Bankrotas – ne vienintelis finansinių problemų sprendimo būdas

Suskleisti...

Šiandien, daugeliui įmonių nukentėjus nuo pandemijos, svarstoma apie įvairius ekonomikos gaivinimo (atsigavimo) modelius, teikiami pasiūlymai, kaip kompleksiškai pagelbėti įmonėms, susidūrusioms su iššūkiais – finansiniais sunkumais. Nuošaly nelieka ir šalies teisininkai. Pateikiame trumpą apžvalgą apie galimybę įmonėms, esančioms ant bankroto slenksčio, pasirinkti kitą teisinį būdą – restruktūrizavimą. Tai gali būti veiksminga pagalba išsaugoti verslą, išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams.

Restruktūrizavimas – tai vienas iš juridinių asmenų finansinių problemų sprendimo būdų. Vis dėlto Lietuvoje ši procedūra nėra populiari ir naudojama retai, palyginti su pradedamų bankroto procesų skaičiumi (žr. lentelę). Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią ekonominę situaciją, tikėtina, kad restruktūrizavimas gali padėti išsaugoti gyvybingas bei veiklą vykdančias įmones ir gali būti inicijuojamas dažniau.

Šaltinis – http://www.avnt.lt/assets/Veiklos-sritys/Nemokumas/Nemokumo-duomenys-ir-analize/2020-05-18Nemokumo-APZVALGA2020-I-ketv.pdf

Nuotrauka Pixabay.com

Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu jis būtų skolininką likviduojant, ir išsaugant gyvybingą verslą kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (Tarptautinės prekybos teisės komisija (UNCITRAL), Legislative Guide on Insolvency Law, 2005). Nemokumo teisinis reglamentavimas turėtų užtikrinti su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsaugą, jų išlaikymą ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvų pašalinimą iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ pripažįstama, kad kai skolininko verslas yra gyvybingas, verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).

Lietuvoje restruktūrizavimo procesas reglamentuojamas nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ). JANĮ tikslas buvo paskatinti su finansinėmis problemomis susidūrusias įmones restruktūrizuotis, aktyviau įtraukiant į skolininko finansinių problemų sprendimą kreditorius, labiau skatinant neteisminius nemokumo problemų sprendimo būdus, taip suteikiant galimybes kreditoriams gauti reikalavimo patenkinimą didesne apimtimi bei išvengti skolininko įmonės bankroto (žr. 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą Nr. XIIIP-2777). JANĮ restruktūrizavimo procesas apibrėžiamas kaip visuma įstatyme nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. 

 Taigi, restruktūrizavimo procesas galimas kaip alternatyva su finansinėmis problemomis susidūrusios gyvybingos įmonės mokumo atkūrimui, kai kreditoriai sutinka suteikti skolininkui tam tikrą pagalbą. Tačiau, palyginti su pradedamais bankroto procesais, nedidelis pradedamų restruktūrizavimo procesų, o ypač sėkmingų restruktūrizavimo procesų, skaičius rodo pasyvų įmonių siekį restruktūrizuotis. Viena vertus, taip yra todėl, kad JANĮ nustatytomis finansinių problemų sprendimų priemonėmis įmonės imasi naudotis per vėlai. Kita vertus, tokią statistiką lemia ir pasyvus kreditorių įsitraukimas į restruktūrizavimo procesą, nors sėkmingas įmonės restruktūrizavimo procesas teikia abipusę naudą ir kuria pridėtinę vertę šalies ekonomikai (kreditoriai atgauna reikalavimo patenkinimą didesne apimtimi, atkuriamas skolininko mokumas, išsaugomos darbo vietos ir pan.).

Norisi tikėti, kad su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės ir kreditoriai aktyviau sieks restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią, tačiau gyvybingą įmonę ir taip išvengti jos bankroto.

Šaltinis: https://www.apeliacinis.lt/naujienos/bankrotas-ne-vienintelis-finansiniu-problemu-sprendimo-budas/1002

Rodyti daugiau...

Dauguma per karantiną bankrutavusių įmonių prastus signalus siuntė jau pernai

Suskleisti...

Asociatyvi nuotrauka iš pixabay.com

„Scorify“ duomenimis per karantiną bankrutavusios įmonės jau prieš metus rodė pirmuosius bankrutavimo ženklus, joms augo skolos sodrai, dėl neatsiskaitymo su tiekėjais prastėjo kreditingumo reitingas.

Nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d. Lietuvoje bankrutavo 205 įmonės. „Scorify“ tyrimas atskleidžia, kad 95% šių įmonių jau prieš metus turėjo skolų Sodrai arba teisminių ginčų dėl skolų. Tačiau šių įmonių verslo problemas galima užčiuopti ir dar anksčiau - 2018 metų pradžioje. Tuo metu beveik 40 proc. tiriamų įmonių jau buvo galima apibudinti kaip turinčias sunkumų – jos neturėjo darbuotojų, buvo įsivėlę į teismus dėl skolų. Likusios 60 proc. vykdė veiklą, tačiau jų reitingai buvo pasiskirstę aukštesnės rizikos kryptimi – aukštesnės ir aukščiausios rizikos įmonių buvo 44 proc., 35 proc. įmonių buvo priskirta vidutinė rizika. Žemos ir žemiausios rizikos įmonių buvo 21 proc. 

Tyrimas taip pat parodė, kad per tiriamus metus ženkliai pasikeitė ir tirtų įmonės darbuotojų skaičius – jeigu 2018 m. pradžioje ženklus darbuotojų skaičiaus mažėjimas buvo fiksuojamas tiktai 3 proc. tokių įmonių, tai prieš metus ženklus darbuotojų pokytis buvo juntamas jau 30 proc. įmonių.

„Bankrutavusių įmonių duomenys rodo, kad vertinant klientus ir partnerius, stebint jų veiklą visi elementai yra svarbūs – skolų apimtis ir kiekis, darbuotojų skaičiaus pokyčiai, teisminiai procesai, - sako „Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius. – Nuolat sekdami savo partnerių ir klientų informaciją, įmonių vadovai gali priimti tinkamus sprendimus, kaip susigrąžinti skolas, nelaukdami, kol tai pavirs jau nebeišsprendžiama problema, peržiūrėti kreditavimo sąlygas, galbūt griežtinti mokėjimo terminus“.

Ž.Milerius atkreipė dėmesį, kad nuo karantino pradžios Lietuvoje bankrotas buvo paskelbtas du kartus mažesniam įmonių skaičiui nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu. „Todėl tikėtina, kad bankrotų procesas yra užlaikytas, įmonių savininkai nepriima reikiamų sprendimų ir lūkuriuoja antros metų pusės, kuomet bus aiškesnė ekonominė situacija ir verslo kryptis, - komentuoja „Scorify“ vadovas. – Dėl šios priežasties peržiūrėti savo bendradarbiavimo sąlygas su partneriais ir klientais yra ypač svarbu“.

Įdomu tai, kad net 30 proc. nuo karantino pradžios bankrutavusių įmonių pateikė savo finansines ataskaitas už 2019 metus. Pasak Ž.Mileriaus tikėtina, kad įmonės griebėsi paskutinio gelbėjimosi šiaudo, ir pateikė paraiškas valstybės paramai nukentėjusioms nuo karantino įmonėms.

Šaltinis:  https://kreditai.info/straipsniai/1278-dauguma-per-karantina-bankrutavusiu-imoniu-prastus-signalus-siunte-jau-pernai

Rodyti daugiau...

Tyrimas: pasauliui gresia įmonių bankrotų banga

Suskleisti...

123RF.com nuotr. / Asociatyvi nuotrauka

Nepaisant to, kad įvairių šalių vyriausybės stengiasi padėti su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais susidūrusioms įmonėms, visgi pasauliui gresia net trečdaliu didesnis bankrotų skaičius, parodė pirmadienį paskelbti kredito draudimo įmonės „Euler Hermes“ atlikto tyrimo rezultatai.

„COVID-19 kuria tiksinčią nemokumo bombą“, – sakoma „Euler Hermes“ pranešime, kuriame prognozuojama, kad 2019–2021 metais bankrutuosiančių įmonių skaičius išaugs 35 procentais. Pasak tyrimą atlikusios bendrovės, tai būtų pasaulinio nemokumo indekso rekordas, o maždaug pusėje viso pasaulio šalių būtų fiksuojami nauji bankrotų rekordai nuo 2009 metų finansinės krizės. Didžiausias bankrotų skaičiaus augimas tarp pasaulinių ekonominių lyderių bus fiksuojamas Jungtinėse Valstijose, kur 2021 metais, palyginti su 2019-aisiais, nemokumo atvejų skaičius išaugs 57 procentais. Prognozuojama, kad bankrotų skaičius išaugs 45 proc. Brazilijoje, 43 proc. Didžiojoje Britanijoje ir 41 proc. Ispanijoje. 

Tuo tarpu Kinijoje bankrotų atvejų gali padaugėti penktadaliu. Jungtinėse Valstijose „spartus viruso plitimas didina aktyvumo nuosmukį ir lemia likvidumo krizę didesniam įmonių skaičiui“, sakoma pranešime. 

„Nemanome, kad „U“ raidės formos atsigavimo Jungtinėse Valstijose pakaks kompensuoti visus krizės padarinius finansinėse knygose, ar kad jis užkirs kelią bankrotams iki pat 2021-ųjų“, – sakoma pranešime. Bankrutavus vienoms įmonėms, kitos bendrovės dažnai nesulaukia joms mokėtinų sumų arba yra priverstos ieškotis naujų, dažnai brangesnių tiekėjų. „Kuo didesnė įmonė paskelbia bankrotą, tuo didesnė domino efekto rizika“, – teigiama pranešime. „Eulers Hermes“ taip pat perspėjo dėl dviejų scenarijų, kai bankrotų skaičius gali šoktelėti dar aukščiau. 

Jei palaikomosios ekonominės ir politinės priemonės bus atšauktos per anksti, tai gali kilstelėti bankrotų skaičių 40–45 procentais. „O jei pasaulio ekonomikos atsigavimas užtruks ilgiau nei tikėtasi, bankrotų skaičius gali išaugti 85–95 procentų“, – prognozuoja bendrovė. 

Šaltinis: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/tyrimas-pasauliui-gresia-imoniu-bankrotu-banga-663-1350066?

Rodyti daugiau...