių sumokėti.
Be to, įmonės vis labiau yra priklausomos nuo vidaus finansinių išteklių, nes bankų paskolos verslui Lietuvoje krenta keletą mėnesių iš eilės. Dabar visoje euro zonoje esame paskutiniai pagal bankų paskolų įmonėms dinamiką. Tai reiškia, kad įmonėms liko tie patys subjektai, kam reikia mokėti kaštus: darbuotojai, valstybė, klientai, bet pajamų prasme viskas yra truputėlį nukritę. Logiška, kad dalis bendrovių nesuvaldo savo finansinių rezervų ir eina į skolą.
Dar vienas aspektas – Lietuvos bendrovės rekordiškai daug parduoda su atidėjimu. Tai reiškia, kad pagamina prekę, ją eksportuoja, bet klientas už ją sumoka po 2-3 mėnesių. Kai kurios bendrovės, ypač mažesnės, tikėtina, be visų pandemijos ir karantino problemų, nesuvaldė vidinių finansinių srautų, todėl tam tikru momentu šiek tiek pritrūko pinigų, kad padengtų būtinuosius kaštus, tarp jų ir „Sodrai“, – dėsto ekonomistas.
Ar bus problemų su klientų skolų grąžinimu?
A. Izgorodinas taip pat užsimena, kad problemų su klientų skolų grąžinimu gali kilti tuomet, kai pasaulio ekonomika pradės atsigauti. Jo manymu, tai galėtų įvykti kitais metais.
„Tuomet mūsų įmonės bus nepasiruošusios ekonomikos atsigavimui, nes finansiniai rezervai bus sumažėję, o bankai šiuo metu įmonėms skolina labai sunkiai. Prie bankinių pinigų lengvai prieina stambus verslas, bet sunkiai prieina smulkus ir vidutinis verslas.
Tuo metu klientai, tikėtina, ir toliau reikalaus atidėjimų. Išeitis įmonėms – protingai naudoti vidinius finansinius rezervus arba ieškoti alternatyvių finansavimo sprendimų, tokių kaip faktoringas, obligacijų platinimas, B2B paskolos“, – komentuoja jis.
Paklaustas, ar transporto įmonės susiduria su mokėjimų vėlavimu, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas patikina, kad yra tokių atvejų, įmonės naudoja savo vidinius srautus kaštams padengti. Jis taip pat sutinka, kad verslas šiuo metu susiduria su tam tikrais trikdžiais dėl finansinių srautų iš bankų.
Bankrotų skaičius Lietuvoje gerokai sumažėjo
S. Žilinskas pažymi, kad šiemet Lietuvoje gerokai sumažėjo bankrotų skaičius, jį pirmiausiai sumažino įstatymo pakeitimai. Per metus, lyginant su 2019 m. rugpjūčiu, įmonių pradėtų bankroto procedūrų skaičius sumažėjo 459 vnt.
„Seimas priėmė įstatymą, kuris uždraudė inicijuoti bankroto procedūras pirmiausiai „Sodrai“ ir VMI, jos paprastai sudarydavo iki 60 proc. iniciatorių, kurie pradėdavo bankroto procedūras. Bankrotai buvo sustabdyti 6 mėnesiams, todėl bankrotų skaičius ir yra mažesnis.
Galiu pagirti Lietuvos verslą dėl supratingumo ir tolerancijos. Nors bankrotai buvo sustabdyti, bet galėjo labai smarkiai išaugti teismų, turto areštų kiekis“, – pažymi jis.
Paklaustas, ar po rugsėjo 17 d., t. y. kai baigėsi ribojimai skelbti įmonių bankrotus, padaugės tokių atvejų, pašnekovas tikina nemanantis, kad „Sodra“ ir VMI, kaip pagrindiniai bankrotų iniciatoriai, greitai imsis represinių priemonių.
„Lietuva, kaip valstybė, skolinasi pakankamai dideles pinigų sumas. Manau, kad Seimas dalį jų skirs uždengti skyles, kurių verslas neprimoka į valstybės ir „Sodros“ biudžetus“, – atkreipia dėmesį S. Žilinskas.
„Creditreform“ vadovas sako, kad pirmosios bankrotų prognozės pavasarį atrodė keistai. Anot jo, buvo tokių prognozių, kad bankrutuos 30 proc. visų Lietuvos įmonių.
„Baisiosios prognozės susitraukė, dabar sakoma rezervuotai – yra labiausiai paveiktos sritys. Jei vertintume turizmą, kaimo turimas neblogai laikosi. Tačiau užsieniečių srautai, kurie buvo Vilniaus ir Kauno viešbučiuose, nukentėjo. Pajūryje – kita situacija, nes ten lankėsi lietuviai, kurie negalėjo išvažiuoti“, – sako jis.
Didžiausias streso laikotarpis jau praeityje
A. Izgorodinas priduria, kad valstybė turi visas galimybes padėti išgyventi ir pirmą ir antrą koronaviruso bangą, tad bankrotų padidėjimo neturėtume jausti: „Valstybė turi geras finansų galimybes verslus pratempti ir padėti joms išgyventi, nes pastaruoju metu Vyriausybė finansų rinkose skolinasi už minusines palūkanas.
Dar nepamirškime Europos Komisijos paskolintus didžiulius pinigus. Visa euro zona yra paskendusi piniguose. Manau, kad Lietuva privalo toms įmonėms padėti, nes ši krizė kilo ne dėl finansų sistemos ir įmonių klaidų, o dėl force majeure.“
S. Žilinskas neprognozuoja mechaninės bankrotų bangos metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje, anot jo, natūraliai visada yra įmonių, susiduriančių su problemomis, kurios dažniausiai yra vidinės.
Ekonomisto vertinimu, nei Lietuvoje, nei Europoje neinama prie griežto karantino, tad, nepaisant susirgimų skaičiaus, nebus taip stipriai ribojamas ekonomikos aktyvumas.
„Galima atsargiai prognozuoti, kad įmonės antrąją koronaviruso bangą atlaikys gerokai stipriau nei pirmąją. Manau, kad šių metų gale ir kitų metų pradžioje neturėtume matyti didelės dramos. Viskas priklausys nuo susirgimų dinamikos ir kokių veiksmų imsis valstybė. Kuo griežtesnis karantinas, tuo daugiau problemų turės bendrovės“, – pažymi pašnekovas.
A. Izgorodino teigimu, didžiausias įmonių streso laikotarpis – jau praeityje. Vis dėlto šiuo metu Lietuvoje ir visoje ES didžiausią nerimą kelia klausimas, koks bus karantinas. Nuo to esą priklausys, ar ekonomika atsigaus.
„Jei vertintume pagrindines mūsų eksporto rinkas – Vokietiją, Prancūziją – susirgimų skaičius jose auga labai sparčiai. Tačiau kuo ši banga skiriasi nuo pirmosios – mūsų eksporto rinkose mirčių nuo koronaviruso skaičius išlieka mažas. Iš to darau prielaidą, kad antras karantinas Europoje, jeigu bus, jis bus gerokai švelnesnis ir labiau segmentinis nei pirmas. Mūsų eksporto rinkos neturėtų turėti tokių pat sunkumų kaip per pirmą bangą, todėl mūsų įmonės parodys, tikėtina, šiek tiek geresnius rezultatus“, – įsitikinęs jis.
Foto: © DELFI / Andrius Ufartas
