Prekyba: ruošia silpnesnių tiekėjų apsaugą

Suskleisti...

• Aktualu prekybos sektoriui: į Lietuvos teisę perkeliama tiekėjų teises serginti direktyva.

• 16 nesąžiningo elgesio praktikų, kurios labiausiai paplitusios ir žalingiausios.

• Prekybininkai stebisi pernelyg didelėmis baudomis.  

2021 m. gegužę į Lietuvos teisę bus perkelta, o nuo lapkričio pradėta taikyti Nesąžiningos prekybos praktikos direktyva. Tai aktualus dokumentas prekybininkams, tiekėjams, gamintojams, kitiems žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės dalyviams.

Kaip nurodoma teisės aktų duomenų bazėje "Infolex", Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvos reikalavimai taikomi kai prekybininko metinė apyvarta yra didesnė nei tiekėjo.   

Direktyva taikoma ir tada, kai tiekėjas yra įsteigtas ne Europos Sąjungoje (ES), bet pirkėjas yra Bendrijoje. Direktyva siekiama apsaugoti silpnesnę derybinę galią turinčius tiekėjus, nes pripažįstama, kad tiekėjai dažnai faktiškai verčiami sutikti su jiems nepalankiomis sąlygomis. 

Direktyva pateikia 16 nesąžiningo elgesio praktikų, kurios yra labiausiai paplitusios ir žalingiausios: atidėti mokėjimai, greitai gendančių produktų užsakymų atšaukimas likus per mažai laiko, vienašalis tiekimo sutarties sąlygų pakeitimas, reikalavimas atlyginti vartotojų skundų sprendimo išlaidas, dėl kurių nėra tiekėjo kaltės ar aplaidumo, atsakomieji veiksmai ir kt. 

Į pilkąją zoną patenka kiti veiksmai, dėl kurių pirkėjai ir tiekėjai gali aiškiai susitarti, o nesusitarus būtų laikoma nesąžininga praktika: sandėliavimo mokestis, reklamos ar rinkodaros mokestis, patalpų įrengimo mokestis, neparduotų prekių grąžinimas ir kt. Kaip papildomas saugiklis nuo spaudimo sudaryti tokius susitarimus įtvirtinama galimybė apsaugoti tiekėjo tapatybę kreipiantis į priežiūros instituciją.

"Turint mintyje skirtingą valstybių ekonominę padėtį ir rinkos brandumą, sieti stipresnę ar silpnesnę padėtį rinkoje vien su metine apyvarta nėra idealus sprendimas", – pažymi Gintarė Makauskaitė-Samuolė, "Infolex" vadovė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad direktyvoje nenustatomos konkrečios sankcijos, tik reikalaujama, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, trukmę, dažnumą ir sunkumą.

"Pasirinkus šiuo metu jau standartinį tampantį modelį baudas verslui skaičiuoti procentinėmis dalimis nuo apyvartos ir nenumatant sankcijos "lubų", konkrečiais taikymo atvejais gali kilti abejonių dėl tokių priemonių proporcingumo siekiamam tikslui. Todėl svarstytina galimybė taikyti alternatyviąsias ginčo sprendimo priemones", – pažymi G. Makauskaitė-Samuolė.

Jos teigimu, jei Lietuvos teisėje bus pasirinktas abstrakčiai įvardytos nesąžiningos prekybos praktikos draudimas, o direktyvoje įvardyti atvejai bus tik pavyzdiniai, reikės nustatyti ir objektyvius kriterijus, kuriais remiantis sąraše neįvardytas atvejis būtų pripažintas nesąžininga prekybos praktika.

"Galų gale reali tikimybė, kad tiekėjai, ypač ne iš ES, dėl nesąžiningos prekybos praktikos skųsis priežiūros institucijai, nėra didelė, todėl realus nuostatų įgyvendinimas gali būti daug lėtesnis procesas. Tačiau vien teisėje įtvirtintų aukštesnių standartų buvimas pats savaime yra svarbus veiksnys formuojant geresnes verslo praktikas ilguoju laikotarpiu", – teigia G. Makauskaitė-Samuolė.

Neramina baudos

Giedriaus Bandzevičiaus, "Rimi Lietuvos" generalinio direktoriaus, teigimu, "Rimi" yra susipažinusi su Nesąžiningos prekybos praktikos direktyva, taip pat su Lietuvoje parengtais direktyvos perkėlimo teisės aktų projektais. Dauguma direktyvoje numatytų draudimų jau ir šiuo metu yra įtvirtinti Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme (MPĮNVDĮ). Be to, "Rimi Lietuva" yra prisijungusi prie savanoriškos iniciatyvos "Supply Chain Initiative", kuri skatina sąžiningas verslo praktikas maisto tiekimo grandinėje, vykdant komercinius sandorius, todėl dėl minimų draudimų nemato didelės įtakos "Rimi" santykiams su maisto prekių tiekėjais.

"Visgi šiuo klausimu labiausiai neramina tai, kad dabartiniuose Lietuvos teisės aktų projektuose numatytos nepagrįstai didelės baudos – iki 1% metinių pajamų, kai šiuo metu minėtas galiojantis įstatymas numato baudą iki 120.000 Eur. Be to, baudos numatytos diskriminuojant didžiuosius maisto mažmenininkus. Šalių kaimynių atitinkamuose direktyvos perkėlimo teisės aktų projektuose numatytos reikšmingai mažesnės baudos: Latvijoje iki 0,2% metinių pajamų, Estijoje iki 400.000 Eur", – dėsto G. Bandzevičius.

Nijolė Kvietkauskaitė, "Palink", valdančios prekybos tinklą "Iki", vadovė, taip pat akcentuoja, kad Lietuvoje nuo 2010 m. galioja MPĮNVDĮ, kuris didžiąja dalimi atkartoja direktyvos reikalavimus.

"Lietuvoje įstatymų projektų rengėjas pasirinko nenaikinti šiuo metu galiojančio įstatymo ir, bandant suderinti jį su direktyvos nuostatomis, priimti atskirą Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymą. Tokio naujo teisės akto priėmimas galimai suponuoja šiuo metu galiojančio įstatymo ir naujo teisės akto suderinamumo problemą, nes už teisės aktų vykdymo priežiūrą bus atsakingos skirtingos institucijos, kurių praktika gali skirtis", – komentuoja N. Kvietkauskaitė.

Ji tikisi, kad įstatymų rengėjas perkeldamas direktyvą į nacionalinę teisę laikysis direktyvoje numatytos apimties tam, kad Lietuva liktų konkurencinga ES kontekste.

Ernesta Dapkienė, "Maximos" komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė, akcentuoja, kad įmonė laikosi šalyje galiojančių teisės aktų ir yra pasirengusi įgyvendinti naujus reguliavimo reikalavimus.

"Šis reglamentavimas aktualus, tačiau manome, kad yra siūlomos neadekvačiai didelės ir neproporcingos sankcijos, o pats baudos skaičiavimo mechanizmas yra ydingas. Tvari partnerystė įmanoma tik nediskriminuojant ir atsižvelgiant į abipusius interesus, tačiau sankcijos nėra įrankis, kuris būtų skirtas santykiams su tiekėjais sureguliuoti", – dėsto E. Dapkienė.

Jos teigimu, "Maxima" puoselėja ir palaiko dalykiško bendradarbiavimo kultūrą su verslo partneriais. Džiugina tai, jog pernai net 91% Lietuvos gamintojų ir tiekėjų nurodė, kad rekomenduotų "Maximą" savo industrijoje.

"Stipriname ir toliau stiprinsime bendradarbiavimą su tiekėjais, kad būtų palaikomi konstruktyvūs dvišaliai santykiai", – teigia E. Dapkienė.

Aktualus klausimas

Konkurencijos taryba už nesąžiningus veiksmus tiekėjų atžvilgiu pastaraisiais metais yra skyrusi baudų daugeliui didžiųjų prekybos tinklų. Praėjusį rugsėjį skelbta apie "Norfos mažmenai" skirtą 72.000 Eur baudą – bendrovė pažeidė MPĮNVDĮ, kai sutartyse su maisto prekių ir gėrimų tiekėjais numatė jiems reikalavimą sumokėti tam tikras sumas už pardavimo skatinimą.

Birželį taryba pranešė užbaigusi "Palink" tyrimą ir nustačiusi, kad įmonė pažeidė MPĮNVDĮ, kai spaudė 7 tiekėjus, tiekiančius bendrovės valdomam prekybos tinklui "Iki" maisto prekes ir gėrimus, išnaudoti preliminarų pardavimo skatinimo priemonėms numatytą biudžetą. "Palink" gauta 78.000 Eur bauda nustebino.

Už to paties įstatymo pažeidimą 51.600 Eur baudą yra gavusi ir "Maxima", kuri KT sprendimą skundė.

Šaltinis: https://www.vz.lt/prekyba/2020/09/22/direktyva-saugos-silpnesne-derybine-galia-turincius-tiekejus

Rodyti daugiau...

„Sodrai“ per pandemiją labiausiai įsiskolino „FL Technics“ ir „Bauwerk Boen“

Suskleisti...

„Sodrai“ nuo balandžio vidurio labiausiai įsiskolino orlaivių aptarnavimo, baldų, darbuotojų samdos, ir žemės ūkio technikos įmonės, rodo „Creditreform Lietuva“ skaičiavimai, remiantis „Sodros“ š.m. rugsėjo 17 d. duomenimis.

Daugiausia – 2,5 mln. Eur — buvo skolinga lėktuvų aptarnavimo bendrovė „FL Technics“, 1,9 mln. Eur – medienos gaminių gamintoja „Bauwerk Boen“, 1,6 mln. Eur buvo įsiskolinusi įstaigų ir parduotuvių baldus gaminanti „Metalas ir mediena“, 1,4 mln. Eur – darbuotojų nuoma užsiimanti „Biuro“, beveik 1 mln. Eur – žemės ūkio mašinomis ir įranga prekiaujanti „Lytagra“.  

„Situacija su įmonių skolomis „Sodrai“ buvo neaiški nuo pat balandžio 14 d., kuomet „Sodros“ vadovybė, motyvuodama karantinu ir ekstremalia situacija, sustabdė šios informacijos viešinimą“, – pranešime cituojamas Saulius Žilinskas, „Creditreform Lietuva“ direktorius.  

Jo teigimu, informacijos užvėrimas sukėlė nemažų rūpesčių visiems ūkio subjektams, veikiantiems Lietuvos rinkoje, teikiantiems prekinius kreditus ir bandantiems suvaldyti nemokėjimų riziką. „Sodra“ nuo rugsėjo 17 d. vėl viešina įmones, kurios vėluoja jai susimokėti.  

Labiausiai augo transporto įmonių skola  

Įmonių, kurios šio mėnesio pradžioje samdė bent vieną darbuotoją, bendra skola „Sodrai“ rugsėjo 17 d. siekė 170,3 mln. Eur, ir buvo 4,2 kartus didesnė nei balandžio 16 d., kai skolų „Sodrai“ viešinimas buvo laikinai nutrauktas iki rugsėjo 17 d. Atitinkamai bendra atidėtų įmonių skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur, vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur. 

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Bendra Lietuvos įmonių skola, įskaitant jau neveikiančius ūkio subjektus, „Sodrai“ pasiekė 203,7 mln. Eur, bent 10 Eur buvo įsiskolinusios 35.740 įmonės. Vidutinė skola, tenkanti vienam skolininkui, sudarė 4.579 Eur.  

„Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas koeficientas DIX (bendros įmonių skolos „Sodrai“ ir darbdavių, samdančių bent vieną darbuotoją, santykis), šoktelėjo nuo 323 iki 1.671. Tai itin didelis augimas, nes iki tol stebėjome palaipsnį skolos, tenkančios vienam darbdaviui, mažėjimą“, – pastebi S.Žilinskas.  

Labiausiai skola augo transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėse. Per palyginamąjį laikotarpį ji pasistiebė 8,7 karto, nuo 2,1 mln. Eur iki 19,7 mln. Eur. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje skola augo 6,2 karto, ir šių metų rugsėjo 17 d. siekė 31,9 mln. Eur, lengvojoje pramonėje – 4,7 karto, iki 7,1 mln. Eur, apdirbamojoje gamyboje – 3,7 karto, iki 39,3 mln. Eur. Statybų sektoriuje įsiskolinimai „Sodrai“ išaugo 2,3 karto, iki 18 mln. Eur. 

Dėl COVID-19 atidėtos skolos 

Š.m. rugsėjo 17 d. bendra atidėtų skolų „Sodrai“ suma siekė 125,6 mln. Eur. Įmonių su atidėtomis skolomis buvo 6.135. Vidutinė atidėta skola, tenkanti vienam skolininkui, siekė 2.822 Eur, o didžiausia atidėtos skolos suma sudarė 2,5 mln. Eur. 

Jos savininkas — jau minėta bendrovė „FL Technics“. Tarp didžiausias atidėtas skolų sumas turinčių įmonių taip pat yra UAB „Metalas ir mediena“ (1,6 mln. Eur), UAB „Biuro“ (1,4 mln. Eur), AB „Lytagra“ (0,99 mln. Eur), AB „Vilniaus paukštynas“ (0,94 mln. Eur), drabužių prekybos tinklą valdanti APB „Apranga“ (0,92 mln. Eur).  

Daugiausiai įmonių su atidėtomis skolomis darbuojasi didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 1.594. Joms tenka ir didžiausia atidėta skolos suma – 26,2 mln. Eur. Antroje vietoje atsidūrė 807 apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai su bendra atidėta skola – 13 mln. Eur. Trečioje — 756 apdirbamosios gamybos atstovai (29,4 mln. Eur).  

Nuo koronaviruso nukentėjusioje meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje 441 įmonei leista atidėti 5,5 mln. Eur mokėtinų mokesčių, transporte ir saugojime – 621 įmonei 15,6 mln. Eur. Mažiausiai skolų atidėta kasyboje ir karjerų eksploatavime, elektros, dujų, garo tiekime ir oro kondicionavime, finansinėje ir draudimo veikloje, viešajame valdyme ir gynyboje. 

Šaltinis: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2020/09/21/sodrai-per-pandemija-labiausiai-isiskolino-fl-technics-ir-bauwerk-boen

Rodyti daugiau...

Restruktūrizavimas – kaip gelbėti karantino nualintą verslą

Suskleisti...

Dažnai manoma, kad restruktūrizavimas yra paskutinis žingsnis prieš bendrovei skelbiant bankrotą. Tačiau specialistai sako, kad toks požiūris yra paviršutiniškas ir gali klaidinti. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl šios verslo gelbėjimo galimybės nuvertinti nereikėtų.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius, sako, kad skirtingais laikotarpiais kone visos įmonės susiduria su laikinais sunkumais, kuomet tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Į tokią padėtį daugelį įstūmė COVID-19 pandemijos pasekme tapęs karantinas. Pasak pašnekovo, restruktūrizavimas – ne paskutinioji galima priemonė, o vienas iš efektyvių teisinių įrankių, padedančių atgaivinti įmonę ir suvaldyti finansinius srautus, ribojant kreditorių apetitą.   

Specialisto teigimu, įmonės teisiniu restruktūrizavimu gali naudotis dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti laikini sunkumai, kuriuos lėmė išoriniai faktoriai, tokie, kaip pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos reguliavimas, trečiųjų asmenų reikalavimai. Taip pat į duobę įmonę gali įstumti vidiniai veiksniai: netinkamas piniginių srautų ir įsipareigojimų balanso valdymas, nepagrįstai didelė rizikos tolerancija, nesąžiningumas, nekompetencija, nesėkmingos investicijos ir pan.

„Dažnai sunkumus lemia ir išorinių, ir vidinių veiksnių samplaika“, – pasakoja R. Dešukas. Anot jo, dažniau restruktūrizuojamos gamybos, prekybos įmonės, rečiau – paslaugų ar konsultaciniai verslai.

„Kitaip tariant, jei įmonė turi likvidaus materialaus turto ar atsargų, didesnė tikimybė, kad kreditoriai dar norės suteikti tokiam subjektui šansą vykdyti veiklą ir taip subalansuoti gaunamas įplaukas ne tik iš veiklos, bet ir iš pačios įmonės realizuotino turimo turto. Liūdnesnis likimas laukia įmonių, neturinčių materialiojo turto; labai abejotina, kad atsiras rimtų argumentų tokioms įmonėms restruktūrizuotis“, – išskiria pašnekovas.

Praktika rodo, kad mėgindamos išgelbėti verslą restruktūrizavimu naudojasi ilgesnę veiklos istoriją turinčios įmonės. Nors, jei tikrasis restruktūrizavimo tikslas yra atitolinti bankrotą, šiuo strateginiu veiksmu formaliai gali pasinaudoti ir jaunesni verslai – tą leidžia naujasis, nuo 2020 m. sausio įsigaliojęs Nemokumo įstatymas.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.

Pasitikėjimo rodiklis

Vis dėlto, pasinaudoti šia priemone geba ne visos bendrovės. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, net 86% arba 357 iš 413 Lietuvoje iškeltų restruktūrizavimo atvejų baigėsi nutraukimu.

„Viena didžiausių priežasčių, dėl kurios restruktūrizavimas baigiasi nesėkme, yra bendravimo su kreditoriais, partneriais ir tiekėjais vengimas ar net ignoravimas, – detalizuoja R. Dešukas. – Restruktūrizavimo procesas bendrovei gali tapti galimybe atnaujinti veiklą, tačiau tą padaryti sunku, jeigu įmonės vadovai nesirenka atvirumo strategijos“.

Pašnekovas pabrėžia, kad restruktūrizavimo bylą išsikeliantis verslas, kuris nemezga dialogo, dažnai praranda rinkos dalyvių pasitikėjimą.

„Kai nėra komunikacijos ir pasitikėjimo, netenkama užsakymų, ir įmonės problemos tampa dar gilesnės“, – akcentuoja R. Dešukas.

Ekspertų pagalba

Šiaulių banko specialisto teigimu, laikinų sunkumų šalinimo sprendimai priklauso nuo įmonės vidinės brandos ir sunkumų pobūdžio bei masto. Jei tarp įmonės ir kreditorių, tiekėjų ar užsakovų atsiranda pasitikėjimas, sunkumus galima išspręsti ir be teismo arbitro vaidmenyje, nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo.

„Tokiu atveju, reikia pertvarkyti skolinius įsipareigojimus, restruktūrizuojant paskolas ar kitaip subalansuojant sutartyse numatytas teises bei įsipareigojimus“, – sako R. Dešukas.

Tačiau, jei pasitikėjimo ir dialogo nėra, arba įmonės padėtis yra išties sudėtinga, prisireikia teisinio restruktūrizavimo proceso su licenciją turinčiu nemokumo administratoriumi ir proceso nagrinėjimu teisme. Pašnekovas pabrėžia, kad teisinis kelias yra sudėtingas procesas, todėl įmonei teks pasitelkti išorės konsultantų pagalbą.

„Sunkumų stadiją norinčiam pereiti verslui reikia naujų idėjų ir požiūrio – kitu žvilgsniu pažiūrėti į vidinius procesus, verslo strategiją, verslo modelį. Šis kelias reikalauja didelės vidinės drausmės ir kontrolės, o tą pasiekti vidiniais resursais – itin sunku“, – teigia p. Dešukas.

Jis pasakoja, kad sėkmingai sunkumus įveikia tos bendrovės, kurios preventyviai stebi ir vertina esminius veiklos rodiklius – jei rodikliai netenkina, imamasi visų įmanomų priemonių. Tik išnaudojus visą savo turimų vidinių resursų arsenalą, papildomai pasitelkiami išorės konsultantai. Tiesa, nereikia besąlygiškai susivilioti konsultantų pagalba – ne visada jų profesionalumas sutampa su įmonės, išgyvenančios finansinius sunkumus, interesais.

Restruktūrizavimo procesas: žingsnis po žingsnio

Įmonė, apsisprendusi kelti restruktūrizavimo bylą, visuomet turi nusimatyti sunkumų šalinimo planą. Svarbu pabrėžti, kad dar prieš rengiant šį dokumentą būtina tartis su pagrindiniais įmonės kreditoriais: jeigu jie nepritars planuojamiems veiksmams, tolesnės procedūros taps tiesioginėmis įmonės ir jos savininkų išlaidomis, kurios problemos sprendimą tik nutolins – žinoma, jeigu nebus per vėlu jas spręsti.

Parengtas restruktūrizavimo plano ruošinys, kaip ir sprendimas restruktūrizuotis, turi būti patvirtinti pačios įmonės dalyvių susirinkime.

Įmonės vadovas privalo informuoti visus įmonės kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos ir paprašyti finansinės pagalbos ar nuolaidų; vėliau kreipiamasi į teismą dėl nemokumo/restruktūrizavimo bylos kėlimo. Pareiškime taip pat nurodoma ir restruktūrizavimo procesui pasirinkta restruktūrizavimo administratoriumi sutinkančio būti asmens kandidatūra, jei nusprendžiama pasitelkti administratoriaus pagalbą (naujasis Nemokumo įstatymas leidžia restruktūrizuotis be administratoriaus, paliekant administratoriaus funkcijas įmonės vadovui).  

Teismas nutartimis priima pareiškimą dėl nemokumo bylos kėlimo, ir vėliau išspendžia klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo. Teismas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi nuspręsti per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo (su galimybe pratęsti terminą dar 30 dienų (papildomai)). Šiame etape teismas iš esmės įvertina ar besikreipiantis į teismą subjektas atitinka esminius restruktūrizavimo bylai kelti reikalaujamus kriterijus, taip pat įvertina į restruktūrizavimo bylą įstojusių suinteresuotų asmenų (dažniausiai tai būna kreditoriai) pozicijas. Restruktūrizavimo procesas yra sėkmingas tik tada, jei tokiam veiksmui pritaria esminiai įmonės kreditoriai (šių yra dvi grupės (užtikrinti įkeitimu ir kiti)); kreditorių grupių daugumos pritarimai bus reikalingi kitame restruktūrizavimo plano tvirtinimo etape. 

Šaltinis: https://sb.lt/lt/apie/naudinga/straipsniai/restrukturizavimas-kaip-gelbeti-karantino-nualinta-versla

Rodyti daugiau...